Opozicija abejoja, ar įstaigas palietę pokyčiai buvo gerai pasverti

Prienų rajono savivaldybės tarybos opoziciją glumina valdančiųjų stumiami ir koalicijos balsais priimami švietimo ir kitų įstaigų bendruomenes liečiantys sprendimai. Kovo 27 d. vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje ir po jo surengtoje spaudos konferencijoje opozicijos nariai piktinosi tuo, kad, be aiškios strategijos ir analizės, vadovaujantis tik projektų rengėjams suprantama atranka, buvo iš peties užsimota centralizuoti biudžetinių įstaigų buhalterijas, reorganizuoti kaimiškąsias mokyklas ir „Gintarėlio“ lopšelį-darželį.
Opozicijos lyderė Loreta Jakinevičienė stebėjosi tuo, kad Savivaldybė savo užmojį taupyti valdymui skirtas lėšas nusprendė realizuoti, peržiūrėdama ne visų biudžetinių įstaigų, o dalies jų išlaidas. Tikslo efektyviau naudoti lėšas siekiama buhalterinės apskaitos darbuotojų, dviejų jungiamų mokyklų direktorių ir vieno darželio vadovo etatų sąskaita. Nors, pasak jos, Verslo ir turizmo informacijos centre vienai darbuotojai tenka viena direktorė, o visos kultūros ir laisvalaikio įstaigos turi po atskirą vadovą. Negaudami tiesių atsakymų, kiek lėšų atskirais sprendimais tikimasi sutaupyti Savivaldybės biudžete, kur jos bus panaudotos, Tarybos nariai įtaria Savivaldybės vadovus turint tik jiems žinomų ketinimų.
Anot L.Jakinevičienės, Savivaldybės atstovai klaidina kalbėdami, kad reorganizuojant įstaigas nepatirs finansinių kaštų. Tačiau Prienų švietimo pagalbos tarnyboje sukūrus atskirą centralizuotos buhalterijos padalinį, prireiks lėšų darbuotojų įsikūrimui, aprūpinimui kompiuterine įranga, padalinio vadovo atlyginimui, taip pat ir nutraukusių darbo santykius darbuotojų išeitinėms kompensacijoms. Ji stebėjosi tuo, kad Švietimo pagalbos tarnybai periodiškai priskiriamos naujos funkcijos, kaip šiuo atveju, visiškai nesusijusios su pagrindine jos veikla – pedagogų kvalifikacijos kėlimu, specialiosios pagalbos teikimu, moksleivių konkursų ir olimpiadų organizavimu ir kt.
Algis Marcinkevičius ir Tarybos posėdyje, ir kalbėdamasis su žurnalistais, išsakė abejonių dėl motyvo Prienų lopšelį-darželį „Gintarėlis“ prijungti prie „Saulutės“ darželio. Pristatant projektą buvo akcentuota, jog toks sprendimas reikalingas, nes „Gintarėlis“ jau kurį laiką neužpildo grupių, dėl šios priežasties, pasak mero, po pastatų renovacijos Savivaldybė gali nepasiekti ES finansavimo paraiškoje nurodytų rodiklių ir patirti sankcijų. Tarybos nario teigimu, darželio vadovė aiškiai įvardino priežastį, dėl kurios tėvai nesirenka „Gintarėlio“, tai – jau dvejus metus trunkantis remontas.
Opozicijos atstovai išsakė savo nuomonę ir mokyklų tinklo pertvarkos klausimu. Rasa Juocevičienė atkreipė dėmesį, kad sprendimas priimtas paskubomis, vadovaujantis pasenusiomis švietimo situacijos prognozėmis, nelaukiant 2026 m. prasidėsiančio naujo Mokyklų tinklo pertvarkos plano tvirtinimo laikotarpio. Jos teigimu, sujungiant mokyklas, nebuvo atsižvelgta nei į bendruomenių interesus, nei į Nacionalinės švietimo agentūros siūlymus. A.Marcinkevičius ir Cezaras Pacevičius perspėjo, kad įstaigų reorganizacija, pradėta nepaisant Balbieriškio ir Skriaudžių bendruomenių mokyklų tarybų nesutikimo, ateityje gali turėti neigiamų (taip pat ir teisinių) pasekmių. Jo svarstymu, jeigu taip atsitiktų, prireikus nebus kam prisiimti atsakomybės už šį sprendimą, nes į opozicijos klausimą, kas yra jungtinių mokyklų projektų autorius, viešai nebuvo atsakyta.
