Prienams nereikia trijų katilinių: racionaliau sutelkti pajėgumus vienoje vietoje

Prienų rajono savivaldybės kontroliuojama uždaroji akcinė bendrovė „Prienų šilumos tinklai“ šiuo metu eksploatuoja 28 katilines Prienų mieste bei rajono gyvenvietėse ir šiluma aprūpina 2574 vartotojus. Bendrovės istorija prasidėjo 1980 metų kovo 1 d., kai nuo Prienų komunalinių įmonių kombinato buvo atskirtas šilumos tiekimo padalinys ir pavadintas Prienų jungtinių katilinių ir šilumos tinklų direkcija.
Per 45 metus ne kartą keitėsi įmonės pavaldumas ir pavadinimas, kilo įvairių iššūkių, kol galiausiai, išgyvenusi sudėtingus virsmo procesus, ji perėjo prie pigesnio biokuro naudojimo. Pokyčiai tapo spartesni, kai prieš keletą metų bendrovės vadovu tapo energingas, novatoriškas direktorius Paulius Minajevas. Jam vadovaujant, su vietos politikų pritarimu bendrovės valdomos katilinės, šilumos trasos buvo rekonstruojamos, jose įdiegti šilumos energiją taupantys, aplinką tausojantys modernūs sprendimai.
Šiuo metu svarstomi planai atsisakyti bendrovei nereikalingo turto, panaikinti dvi iš trijų mieste esančių katilinių ir šilumos gamybos pajėgumus sukoncentruoti vienoje vietoje.
Vasarį bendrovėje kartu su Prienų rajono savivaldybės tarybos nariais apsilankęs meras A.Vaicekauskas pažymėjo, kad rajono įmonėse reikia ryžtingų sprendimų, ir bendrovės direktorių P.Minajevą pagyrė už parodytas iniciatyvas pagerinti katilinių būklę, mažinti šildymo sąnaudas bei tinkamu laiku į šilumos ūkį įdiegtas inovacijas.
– Ko gero, nebuvo taip paprasta apsispręsti dėl investicijų reikalingumo, juolab užsitikrinti finansavimą? – „Gyvenimas“ pasiteiravo UAB „Prienų šilumos tinklai“ direktoriaus Pauliaus Minajevo.
– Apsispręsti nebuvo sunku, nes įmonės veikla buvo nuostolinga ir reikėjo ją efektyvinti. Didžiausi iššūkiai buvo rasti papildomus paramos/finansavimo šaltinius ir suburti/atnaujinti įmonės specialistų komandą bei įtikinti akcininką dėl investicijų būtinumo ir ilgalaikio investicijų atsiperkamumo.
–Turite ketinimų panaikinti Prienų miesto katilinę, esančią Statybininkų g. Ar ši katilinė nebereikalinga?
– Buvusioje Prienų miesto pagrindinėje katilinėje buvo atsisakyta nereikalingų, sugedusių įrengimų, likę eksploatuoti tik tie katilai, kurie naudoja brangias dujas, didinančias šilumos kainą, jie tarnauja kaip rezerviniai. Per pastaruosius dvejus metus katilai net nebuvo užkurti, nes patikimai veikė atnaujinta, biokuru kūrenama Pramonės g. katilinė. Dėl šių aplinkybių ketiname Statybininkų g. katilinės įrenginius, du katilus (po 1,5 MW galios) perkelti į Pramonės g. katilinę. Šie katilai būtų palikti kaip alternatyva biokurui, kad galėtume bet kuriuo metu, esant poreikiui, gedimų atvejais, pereiti prie kitos kuro rūšies ir kurį laiką užtikrinti šilumos tiekimą Prienų miestui.
Pritariant Savivaldybei, ateityje planuojame demontuoti ir miesto centre, Laisvės a., esančią katilinę, kuri darbui paruošta, bet nebenaudojama. Už kiekvieną katilinę mokami galios mokesčiai, todėl racionaliau sukoncentruoti pajėgumus vienoje vietoje. Vietoj nenaudojamų katilinių šiose erdvėse bus galima sukurti kažką gražaus ir naudingo gyventojams.
