Moteris – lyderė. Sunku ar lengva? Kas Jus veda lyderystės keliu?

Nijolė Dirginčienė, Birštono savivaldybės merė, Europos Regionų komiteto narė:
– Naujai išrinktame Lietuvos Respublikos Seime iš 141 nario 40 yra moterys – tai mažiau nei trečdalis. 2023 m. savivaldos rinkimuose iš 60 savivaldybių merėmis buvo išrinktos vos 6 moterys, kas sudaro tik 10 proc. Lietuvos savivaldybių tarybose vyrų dirba beveik tris kartus daugiau nei moterų. Nors moterų dalyvavimas politikoje palaipsniui auga, pokyčiai vis dar vyksta lėtai.
Tam įtakos turi istoriškai susiformavę stereotipai ir struktūrinės kliūtys, dėl kurių dalis visuomenės skeptiškai žiūri į moterų lyderystę politikoje. Be to, politinė veikla dažnai reikalauja sudėtingo šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo, ir tai moterims tampa papildomu iššūkiu.
Vis dėlto matau teigiamus pokyčius – vis daugiau moterų drąsiai imasi atsakomybės, įrodo, kad lyderystė nepriklauso nuo lyties, o sėkmę lemia kompetencija, patirtis ir ryžtas.
Mano kelias į politiką prasidėjo natūraliai – dirbdama ir gyvendama Birštone, vis labiau įsitraukiau į bendruomenės gyvenimą, domėjausi vietos problemomis ir galimybėmis jas spręsti. Supratau, kad norint realių pokyčių, reikia ne tik matyti problemas, bet ir aktyviai dalyvauti jų sprendime. Įgyta patirtis administracinėje veikloje padėjo įsigilinti į savivaldos darbą, suprasti, kaip galima efektyviai prisidėti prie miesto augimo. Šiandien džiaugiuosi, kad Birštonas yra modernus, veržlus ir atviras naujovėms kurortas, kuriame dera gamtos harmonija, šiuolaikiška infrastruktūra ir aukšto lygio sveikatinimo, kultūros, švietimo, socialinės ir kitos paslaugos.
Moterų dalyvavimas politikoje yra ne tik būtinas, bet ir vertingas. Moterų lyderystė dažnai grindžiama įtraukiu, bendradarbiaujančiu ir socialiai atsakingu požiūriu, kuris skatina konstruktyvias diskusijas, padeda kurti tvarius sprendimus ir geriau atliepia platesnį visuomenės poreikių spektrą – nuo socialinės politikos iki miestų plėtros ir infrastruktūros sprendimų, kurie labiau orientuoti į gyvenimo kokybę.
Be to, moterų dalyvavimas politikoje kuria matomus lyderystės pavyzdžius jaunajai kartai. Kai merginos mato moteris atsakingose pozicijose, jos įgyja daugiau drąsos siekti lyderystės, aukštojo mokslo ir aktyvios visuomeninės veiklos. Tai – prisideda prie lygių galimybių stiprinimo ir atviresnės, progresyvios visuomenės kūrimo.

Jūratė Zailskienė, LR Seimo narė:
– Pirmiausia, ačiū, kad įvardijote lydere. Moteriai apskritai nelengva būti lydere, nes daugelio mintyse lyderis gali būti tik vyras. Juk šeima, vaikai, buitis. Aš galiu pasakyti, kad viską galima suspėti, ypač kai palaiko bei supranta šeima.
Kai aš šiame krašte įsisukau į visuomenines, politines veiklas, nesvarsčiau, ar aš lyderė, ar ja tapsiu, ar mane galų gale kas nors pripažins lydere. Dirbau ir dirbu, kaip įsivaizduoju, kad kiekvienas turėtų dirbti. Visada su žmonėmis bendravau ir bendrauju sąžiningai, atvirai, įsiklausydama į jų poreikius. Manau, tai lemia, kad dėl to ir sulaukiu palaikymo bei pasitikėjimo.
Ar sunku? Ir taip, ir ne. Būna akimirkų, kai pagalvoju, gal čia tik man vienai reikia? Gal niekam čia neįdomu ateiti į talkas, susirinkimus, dalyvauti projektinėse veiklose. Bet kai atsirado iš pradžių vienas kitas palaikantis, paskui jų vis daugėjo – supratau, kad einu teisingu keliu.
Tik būtinai noriu pasakyti, kad tas kelias man – natūralus, nedirbtinis, nevarginantis ir nuoširdus. Man patinka bendrauti su žmonėmis, rūpi, kaip jie jaučiasi, kaip jiems sekasi, kokios problemos ar sunkumai jiems kyla. Man atrodo, kad tai jau mano, kaip moters, stiprybė.

Asta Gluoksnienė, Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkė:
– Mano profesinė karjera prasidėjo nuo 2003 m., kuomet pradėjau studijuoti LVA (gyvulininkystės technologijos specialybę). Pabaigus bakalaurą ir magistro studijas jau tuo metu buvo aišku kad jaunai merginai pasiekti kažką daugiau bus sunku.
Dar studijų metu tikrai žinojau, jog noriu profesinę veiklą tęsti savam krašte, kur atsiras galimybė ne tik plėtoti profesines žinias, bet ir įgūdžius. Tačiau įsitvirtinti jaunam, tik ką „iškeptam“ specialistui, o dar moteriai, nebuvo lengva. Bet neieškojau lengvesnio sprendimo, pasirinkau profesinės veiklos tęstinumą. Artimųjų palaikymas bei vizijos ir tikslų turėjimas vedė lyderystės keliu. Jeigu ne artimųjų palaikymas, supratimas ir pagalba, būčiau nieko nepasiekus. Tik dirbdama supratau, kad lyderystėje svarbu ne tik profesinės žinios, bet ir atkaklumas, nuoseklus ėjimas tikslo link bei teisingas požiūris į gyvenimą. Geriausiai jaučiuosi, kai esu suprasta, įvertinta bei džiaugiuosi galėdama padėti kitiems.
Moterų lyderystė sėkmingai keičia nusistovėjusius standartus, kai moterims buvo linkima būti tik namų šeimininkėmis. Dabar jos sėkmingai daro ir karjerą.
Svarbiausia žinoti, ką darai, dėl ko darai ir ką sako širdis.

Jovita Tirvienė, Birštono savivaldybės administracijos direktorė:
– Lengva tikrai nėra. Reikia koordinuoti labai daug skirtingų sričių, gebėti valdyti ir analizuoti daug informacijos, matyti ir dirbančius, ir esančius šalia. Dabartiniu metu viskas labai greitai keičiasi, tobulėja, kartu plečiasi ir informacijos kiekis, ir sprendžiamų klausimų ratas, o sprendimų reikia greitai. Kartu keičiasi ir patys žmonės.
Kas veda lyderystės keliu? Manau, kad gebėjimas komunikuoti, galbūt tam tikros diplomatinės savybės, gebėjimas diskutuoti, tartis, bendradarbiauti, bendrauti. Domėjimasis įvairiomis sritimis, įvairiais klausimais. Empatija taip pat labai svarbus bruožas. Gebėjimas realiai planuoti. Labai svarbu – nebijoti prisiimti atsakomybę. Bet mintyse tyliai sukasi ir tokie žodžiai – „aš galiu tai padaryti“.

Lina Dužinskienė, UAB „Ekofrisa“ direktorė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Prienų atstovybės vadovė:
Moteris – lyderė. Ja netapsi per vieną dieną, tiesiog natūraliai susiklostė gyvenimas taip, kad teko imtis vadovo pareigų. Kartu užaugo ir mano pasitikėjimas savimi bei ryžtas imtis lyderystės. Manau, tai tiesiogiai koreliuoja su mano charakteriu, nuo jaunystės buvau aktyvi mokykloje, tas, matyt, ir atliepė mano karjeros kelią. Šiai dienai man tikrai nėra sunku imtis lyderystės. Svarbiausia – pasitikėti savimi, turėti ambicijų, tikslų ir sistemingai jų siekti, nebijoti būti kitokia – tai yra ir supykti, ir būti linksmai ar griežtai, aiškiai komunikuoti savo žinutes.

