Jei išauštų diena X…. Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms?

Ekstremalios situacijos gali ištikti bet kuriuo metu ir visiškai netikėtai. Lietuvoje turime pavyzdžių, kai praūžusi audra be elektros paliko tūkstančius gyventojų. Laimė, jog kol kas tokie gamtos reiškiniai atneša tik nepatogumus ir nedidelius nuostolius. O ką reikėtų daryti, kilus rimtai grėsmei – potvynio, uragano, oro, cheminiam, radiaciniam ar karo pavojui – apie tai kovo 15 dieną gyventojus kvietė padiskutuoti  Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Kauno rinktinės Prienų 206 kuopa.

Turime pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais

Naudingais praktiniais patarimais paskaitos metu pasidalijo LŠS Kauno rinktinės atstovai: vadas ats.kpt. V. Žymančius (viduryje), Rimas Žilinskas (dešinėje) bei L. Malinauskas (kairėje).

Kaip susitikimo metu sakė LŠS Kauno rinktinės vadas ats.kpt. Vytautas Žymančius, gyvendami taikos laikotarpiu, esame pripratę, kad medicininę pagalbą turime gauti greitai, o sutrikus elektros ar vandens tiekimui, gedimai turi būti pašalinti per kelias valandas, tačiau V.Žymančius atkreipia dėmesį, jog krizės atveju įprastas gyvenimas baigiasi ir savimi pasirūpinti turime patys.
Anot LŠS Kauno rinktinės vado, turime suprasti, jog, iškilus rimtam pavojui, niekas mums neatneš nei vandens, nei šiltų drabužių, nes pirmomis krizės dienomis valstybė turės rimtesnių rūpesčių, užtikrinant svarbių objektų (vandentiekio, elektros, sveikatos įstaigų ir kt.) apsaugą. Todėl, pasak V. Žymančiaus, turime galvoti, kaip išgyvensime patys ir pasirūpinsime savo artimaisiais. Bent jau iki tol, kol valstybė sustyguos visus procesus ir pradės teikti reikalingą pagalbą. Tačiau, kaip pastebi V. Žymančius, pagalba taip pat neatvažiuos vos tik paskambinus telefonu, mat, krizės atveju iškvietimų bus tiek, jog tarnybos turės dėlioti prioritetus. Todėl kiekvienas iš mūsų privalome mokėti suteikti pirmąją pagalbą, kurios pagrindinius principus susirinkusiesiems pademonstravo Prienų visuomenės sveikatos biuro specialistės.

Kaip pasiruošti evakuacijai?
Ištikus ekstremaliai situacijai, gali tekti palikti namus, o, kad netektų bėgti tik su tuo, kas po ranka pakliuvo, LŠS atstovai pabrėžia, jog kiekvienas iš mūsų privalome turėti sukrautą išvykimo krepšį, kuriame turi būti: šviesos šaltinis, apatiniai, viršutiniai ir šilti drabužiai, šiltos anklodės arba miegmaišis, daugiafunkcinis įrankių rinkinys, higienos reikmenys, pinigai, dokumentai, vaistai, radijo imtuvas (pageidautina pakraunamas baterijomis arba rankiniu būdu), ugnies šaltinis, maisto atsargos ir vanduo, kurių užtektų bent 72 valandoms. Evakuojantis su vaikais galima pasiimti ir vaikišką žaislą ar knygutę, tačiau tai turėtų būti vienas ir pats mylimiausias vaiko daiktas.

Prienų 206-osios kuopos vado pavaduotojas L. Malinauskas susirinkusiesiems pademonstravo, kaip teisingai susikrauti išvykimo krepšį.

Prienų šaulių 206-osios kuopos vado pavaduotojas Lukas Malinauskas atkreipia dėmesį, jog dauguma daiktų turėtų būti sudėti į atskirus sandarius maišelius, grynieji pinigai turėtų būti smulkiomis kupiūromis, o svarbius dokumentus rekomenduojama sukelti į USB laikmeną. Tiesa, pasą, vairuotojo pažymėjimą ir gimimo liudijimą būtina turėti su savimi.
Anot L. Malinausko, į maisto paketus tinka įvairūs konservai, užpilamos sriubos, kruopos, sausainiai, kiti panašūs produktai. Taip pat reikėtų nepamiršti mažo dubenėlio maisto paruošimui, degtukų/žiebtuvėlio ir turistinės viryklės arba bent jau metalinio padėkliuko. Svarbus dalykas yra vanduo. Jo rekomenduojama turėti bent 12 litrų žmogui, tačiau tai yra didelis papildomas svoris, todėl L. Malinauskas rekomenduoja išgyvenimui su savimi turėti bent 1 litrą dienai. Pasak LŠS atstovų, tiek vandens tikrai užteks išgyventi 3 dienas. Anot L. Malinausko, vėliau sugalvosime, kaip pasipildyti vandens atsargas, o jei geriamojo vandens nėra, galime jį išvalyti su chloro tabletėmis, kurias rekomenduojama turėti išvykimo krepšyje.