Politikas priminė socialdemokratų švietimo, mokslo ir sporto ministrės pažadą dėti visas pastangas, kad kaimuose būtų išlaikytos mokyklos, kurios yra svarbus kriterijus jaunoms šeimoms renkantis gyvenimą kaimiškose vietovėse. Todėl jį nustebino posėdyje išgirsti Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo R.Zailsko žodžiai, kad Vyriausybė leido Savivaldybėms formuoti III ir IV gimnazijų klases su 12 mokinių, tačiau prie jų išlaikymo pačios Savivaldybės turės prisidėti 50 proc. lėšų.
Tarybos narė Aušra Deltuvienė nusivylė posėdžio metu negavusi atsakymų, kaip būtų organizuotas mokinių ugdymas ar pavėžėjimas į kitas mokyklas, jeigu jungtinės mokyklos skyriuose nesusidarytų reikiamas mokinių skaičius. Tai, kad atsakymų nebuvo pateikta, jai perša nuomonę, kad ne viskas detaliai apgalvota.
Tarybos nario Jovydo Juocevičiaus pastebėjimu, mokyklų tinklo pertvarka yra dar vienas pavyzdys, kad Savivaldybės atstovai nenori aiškiai komunikuoti su bendruomenėmis. Jo teigimu, nors susitikimai vyksta, jie yra formalūs. Žmonės išsako prieštaravimus, tačiau į juos neatsižvelgiama ir daroma savaip. Į klausimus atsakoma, kad bus įstaigos vadovas, jis ir spręs iškilsiančias problemas.
Egidijus Visockas pritarė kolegų išsakytiems pastebėjimams ir atkreipė dėmesį į tai, kad vežiojant vaikus nukenčia jų popamokinė veikla, jie negali lankyti būrelių, sporto treniruočių. Arūnas Vaidogas taipogi svarstė, kad papildomas ugdymas yra labai svarbus, anot jo, kaimo mokyklų mokiniams turėtų būti sudaryta galimybė vežioti ir į baseiną. Sakantiems, kad tai yra brangu, jis priminė Savivaldybės padarytą išimtį Stakliškių vienuoliktokams, kurie, nepaisant patiriamų kaštų, yra pavėžėjami į „Žiburio“ gimnaziją.
Kovo 27 dienos posėdyje Loreta Jakinevičienė, kaip Savivaldybės tarybos Bendruomenių ir kaimo reikalų komiteto narė, merui A.Vaicekauskui raštu pateikė paklausimą, susijusį su iš Prienų ūkininkų sąjungos gauta informacija dėl 2024 m. kovo 2 d. UAB „Daukšiagirio sodai“ prašymo Prienų rajono savivaldybės administracijai skubiai suremontuoti valstybei priklausančio melioracijos 200 mm rinktuvo avarinius gedimus. Savo raštu Tarybos narė pasidalino ir su žiniasklaidos atstovais.
Politikė mero paprašė paaiškinti, kodėl avarinio gedimo vietą komisija apžiūrėjo tik beveik po metų, t. y., kai pareiškėjas pakartotinai (2025 metų vasario 1 dieną) raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją. Be to, ji savo paklausime nurodė, kad Prienų rajono savivaldybėje galioja kitokia valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje tvarka nei numatyta žemės ūkio ministro K.Starkevičiaus 2024 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintame apraše „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų avarinių gedimų šalinimo ir remonto darbų prioritetų nustatymo tvarkos“.
Tarybos narei pagrįstai kilo klausimų, dėl kokių priežasčių, rengiant mero potvarkį ,,Dėl valstybės lėšomis finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje objektams parinkti komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (2024 m. gruodžio 17 d. redakcija), nebuvo atsižvelgta į žemės ūkio ministro anksčiau patvirtinto Aprašo nuostatas, ar šiuo atveju nebuvo Savivaldybės specialistų aplaidumo bei nekompetencijos, kodėl vėliau Savivaldybė neinicijavo nuostatų pakeitimo.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotrauka