Karšta tema: mūsų plaučiai

Įsibėgėjant peršalimo ligų sezonui, neretai tenka prisiminti savo plaučius… Apie plaučių ligas, jų profilaktiką bei gydymą kalbinu LSMUL Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos doc. dr. Kristiną Biekšienę.

„Ypač savo sveikata derėtų pasirūpinti vyresniame amžiuje. Vengti minios, viešose vietose dėvėti kaukę ir nepamiršti pasiskiepyti nuo gripo, pneumokoko,“ – atkreipia dėmesį LSMU Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos doc. dr. Kristina Biekšienė.

– Gerbiama daktare, vasarį, kovą šalyje itin padaugėja virusinių ligų, gripo atvejų. Aukšta temperatūra, sloga, kosulys, bloga savijauta… kada svarbu pacientui atlikti plaučių rentgeno nuotrauką?
– Viskas priklauso nuo paciento savijautos ir klinikinės eigos. Jeigu susirgusiojo sveikata po 4–5 dienų gerėja: mažėja sloga, retesnis, lengvesnis kosulys, skrepliavimas, žemesnė kūno temperatūra, tuomet nėra tikslinga daryti plaučių nuotrauką.
Tuo tarpu ūminių virusinių infekcijų atveju, kai ilgai laikosi pakilusi kūno temperatūra, aštrėja peršalimo simptomai, blogėja bendra savijauta, galima įtarti plaučių uždegimą, todėl šeimos gydytojas gali siųsti pacientą atlikti rentgeno nuotrauką.
– Kokios plaučių būklės, ligos vyrauja dabartiniu metu?
– Vyrauja ūminės kvėpavimo takų infekcijos (ŪKTI), kurias dažniausiai sukelia virusai (gripo virusas, rinovirusas ir kt.). Dabartiniu metu daugėja sergančiųjų ūmiu virusiniu ar atipinių bakterijų sukeltu bronchitu.
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomai: sloga (rinitas), ausies uždegimas (otitas), ryklės uždegimas (faringitas), sinusitas. Apatinių kvėpavimo takų infekcijos sukelia bronchitą arba pneumoniją. Bronchitus dažniausiai sukelia virusai, o pneumoniją dažniausiai sąlygoja bakterijos, bet gali būti ir virusai. Kai visuomenė dėl skiepijimo įgijo dalinį imunitetą, sunkios pneumonijos pasitaiko rečiau. Ja dažniau serga vyresniojo amžiaus pacientai, esant pažeistai imuninei sistemai ar sergantiems lėtinėmis ligomis: širdies, plaučių, inkstų, onkologinėmis, jungiamojo audinio ir kt.
– Plaučių uždegimas (pneumonija) – viena dažniausių gripo komplikacijų. Kas dar gali sukelti plaučių uždegimą?
– Plaučių uždegimas (pneumonija) – ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas. Infekcijos sukėlėjai – dažniausiai patogeninės bakterijos, bet gali būti ir virusai, kurie patenka į plaučių alveoles. Didesnę riziką, kad virusinių infekcijų piko metu liga komplikuosis plaučių uždegimu, turi pacientai, kurių silpnesnis imunitetas dėl jau esamų lėtinių kvėpavimo sistemos ar kitų organų lėtinių ligų, vartojamų imunosupresinių vaistų, lėtinio streso, nuovargio, rūkymo.
Tarkim, vyresniojo amžiaus pacientas, turintis gretutinių lėtinių ligų, vartojantis daug vaistų, infekcijų piko metu susirgęs virusine infekcija, turi didelę riziką, kad liga komplikuosis plaučių uždegimu. Tačiau pasiskiepijus nuo pneumokoko ši rizika sumažėja.
– Ar tiesa, kad žmogui, sergant lėtine plaučių liga, plaučių uždegimo eiga bus sunkesnė?
– Jei pacientas serga lėtine plaučių liga (pavyzdžiui, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu ir kt.), didesnė tikimybė susirgti ir plaučių uždegimu.
Tai priklauso nuo individualių paciento savybių: kokia tai liga, jos forma (lengva ar sunki), kontrolės, vartojamų vaistų. Tarkim, sergant astma, jei liga gerai kontroliuojama, pacientas puoselėja sveiką gyvenimo būdą, skiepijasi, tikimybė, kad virusinė infekcija komplikuosis plaučių uždegimu, yra mažesnė, tačiau sergant lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu – didesnė rizika, nes plaučių gynybiniai mechanizmai jau būna pažeisti ne tik ligos, bet ir ją sąlygojusio ilgalaikio rūkymo.
– Gripo virusas, patekęs į plaučius, sukelia uždegimą, kuris itin pavojingas vyresniojo amžiaus žmonėms. Kaip vertinate skiepų poreikį?
– Amžėjant blogiau funkcionuoja visos organizmo sistemos, tad dažniau aplanko ir įvairūs susirgimai. Vyresni kaip 65 metų asmenys turi įvairių papildomų rizikų, todėl sunkios pneumonijos tikimybė – didesnė. Dėl skiepų – galioja bendros taisyklės. Mano nuomone, derėtų visoms amžiaus grupėms skiepytis nuo gripo, ypač dirbantiems tokiose įstaigose ar kompanijose, kur yra dideli žmonių susibūrimai. Dažniausiai bakterinį plaučių uždegimą sukelia pneumokokas (Streptococcus pneumoniae), tačiau šį ligos sukėlėją galima suvaldyti pasiskiepijant, tokiu būdu apsaugoti save nuo pavojingos ligos.
Vyresniame amžiuje didesnė rizika užsikrėsti pavojingomis sveikatai ligomis, tad skiepų vengti nederėtų. Kita vertus: ar yra kontraindikacijų skiepams? Taip gali būti. Nustatoma individualiai, konsultuojantis su gydytoju (šeimos, alergologu, klinikiniu imunologu), bet nenusprendžiant pačiam. Turint abejonių dėl alerginių reakcijų, rizikų, visada verta konsultuotis su specialistais.
– Pakalbėkime apie gydymą. Kokių taisyklių privalu laikytis susirgus plaučių uždegimu?
– Plaučių uždegimas diagnozuojamas įvertinus simptomus, kliniką, laboratorinius tyrimus, o patvirtinamas atlikus plaučių rentgenogramą ir stebint infiltracinius pokyčius. Gydytojas, įvertinęs daugelį aspektų, nusprendžia, ar pacientas bus gydomas namuose, ar ligoninėje. Jei pneumonija sergantis pacientas gydomas namuose, jam paskiriami antibiotikai. Belieka tvarkingai vartoti vaistus, gerti daug skysčių, laikytis namų režimo, ilsėtis, atlikti kvėpavimo pratimus atsikosėjimui gerinti ir pan. Užsitęsus virusinės infekcijos simptomams, nedelskite ir laiku kreipkitės į gydytoją.
– Dabartiniu metu visuomenėje itin daug sergančių įvairiomis kvėpavimo takų ligomis. Jūsų patarimai: kaip gyventi ir elgtis, kad išvengtume užkrato, o sunkių plaučių ligų mūsuose būtų kuo mažiau?
– Žiemai ruoškimės vasarą. Svarbu – tinkama mityba, fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimo laikymasis, kokybiškas miegas, skiepai nuo pavojingų ligų (gripo, pneumokoko). Būtina tinkamai plauti rankas, vėdinti patalpas, virusinių infekcijų piko metu vengti masinio susibūrimo vietų, susirgus neiti į darbą.
– Dėkoju už vertingą informaciją ir patarimus.