Kai vienija nuoširdi ir prasminga bendrystė…

Birštono „Bočių“ bendruomenė turi gražią tradiciją – švenčiant Tarptautinę moters dieną prisiminti ir rašytojų jubiliejines sukaktis. Tad ir praėjusį šeštadienį, bočiams susibūrus bendruomenės namuose, skambėjo ne tik sveikinimai moterims, bet ir poezija bei rašytojų jubiliatų gyvenimo fragmentai.
Šventę pradėjusi „Bočių“ bendrijos Birštono skyriaus pirmininkė Julija Barutienė pirmuoju pakvietė prisiminti iškilų dvasininką, vyskupą, poetą Antaną Baranauską. Šiemet minėsime 190-ąsias jo gimimo metines. Besiklausydami Julijos pristatymo bei Leono Baručio ir Danutės Marčiulionienės skaitomų ištraukų iš „Anykščių šilelio“ senjorai priminė ir keliones į Seinus bei Anykščius, padėjusias dar geriau pažinti Antaną Baranauską.
2025-aisiais gyvenimo 90-metį būtų minėjęs ir dvasininkas bei poetas Ričardas Mikutavičius, gražiai tęsęs vaižgantiškas tradicijas Kaune. Nors apie jį jau taip pat kalbame būtuoju laiku, bet jo kūryba gyva. Ja su susirinkusiaisiais pasidalino Onutė Kurapkienė ir Anelė Pucėtienė.
Kovo 10-oji – žymaus mūsų kraštiečio, tautiškumo, lietuviškumo, etiškumo simbolio, poeto Justino Marcinkevičiaus gimtadienio diena. Poetas labai mylėjo Birštoną, dažnai jame lankydavosi, mielai bendravo su birštoniečiais. Ne vienas „Bočių“ bendrijos narys taip pat prisimena šiltus susitikimus su poetu. O ir Leono Lyniko, Elenos Ozemblauskienės ir Aldonos Mildos Valatkienės perskaityti Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai apie močiutes, Lietuvą, senutę bibliotekoje gražiai atliepė ir Kovo 8-osios nuotaikai bei prasmei.
Pokalbį apie rašytojus sukaktuvininkus vainikavo rašytojos, muziejininkės, knygos apie rašytoją Žemaitę autorės Aldonos Ruseckaitės mintys apie jos knygos heroję – Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę. Gimusi prieš 180 metų ir, pasak Aldonos Ruseckaitės, buvusi nepelnytai užmiršta Žemaitė vėl sugrįžta. Kaip asmenybė ėjusi 10 ar net ir 20 metų į priekį, jau tuomet Žemaitė stengėsi suprasti skriaudžiamas moteris, gelbėti pabėgėlius ir nuo karo nukentėjusius žmones. Kaip kalbėjo jos gyvenimo keliais sekusi rašytoja Aldona, Žemaitė tiesiog jautė vidumi, į kokias veiklas turi įsijungti ir kokias vertybes ginti.
Beje, apie kai kurias Žemaitės deklaruotas vertybines nuostatas kalbame ir šiandien, kai diskutuojame apie moterų lyderystę, savanorystę. Savanorystę, kuri gražiai vienija ir Birštono „Bočių“ bendrijos narius. Jie tvarko apleistus kapus, garsina Birštono vardą, organizuodami ekskursijas bičiuliams iš kitų Lietuvos vietų, atsiliepia į gyvenimo aktualijas. Ir šventės dieną Julija Barutienė padėkojo šaunioms bičiulėms Marijai Novožilovai, Eugenijai Valiuvienei, Aldonai Gudauskienei, Laimutei Karoblytei ir Marytei Radzevičienei, savo mezginiais prisidėjusioms prie paramos siuntos kovojantiems ukrainiečiams.
„Bočių“ bendrijos veikloje džiugina ir noras padėti vieni kitiems, ir gebėjimas sukurti sau ir kitiems jaukią ir nuotaikingą šventę. Ir šeštadienio renginį papuošė Onytės Žukauskienės rankdarbių ir atvirukų bei Petro Stanevičiaus tapybos jūros tema parodos. Ir, žinoma, šiemet 25-metį minėsiančio „Bočių“ choro „Sidabrinė gija“ dainos. Beje, nors per ketvirtį amžiaus keitėsi vadovai, dainininkai, bet chore yra dainininkių, kurios, kaip Onutė Kurapkienė, jame nuo pirmos dienos. Dabar chorui vadovauja Stasys Genys.
O ar gali Tarptautinės moters dienos šventė nepražysti gėlėmis? Žinoma, kad ne. Jas moterims dovanojo ir „Bočių“ bendrijos vyrai, ir Birštono savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras. Vicemeras, kaip ir Juozo Palionio paramos ir labdaros fondo bei žemės ūkio viceministro Andriaus Palionio vardu sveikinusi Samanta Kazlauskaitė pasidalino ir saldžiomis dovanomis.
…Jauku ir gera buvo būti tarp tų, kuriuos vienija nuoširdi ir prasminga bendrystė, noras pažinti ir daugiau sužinoti.
Ramutė Šimukauskaitė