Karšto garo kamuolys, prieš savaitę išsiveržęs iš Vašingtono Baltųjų rūmų Ovalinio kabineto, kur susitiko Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis, JAV lyderis Donaldas Trumpas bei viceprezidentas D.J. Vance’as, pamažu sklaidosi. V.Zelenskis viešai apgailestavo, kad skubus jo vizitas į JAV sostinę baigėsi nesėkme. D.Trumpas šią savaitę kreipęsis į JAV Kongreso narius sakė, esą gavęs V.Zelenskio laišką, kuriame autorius sakė pasiryžęs dirbti dėl taikos vadovaujant D.Trumpui, taip pat bet kurioje vietoje, bet kuriuo laiku ir bet kokia forma pasirašyti susitarimą, kuris suteiktų teisę JAV kompanijoms žvalgyti ir eksploatuoti Ukrainos teritorijoje galimai esančius retųjų mineralų klodus.
Situacija atrodo gerokai švelniau nei buvo prieš savaitę, kai Ukrainos lyderis iš Baltųjų rūų buvo kone išprašytas.
Apie tai, kas ten įvyko praėjusįjį penktadienį, nemažai pasakota beigi parašyta. Esą V.Zelenskis, viena vertus, yra šaunuolis, nes neleido į save ir Ukrainą valytis kojų. Tačiau, kita vertus, susitikime pasirodė esąs gana prastas diplomatas, nesugebėjęs išlaikyti aukščiausiųjų JAV pareigūnų politinio bei moralinio spaudimo. Mat pasirinko sau tris metus vykstančio karo su Rusija įprastą derybų strategiją – mėginti užgauti moralines kitos pusės derybininkų vidines stygas. O bendraujant su D.Trumpu tokia strategija neveikia. Arba ten žmogiškosios moralės, atjautos bei empatijos stygos yra velniškai giliai paslėptos, arba jų nėra išvis.
Todėl ir garo katilo sprogimo priežasčių ieškoti yra sunkoka.
D.Trumpo šalininkai dabar pabrėžia, kad JAV lyderio tikslas – kuo greičiau nutraukti karą Ukrainoje. Visa kita – svarbu daug mažiau. Todėl D. Trumpas ima niršti, kuomet jam kas nors ima kalbėti, jo požiūriu, apie antraeilius dalykus: siūlo pripažinti, kad Rusija yra tikroji agresorė, kad bet kokie susitarimai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ilgesnėje perspektyvoje yra niekiniai, kad Ukrainos žmonės patiria milžiniškų kančių jau 36 mėnesius, jei skaičiuotume nuo 2022 m. vasario 24 d.
Taigi galima sakyti, V. Zelenskį prie derybų dėl paliaubų stalo D. Trumpas turi. Patikimas pavadėlis – šios savaitės pradžioje oficialiai sustabdyta įvairi JAV parama Ukrainai, įskaitant ir žvalgybos duomenis (tai patvirtino britų leidinys „Daily Mail“). Liko „menkas“ mažmožis – įtikinti V. Putiną, kad šis sėstųsi prie derybų stalo kitoje jo pusėje.
Ir tai jau bus, švelniai tariant, įdomu. Reikalas tas, kad, nors D. Trumpas tvirtina girdėjęs teigiamą Rusijos diktatoriaus nuostatą, vis dėlto niekas nėra patyręs, ką jiedu sutarė telefono pokalbio metu jau po D. Trumpo inauguracijos (š.m. sausio 20 d.). Nėra žinoma, ką derybose Maskvoje pavyko gauti specialiajam pasiuntiniui Steve’ui Vitkoffui. Kitaip tariant, nėra žinoma, kokių svertų prieš Rusiją turi D. Trumpo komanda, kad derybose su V. Putinu galėtų taikyti rimbo ir meduolio principą.
Tad kyla įspūdis, jog šiuo metu ukrainiečiai labiausiai nerimauja dėl to, kad JAV atsisakant suteikti saugumo garantijas šaliai, rimbas (reikalavimas ukrainiečiams nusileisti ir de facto kapituliuoti) gali būti taikomas tik Kyjivui, o ne Maskvai. Mat, nesvarbu, kokių susitarimų jau pasiekė JAV ir Rusijos lyderiai telefonu, vėliau dviejų šalių diplomatams susitikus Saudo Arabijos sostinėje Er Rijade po visų šių pokalbių patiriame tik tai, kad aukšti Rusijos diplomatai iš kailio neriasi rodydami, kad jų šalis neturi jokio intereso baigti karą „pusiaukelėje“, kol esą neįgyvendinti „specialios karinės operacijos“ tikslai. Kurių pagrindinis – sunaikinti Ukrainą kaip politinį subjektą ir visiškai ją sugrąžinti į Rusijos įtakos, naratyvų erdves. Maža to, kai kurie Maskvos veikėjai jau formuluoja, esą jokių produktyvių derybų negali būti ligitol, kol Rusijai neatšauktos dėl karinės agresijos įvestos sankcijos.
D.Trumpas visaip kaip rodo, kad tokie klausimai jam yra neįdomus. Tik JAV diplomatai jau spėjo pasiprašyti rusų paramos kalbantis su pasaulio diktatūrų lagerio orbitą pasirinkusiu Iranu.
Iš esmės tyli ir V.Putinas. Ta proga gali būti vertingas buvusio JAV pasiuntinio Michaelo McFaulo pastebėjimas apie JAV ir Rusijos derybas dėl ginluotės apribojimo. Esą susitikus abiejų pusių derybininkams amerikiečiai spirgėjo judėti pirmyn ir rasti greitą problemos sprendimą. Rusų pusė it susitarusi buvo pasyvi ir tylėjo. Susitikimas baigėsi tuo, kad spirgantys dėl greito rezultato amerikiečiai derybose ėmė diskutuoti tarpusavyje…
Rytas Staselis