Lina Juodsnukytė, Liberalų sąjūdžio Prienų skyriaus pirmininkė:
– Visų pirma, veiklose savęs netapatinu tik su moterimi ir neapriboju savęs galvodama, kad esu tik moteris. Save tapatinu su turimais sugebėjimais ir noru (užsispyrimu) sugebėti daugiau. Tačiau būna visaip – ir sunkiau, ir lengviau. Tik neigiamose patirtyse stengiuosi neužsibūti ir judėti pirmyn.
Susidūrusi su kliūtimis (sunkumais) – nepasiduodu. Ir nors tai nereiškia, kad visada reikia galvą į sieną daužyti, tačiau tai taip pat nereiškia, kad iš karto reikia rankas nuleisti. Ir jeigu kiekvieną kartą pasiduočiau – nieko nepasiekčiau. Pirmyn veda (pasi)tikėjimas žmonėmis ir iškeltais tikslais.
Mūsų laisvės ir teisės (taip pat ir moterų) nėra duotybė. Žmonės už tai kovojo. Reikia tai vertinti. O man pačiai tai dar labiau sustiprina empatiją tiems, kuriems reikia pagalbos šiandienos realijose.

Regina Gustaitienė, Birštono lopšelio-darželio „Giliukas“ vadovė:
– Dabartis rodo, kad lyderystė neturi lyties. Ir vyrai, ir moterys gali būti stiprūs vadovai, jeigu turi tam reikalingas savybes: ryžtą, atsakomybę, gebėjimą įkvėpti ir siekti bendro tikslo. Lyderystė nėra lengva – ji reikalauja nuolatinio tobulėjimo, drąsos ir pasitikėjimo savimi. Įkvepiančių, padrąsinančių moterų lyderių pavyzdžių yra daugybė. Ar būti lydere moteriai sunku? Trumpai pasidalinsiu savo patirtimi.
Prieš 17 metų tapau Birštono vienkiemio darželio-mokyklos (dabar Birštono lopšelis-darželis „Giliukas“) vadove. Tapau vadove, bet ne lydere. Pradžia nebuvo lengva. Lyderystės teko kantriai mokytis. Sėmiausi žinių vadovų mokymuose, stebėjau kolegų darbą, skaičiau įkvepiančią literatūrą. Bet didžiausia mano, kaip lyderės, formuotoja buvo ir iki šiol yra aplinka, kurioje dirbu, ir mane supanti komanda. Švietimo srityje moterys dažnai užima svarbias pozicijas, tačiau jos susiduria ir su išankstinėmis nuostatomis. Moterims neretai tenka įrodyti savo kompetenciją nepriekaištingais rezultatais, bet ir kovoti su nuomone, jog vadovavimas – vyriškas reikalas.
Būnant lydere tenka patirti ne tik iššūkius ir atsakomybę, bet ir lengvumo akimirkas. Kai yra sutarimas su komanda, kai vieni kitus suprantame ir palaikome, kai visi kartu įveikiame sunkumus, kai džiugina darbo rezultatai, kai turi su kuo pasidžiaugti – tai suteikia pasitikėjimo ir stipriai mane motyvuoja. Labai svarbią vietą mano darbe užima darželio tėvų bendruomenė. Jų nuoširdumas, dosnumas ir palaikymas skatina nenustoti tobulėti, ieškoti ir stengtis. Kai darai tai, kas tau svarbu, kai palaiko kiti – kas gali būti geriau?
Nei vadove, nei lydere negimstama. Ja tampama. Į vadovo pareigas atėjau būdama dviejų puikių dukrų mama, turėdama namus, savo pomėgius, draugus, svajones. Pasirodo, viską įmanoma suderinti. Priimti ryžtingus sprendimus, pasitikėti savimi, drąsiau svajoti ir mėgautis gyvenimu man visada padėdavo dukrų palaikymas.
Šiandien noriu padrąsinti moteris, kad nebijotų būti lyderėmis. Nes kiekviena gali atrasti savo stiprybę. Labai dažnai gyvenime tokie šansai pasitaiko netikėčiausiais momentais, kai situacijos išstumia iš komforto zonos. Linkiu moterims tokiu momentu neišsigąsti, pasitikėti savo jėgomis ir drąsiai eiti pirmyn.