Ar Birštonui reikalingas bendradarbystės centras „Spiečius“?

Kovo 20 dieną vykusiame Birštono savivaldybės tarybos posėdyje dauguma sprendimų priimti vienbalsiu Tarybos narių sprendimu, tačiau diskusijų daugiau sukėlė posėdyje VšĮ Kauno mokslo ir technologijų parko vadovo Pauliaus Nezabitausko pristatyta informacija, susijusi su Birštono „Spiečiaus“ veikla.
VšĮ Kauno mokslo ir technologijų parko vadovui P. Nezabitauskui pristačius „Spiečiaus“ veiklą, jos teikiamas galimybes ir ateities planus, bendradarbystės centro nauda suabejo Tarybos mažumos atstovai.
Tarybos narios Stanislovo Martinaičio pastebėjimu, „Spiečiaus“ veiklai iš Savivaldybės biudžeto kasmet skiriama 55 tūkstančiai eurų, tačiau, pasak jo, paslaugos nauda už tokią sumą yra abejotina. Todėl Tarybos narys kėlė klausimus, kaip „Spiečius“ apskritai atsirado Birštone, kokios yra sutarties sąlygos ir kokią pridėtinę vertę jis kuria Birštonui.
Atsakydama į St. Martinaičio klausimą, Savivaldybės Administracijos direktorė Jovita Tirvienė pastebėjo, jog bendradarbystės centras „Spiečius“ yra valstybinis projektas, į kurį Birštonas, kaip ir kiti miestai, pateko konkurso būdu. Tuomet konkurso iniciatorė tuometinė VšĮ „Versli Lietuva“ Birštonui suteikė paramą įsteigti bendradarbystės centrą ir pirmus metus čia vykdė veiklą, kurią vėliau Birštonas įsipareigojo tęsti dar 5 metus. Anot J. Tirvienės, VšĮ „Versli Lietuva“ Birštono bendradarbystės centrui suteikė baldus, įrangą, kompiuterius ir kitas priemones, o Savivaldybės įsipareigojimas buvo suteikti patalpas. Tą Savivaldybė daro iki šiol. Pasak J. Tirvienės, į bendradarbystės centrus gali atvykti ir kitų spiečių nariai, kaip ir birštoniečiai gali vykti į kitus spiečius. Administracijos direktorė taip pat pažymėjo, jog sutartis gali būti nutraukta anksčiau laiko, tačiau tokiu atveju veikla vis tiek turės būti vykdoma, tik ją tęs Inovacijų agentūra, o Savivaldybė turės padengti išlaidas.
Tarybos mažumai priklausantys Vytautas Silevičius bei Valė Petkevičienė taip pat domėjosi, kokią finansinę ar kitokią grąžą iš „Spiečiaus“ gauna Savivaldybė, o, Helmano Lik nuomone, „Spiečiaus“ veiklai skiriamus pinigus nukreipus į Savivaldybės smulkaus verslo rėmimo fondą ir išdalinus besikuriantiems verslininkams, naudos būtų daugiau.
Tačiau, kaip pastebėjo valdančiosios daugumos atstovas Kristupas Bubnys, nereikia „Spiečiaus“ vertinti, kaip investicinio projekto, kuris būtinai turi duoti finansinę grąžą, į jį reikėtų pasižiūrėti kur kas plačiau. Anot K. Bubnio, jauniems verslininkams tokios pagalbos, kokią teikia „Spiečius“ (konsultacijos, mokymai ir kt., – aut. p.), labai reikia ir tai yra vienas iš būdų, kuris Birštoną daro labiau patrauklų jauniems žmonėms.
„Spiečiaus“ veikloje dalyvaujanti Tarybos narė Dovilė Adamonytė iš savo patirties pastebi, jog šiais laikais verslininkai yra gana uždari, o „Spiečiaus“ tikslas – sukurti bendruomenę. Anot Tarybos narės, tai priemonė, padedanti už prieinamą kainą ugdyti savo verslą ir sėkmingai jį vystyti. „Tos naudos galbūt nematome, nes tai yra maži verslai, bet ji tikrai yra“, – sakė D. Adamonytė.
Dariui Šeškevičiui domintis, ar, pasibaigus sutarties terminui, planuojame pratęsti sutartį, merė Nijolė Dirginčienė teigė, jog tai nuspręs Taryba. „Mes matėme naudą, jei Taryba jos nematys, sutartis bus nutraukta“, – posėdžio metu komentavo N. Dirginčienė.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *