Visa tiesa apie virusus: kaip sergama, kuo gydytis ir kada kreiptis į gydytoją?

Kiekvienais metais žiemą ir ankstyvą pavasarį dauguma žmonių suserga virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis – peršalimu ar gripu. Į organizmą virusai patenka oro lašeliniu būdu, kai kas nors kosėja ar čiaudi, o taip pat per rankas ir daiktus. Pastaruoju metu tapo dar sudėtingiau – buvo pandemija, po to prasidėjo naujų ligų protrūkis.
„Norint nesirgti sunkia forma, labai svarbu žinoti, kas serga dažniau, kokie pasireiškia simptomai ir kaip derėtų teisingai gydytis,“ – atkreipia dėmesį Prienų ligoninės gydytoja otorinolaringologė Julija Šneider.

„Virusinės infekcijos – įprastas reiškinys šaltuoju metų laiku. Sirgti gali visi, tačiau svarbu laiku pastebėti pirmuosius ligos simptomus ir teisingai gydytis. Vaistai, poilsis, teisinga mityba, liaudiškos priemonės padeda greičiau pasveikti. Svarbiausia – neapleisti ligos ir kreiptis į gydytoją, pasijutus blogiau,“ – pataria Julija Šneider.

Kas serga dažniau?
Susirgti galime visi, tačiau tam tikros žmonių grupės turi didesnę peršalimo ligų riziką. Tai – nėščios moterys, vaikai (darželiuose ar mokyklose virusai plinta itin greitai), nes jų imunitetas labai silpnas, Kita grupė – pagyvenę žmonės. Su amžiumi organizmas sunkiau pasipriešina įvairių virusų atakoms. Be to, sergantiems cukriniu diabetu, astma, širdies kraujagyslių ligomis ar po operacijų, vėžio, AIDS gydymo – ligos eiga taip pat gali būti sunkesnė.
Tačiau ir sveikas žmogus, būdamas neatsargus, gali pasigauti virusą.
Kaip suprasti, kad pasigavote virusą?
Pasak Julijos Šneider, pagrindiniai viruso simptomai: aukšta temperatūra (sergant gripu 39–40°C, peršalimo atveju – 37–38°C), galimas šaltkrėtis, kaulų laužymas, galvos, krūtinės, gerklės skausmas, nosies užgulimas, sloga, sausas ar drėgnas kosulys, silpnumas, greitas nuovargis, kai kada – pykinimas ar vėmimas (dažniau pasireiškia vaikams).
Kaip atskirti peršalimą nuo gripo?
Susirgus gripu temperatūra kyla greitai ir būna gana aukšta. Jaučiamas silpnumas, trūksta jėgų, skausmingas visas kūnas. Peršalimo atveju simptomai atsiranda palaipsniui, o kūno temperatūra dažniausiai varijuoja tarp 37–38°C.
Kuo gydytis?
Gripas gydomas priešvirusiniais preparatais. Tuo tarpu sergant paprastu peršalimu, šie vaistai nereikalingi.
Temperatūrą mažinančius vaistus (paracetamolį, ibuprofeną) derėtų gerti, jeigu temperatūra pakyla virš 38°C, savijauta prasta, skauda galvą ir pan.
Lašai nuo užsikimšusios nosies. Pavyzdžiui, tinka lašai su xylometazolinu (otrivin, pinasol), tačiau jų negalima vartoti ilgiau nei 3–5 dienas.
Vaistai gerklei. Čiulpiamos pastilės ar purškalai su mentoliu, antiseptikais mažina gerklės skausmą ir uždegimą.
Priemonės nuo kosulio. Jei vargina sausas kosulys, gydytojas gali skirti butamiratą. Jei drėgnas – atsikosėjimo gerinimui sirupą su ambroxoliu ar acetilcisteinu.
„Svarbu! Antibiotikai neveikia prieš virusus. Jie reikalingi tik tuomet, jeigu atsiranda bakterinė infekcija. Pavyzdžiui, diagnozuojamas bronchitas ar plaučių uždegimas,“ – skaitytojams primena otorinolaringologė.
Ką daryti namuose?
Daugiau ilsėtis. Organizmui reikia ramybės, nes jis kovoja su virusu. Gerti daug skysčių: šiltas arbatas, morsus, vandenį, – tai padės greičiau nugalėti ligą.
Vėdinti kambarį. Grynas oras reikalingas, kad virusai nesikauptų patalpoje.
Plauti rankas ir naudoti veido kaukę. Tai padeda neužkrėsti kitų ir nepasigauti naujos infekcijos.
Liaudiškos priemonės
Kai kurie paprasti metodai padeda lengviau prasirgti.
Česnakas ir svogūnas. Jie turi medžiagų, kurios užmuša mikrobus. Derėtų juos valgyti arba supjaustytus laikyti kambaryje.
Medus ir propolis. Medus ramina gerklę, o propolis padeda organizmui kovoti su virusais. Propolį derėtų kramtyti arba čiulpti.
Arbata su imbieru, avietėmis ir citrina. Padeda sumažinti uždegimą ir sušildyti organizmą.
Vaistažolių nuovirai. Ramunėlė, liepa, šalavijas, medetka naudinga gerklei. Tinka arbatos bei skalavimai. Čiobreliai ir šalpusnis lengvina atsikosėjimą.
Inhaliacija su druska gelbsti esant slogai, kai užgulta nosis.
Garstyčių vonelės ir jų kompresai. Padeda nuo kosulio, bet negalima daryti, jei kūno temperatūra aukštesnė 38°C.
Kada skubėti pas gydytoją?
Jeigu ligos eiga sunki, kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją pagalbą.
Pavojingi simptomai:
Temperatūra aukštesnė nei 39°C, kuri nemažėja pavartojus vaistų.
Didelis silpnumas, galvos svaigimas, sąmonės netekimas.
Sunkus kvėpavimas, oro trūkumas.
Skausmai krūtinės plote.
Sergate ilgiau nei savaitę ir būklė negerėja.

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.