Osteoporozės gydymas (2 straipsnis)

Pirmame straipsnyje LSMU Kauno klinikų Reumatologijos klinikos vadovė prof. Asta Baranauskaitė pristatė osteoporozės formas ir diagnostiką. Kitas žingsnis – gydymas. Tad ką derėtų žinoti?

„Diagnozavus osteoporozę nepakanka vartoti tik papildus, gydymui skiriami ir vaistai,“ – atkreipia dėmesį LSMU Kauno klinikų Reumatologijos klinikos vadovė prof. Asta Baranauskaitė.

– Gerbiama profesore, pakalbėkime apie osteoporozės gydymą. Kada pakanka vartoti papildus (kalcio druskas, vitaminą D, cinko, magnio)?
– Osteoporozės gydymas ir prevencija prasideda nuo gyvensenos pokyčių bei papildų vartojimo. Prevenciškai papildai rekomenduojami menopauzės laikotarpiu, vyresniame amžiuje, esant nepakankamam kalcio ar vitamino D kiekiui maiste arba DXA nustačius osteopeniją (osteoporozės pradžia, kai T lygmuo yra nuo -1,0 iki -2,4 ir nėra buvę lūžių). Vartojant specifinius vaistus, papildai padeda užtikrinti būtinų mineralų ir vitaminų kiekį ir specifinio vaisto efektyvumą. Tačiau esant osteoporozei ar patyrus lūžių, tik papildų nepakanka – reikia ir specifinio gydymo.
– Kokios reikalingos papildų dozės?
– Rekomenduojama kalcio paros dozė yra 1000–1200 mg per dieną (įskaitant kalcį iš maisto). Vitamino D reikalinga 800–2000 tarptautinių vienetų (TV) per dieną. Vyresniojo amžiaus žmonėms, ypač žiemos mėnesiais, didesnė D dozė (1000–2000 TV), magnio rekomenduojama 300–400 mg (geriausia gauti iš riešutų, žalių daržovių, pilno grūdo produktų), cinko 8–11 mg per dieną. Kiti kaulams naudingi mikroelementai: vitaminas K2, boras, silicis. Šių mineralų šaltiniai: pieno produktai, riešutai, brokoliai, špinatai, lašiša, sardinės.
Tikslinga derinti kalcį su vitaminu D – tai gerina kalcio įsisavinimą.
Atkreipiamas dėmesys, kad per didelis kalcio kiekis gali sukelti inkstų akmenų riziką ar kraujagyslių kalcifikaciją.
– Kada skiriami medikamentai? Koks jų spektras?
– Medikamentai skiriami, jei buvo osteoporozinių lūžių (stuburo slankstelių, klubo ar riešo dėl minimalios traumos) ar liga diagnozuota pagal DXA tyrimą (T lygmuo < -2,5).
Atsižvelgiama į lūžių rizikos veiksnius, įvertinami antrinę osteoporozę sukeliantys vaistai ar ligos. Yra dvi pagrindinės osteoporozės gydymo vaistų grupės: kaulų rezorbciją slopinantys ir kaulų formavimąsi skatinantys vaistai.
Osteoklastų (ląstelių, atsakingų už kaulų rezorbciją) aktyvumą slopina bisfosfonatai ir denosumabas. Teriparatidas (prieskydinės liaukos hormono analogas) stimuliuoja kaulų formavimąsi, skatina naujo kaulinio audinio atsiradimą.
Gydymo planas priklauso nuo individualių aplinkybių. Esant didelei lūžių rizikai – skiriami kaulų formavimą skatinantys vaistai; pirminiam gydymo etapui – dažniausiai bisfosfonatai, o jų netoleruojant – denosumabas ar kt.
Bisfosfonatai dažnai vartojami 3–5 metus, po to pertrauka „vaistų atostogos“. Denosumabą reikia vartoti be pertraukų, nes nutraukus gydymą kaulų tankis greitai mažėja. Tik teriparatidas skiriamas ribotą laiką (iki 2 metų), bet po to gydymas tęsiamas jau kitu vaistu dar keletą metų.