Ką daryti, jei esame namuose?

ŠAK narys, šaulys gelbėtojas R. Žilinskas akcentavo, kaip gyventojai turi būti pasiruošę namuose, bei pademonstravo, kas turi sudaryti pirmosios pagalbos vaistinėlę.

Kaip pastebi LŠS Kauno rinktinės štabo aptarnavimo kuopos (ŠAK) medicinos būrio narys Rimas Žilinskas, išvykimo krepšys reikalingas evakuacijos atveju, tačiau turime būti pasiruošę ir namuose. Anot jo, prasidėjus ekstremaliai situacijai, visų pirma, gyventojams rekomenduojama prisileisti pilną vonią vandens, tik jau ne prausimuisi, o vartojimui. Taip pat kiekvienuose namuose privalo būti maisto atsargų, kurių šeimai užtektų bent dviems savaitėms. R. Žilinskas atkreipia dėmesį, jog krizės metu maisto produktų parduotuvėje taip, kaip esame įpratę, nenusipirksime, todėl jomis pasirūpinti turime dabar. „Pasiruošti būtinų maisto atsargų nėra taip brangu, kaip kartais įsivaizduojame“, – sako R. Žilinskas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog civiliams asmenims nepatariama su savimi turėti jokių kariškų daiktų, didelių peilių ir panašių ginklų, kurie priešui sukeltų įtarimą ar iššauktų agresiją. „Nestokite priešais tankus. Jūs esate civiliai, jais ir likite. Netrukdykite kariškiams atlikti savo funkcijų“, – akcentuoja šaulys gelbėtojas.
LŠS atstovų teigimu, ekstremalių situacijų metu gyvenimas pasikeistų kardinaliai, tačiau nereikia bijoti, reikia tiesiog būti pasiruošusiems. „Stiprių niekas nepuola. Puola silpnus, o mes neturime tokie būti“, – sako LŠS Kauno rinktinės vadas ats.kpt. V. Žymančius.

Ragina būti budriems internete
Gyvenant sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu, V. Žymančius taip pat pabrėžia, jog priešas renka informaciją ne tik apie strateginius objektus, bet ir žmones, todėl gyventojams rekomenduojama laikytis skaitmeninės higienos. Ypač galvoti, ką keliame į viešą erdvę, komentuojame socialiniuose tinkluose… „Negalvokite, kad jūs esate niekam neįdomūs“, – akcentuoja V. Žymančius, pridurdamas, jog šiuo metu aktyviai veikia priešiškos žvalgybos, o jų potencialiais taikiniais gali tapti žmonės, kurie internete nuolat reiškia nusivylimą savo valstybe.
Anot jo, vykdydamos atvirų šaltinių žvalgybą, priešiškos jėgos surenka 70–80 proc. žvalgybinės informacijos. Informacijos paieškai gali būti naudojami ir socialinių tinklų paskyros, forumai, blogai ir kiti vieši kanalai. V.Žymančius dar kartą atkreipia dėmesį, jog visur paliekame savo pėdsaką, o dažnu atveju, norint surinkti informaciją apie žmogų, tai galima padaryti neįdedant daug pastangų. Todėl LŠS Kauno rinktinės vadas ragina gyventojus galvoti, ką rašome, su kuo bendraujame, kas yra mūsų draugai, o, pastebėjus priešiškų valstybių veiksmus, informuoti Valstybės saugumo departamentą (VSD) arba Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą (AOTD).
LŠS sąjungos atstovai ragina piliečius nebūti abejingiems, bet pasiruošti apsaugoti save, savo šeimą ir namus. Negalėjusius atvykti į paskaitą Prienuose, LŠS kviečia sekti informaciją viešoje erdvėje ir aktyviai dalyvauti kitose LŠS Kauno rinktinės organizuojamose paskaitose.
Rimantė Jančauskaitė