– Nesame apsaugoti nuo ekstremalių atvejų, tad šiuo požiūriu galbūt būtų naudingiau išsaugoti dvi katilines mieste?
– Karas Ukrainoje parodė, kad priešas pirmiausia taikosi sunaikinti viešąją energetinę infrastruktūrą, todėl palikti katilines gyvenamuose rajonuose, šalia daugiabučių namų, yra nesaugu.
Žinoma, svarstome įvairias rizikas, ruošiamės ekstremaliems atvejams, todėl sieksime įsigyti ir kilnojamąją 1 MW galios katilinę, kuri garantuotų laikiną šilumos tiekimą pastatams bei jos cirkuliaciją. Neatmetame ir įrangos nuomos galimybių. Taip pat rajono katilines, neturinčias elektros generatorių, planuojame aprūpinti reikiama įranga, kuri palaikytų darbą sutrikus elektros energijos tiekimui.
– Kiek lėšų per pastaruosius kelerius metus į bendrovės veiklą buvo investuota? Kokia investicijų nauda įmonei, vartotojams?
–Per keletą metų įmonė į šilumos ūkį investavo daugiau nei 0,5 mln. Eur. Beveik pusę investicijų sumos susigrąžinome pateikę paraiškas ir gavę finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Vieni iš pirmųjų Lietuvoje Pramonės g. katilinėje įrengėme 100 m3 šilumos akumuliacinę talpą, naudojamą su biokuro katilais.
Projekto įgyvendinimas atsiėjo beveik 200 tūkst. eurų, iš jų – per 35,5 tūkst. buvo finansuojama Aplinkos projektų valdymo agentūros lėšomis, beveik 165 tūkst. sudarė bendrovės ir skolintos lėšos.
Šildymo sistemoje įdiegus akumuliacinę talpą, joje karšto vandens pavidalu galime kaupti šilumos perteklių (apie 3 MW šilumos energijos) ir jį atiduodame į šildymo sistemą tuomet, kai padidėja šilumos poreikis (pavyzdžiui, rytais ir vakarais). Dėl to katilas gali būti kūrenamas nominaliu režimu, šią žiemą, esant minusinei temperatūrai, papildomo katilo net nereikėjo užkurti. Paskaičiavome, kad, veikiant šilumos akumuliacinei talpai, iki 20 proc. sumažėjo kuro sąnaudos tam pačiam energijos kiekiui pagaminti. Kadangi sunaudojama mažiau kuro, mažiau tenka mokėti ir šilumą iš mūsų perkantiems gyventojams bei įmonėms.
Turėdami šį įrenginį, perspektyvoje vandeniui pašildyti galėsime naudoti ir saulės energiją bei kitus atsinaujinančios energijos šaltinius.
Dvi mažesnės šilumos akumuliacinės talpos pastatytos ir Prienų globos namų katilinėje.
– Kokių aplinką tausojančių priemonių katilinėje buvo įrengta?
– Praėjusiais metais Pramonės g. katilinėje buvo pastatytas dūmų kondensacinis ekonomaizeris, kuriam iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos skirta 200 tūkst. eurų. Jo dėka sutaupoma per 15 proc. šilumos gamybai naudojamo biokuro, o kietųjų dalelių išmetimą į aplinkos orą pavyko sumažinti keturis kartus. Tausojame, prižiūrime įrengimus, tam, kad jie veiktų našiai, atliekame savalaikį remontą, biržoje perkame ir naudojame geros kokybės biokurą, jis įmonės kuro struktūroje sudaro 94 proc.
– Ar gyventojai teisingai nuogąstauja, kad bendrovės patiriami kaštai, atliktos investicijos gula ant šilumos vartotojų pečių?
–Žinoma, visų investicijų nauda turi būti gerai pamatuota. Iš verslo pozicijų žvelgiant, investuojame, kad ateityje galėtume uždirbti daugiau pajamų, tačiau Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) yra tas prievaizdas, kuris šilumos kainą vartotojams reguliuoja nubraukdamas/pridėdamas tam tikras dedamąsias, mažindamas kuro normas ir pan. Niekas įmonei neleistų/nederintų investicijų, kurios tik didintų kainą galutiniam vartotojui. Todėl teisingai/pamatuotai atliktos investicijos mažina kintamas sąnaudas.
–Priminkite, nuo ko priklauso įmonės tiekiamos šilumos kaina? Kas labiausiai lemia jos dydį? Kovo mėn. VERT nustatė didesnę, nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, 8,95 ct/kWh kainą, pagal ją UAB „Prienų šilumos tinklai“ yra 29 vietoje tarp kitų šalies įmonių. Kokios kainos prognozės ateičiai?
– Šilumos kaina susideda iš dviejų dalių – pastoviosios ir kintamosios. Pastoviąją dalį sudaro pastoviosios sąnaudos (nusidėvėjimo arba amortizacijos, personalo, einamojo remonto bei aptarnavimo, mokesčių, finansinės, administracinės, rinkodaros ir kitos paskirstomos sąnaudos) ir investicijų grąža. Kintamąją dalį, t. y. kintamąsias sąnaudas, sudaro kuro šilumai gaminti sąnaudos, elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms bei nuotekų tvarkymo ir kitos kintamosios sąnaudos.
Bendrovei naujas pajamų bazinis lygis nustatytas praėjusių metų, t.y. 2024 m., pabaigoje. Jo metu įvertinti pastoviųjų sąnaudų pokyčiai, vieni – nuo ūkio subjekto valios priklausantys, kiti – nepriklausantys ir neišvengiami. Šių ir praėjusių metų kovo mėnesių kainų skirtumui įtakos turi padidėjusi pastovioji kainos dalis bei kas mėnesį svyruojančios kintamosios sąnaudos, iš kurių didžiausią dalį sudaro žymiai padidėjusi dujų kaina.
–Ar svarstote galimybes dar labiau sumažinti šilumos energijos tiekimo vartotojams sąnaudas? Kas priklauso nuo pačių gyventojų?
–Viena iš priemonių – planuojamos įrengti saulės elektrinės, kurios mažins el. energijos sąnaudas. Kuomet nepatiri sąnaudų, jos nepersikelia ir galutiniam vartotojui. Dėl vykstančių sudėtingų termodinaminių procesų (degimo procesai, aukšti slėgiai, aukštos temperatūros) gamybinė įranga dirba sudėtingomis sąlygomis ir gana sparčiai dėvisi. Bendrovės tikslas yra savalaikiai įrangos remontai, priežiūra, laiku atliktos investicijos, tik tai leis užtikrinti stabilų ir patikimą šilumos tiekimą su mažiausiomis sąnaudomis. Vienas iš taupymo būdų yra tolygiai palaikyti patalpų temperatūrą trumpuoju periodu.
–Dauguma daugiabučių namų yra renovuoti, gyventojai gali patys reguliuoti temperatūrą kambariuose, bet individualaus šilumos reguliavimo ir apskaitos nuskaitymo įrenginių darbas neretai sutrinka (baterijos išsikrauna, skaitikliai genda), ir gyventojai gauna pranešimus, kad turėtų juos remontuoti ar atnaujinti savo lėšomis. Priminkite, už ką atsakingi gyventojai, o kokius šilumos įrenginių priežiūros darbus gali nemokamai atlikti bendrovė?  
– Noriu pabrėžti, kad tokį šilumos apskaitos modelį gyventojai pasirinko renovacijos metu. Individualus šilumos apskaitos prietaisas yra buto savininko nuosavybė ir visi gedimų ar sutrikimų (susijusių su minėtu prietaisu) kaštai tenka savininkui. Mes informuojame gyventojus apie pastebėtus gedimus, jiems pateikus prašymą, pakeičiame (jei yra techninės galimybės) išsikrovusius elementus, kartais tenka keisti ir visą apskaitos prietaisą nauju. Bendrovė nemokamai atlieka šilumos apskaitos prietaisų, elementų (baterijų) pakeitimo darbus, o skaitiklio ar elementų (baterijų) įsigijimo kaštai priskiriami buto (patalpų) savininkui.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Dalė Lazauskienė