– Jeigu žmogus turėjo skrandžio opą, turi jautrų žarnyną, nuolat vartoja įvairių papildų, vaistų, ar tikslinga jam skirti leidžiamus preparatus?
– Taip, pacientui, kuris turi skrandžio opą, jautrų žarnyną ar vartoja daug vaistų ar papildų, leidžiami osteoporozės gydymo preparatai gali būti tinkamas pasirinkimas. Jie padeda išvengti virškinimo trakto dirginimo, kuris dažnai pasireiškia vartojant geriamuosius bisfosfonatus. Geriamieji bisfosfonatai (alendronatas, risedronatas) gali sukelti rėmenį, skrandžio gleivinės uždegimą ar net opą.
Jaučiant diskomfortą ar nepageidaujamą poveikį dėl papildų ar kitų geriamųjų vaistų, dažniausiai geriau toleruojami leidžiami medikamentai. Prieš juos skiriant būtina įvertinti inkstų funkciją, patikrinti, ar nėra kalcio trūkumo kraujyje, atsižvelgti į tai, kad kai kurie preparatai gali sąveikauti su kitais paciento vartojamais vaistais.
– Osteoporozės gydymui skiriami kompensuojami vaistai. Kokiems organams galimas šalutinis poveikis?
– Osteoporozės gydymui skiriami vaistai vartojami ilgą laiką, todėl svarbu žinoti, kad kiekvienas vaistas gali turėti šalutinį poveikį įvairiems organams.
Geriamieji bisfosfonatai, ypač jei vartojami netinkamai, sukelia rėmenį, skrandžio skausmus, ezofagitą. Todėl būtina vaistą vartoti stovint arba sėdint, užsigerti stikline vandens ir neatsigulti bent 30 minučių po vartojimo.
Leidžiamieji bisfosfonatai gali pakenkti inkstų funkcijai (ypač jei inkstai yra pažeisti), sukelti laikinus kaulų, sąnarių ar raumenų skausmus.
Labai reti pašaliniai reiškiniai – žandikaulio osteonekrozė (daugiausia pacientams, anksčiau gydytiems chemoterapija dėl onkologinės ligos indikacijoms). Tokiems pacientams, prieš pradedant osteoporozės gydymą – patariama pasikonsultuoti su odontologu ir atlikti visas reikalingas intervencines odontologines procedūras.
Teriparatidas gali sukelti lengvą tachikardiją (padažnėjusį širdies ritmą) iškart po injekcijos, šios vietos dirginimą, kartais – galvos svaigimą, nuovargį (ypač pradėjus gydymą).
Dėl šalutinio poveikio prevencijos prieš pradedant gydymą ir gydymo metu svarbu stebėti kalcio, vitamino D kiekį, inkstų funkciją, o prireikus – širdies veiklą. Užtikrinti pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį organizme.
Parenkant vaistą, svarbu atsižvelgti į paciento būklę, gretutines ligas, lūžių riziką. Kai kuriuos vaistus (bisfosfonatus) galima vartoti kas keletą metų darant pertrauką.
– Ši liga pristabdoma ar išgydoma?
– Osteoporozė pristabdoma, bet ne išgydoma liga. Tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali sustabdyti arba sulėtinti kaulų masės mažėjimą, pagerinti kaulų mineralinį tankį. Gydymas veiksmingai sumažina kaulų lūžių tikimybę, kuri yra pagrindinė osteoporozės problema.
Osteoporozė nėra išgydoma dėl natūralaus senėjimo proceso. Senstant kaulų rezorbcija natūraliai tampa intensyvesnė už kaulų formavimąsi. Be to, neretai pacientai turi gretutinių ligų ar būklių, darančių įtaką kaulų būklei.
– Dėkojame už išsamius paaiškinimus. Trečiame straipsnyje kalbėsime apie mitybos reikšmę gydant osteoporozę.