Kaip išvalyti gyvenimą

Prisižadėjome prieš naujuosius metus laikytis namuose naujos tvarkos, tai dabar jau pats laikas revizuoti, kaip mums sekasi. Sunkiai? Tai gal praverstų švedų patirtis, kuri yra labai išpopuliarėjusi ir pažodžiui išvertus skamba ne itin romantiškai – priešmirtinis tvarkymasis. Šis pavadinimas kilo iš minties, kad kaupdami daiktus didžiausią rūpestį paliekame tiems, kurie tvarkys mūsų namus jau po mūsų. Tačiau pats metodas yra mielai taikomas net ir jaunų žmonių, ypač kai reikia kraustytis į naują vietą ar į naujus namus. Šią Švedijoje išplitusią idėją savo knygoje linksmai ir populiariai yra aprašiusi Margareta Magnuson, o knyga tapo bestseleriu.
Taigi mintis yra tokia, kad į savo sukauptus daiktus laikas nuo laiko reikia pažiūrėti svetimomis akimis – ar jie bus kažkam kitam naudingi ir reikalingi? Ir to reikalo neatidėlioti pačiam vėlyviausiam laikui, kai jau būsime pasiligoję ir tikrai neturėsime nei sveikatos, nei noro tvarkytis. Kuo anksčiau to imsimės, tuo anksčiau tai gali tapti įpročiu tvarkytis ir neapsikrauti.
Taigi metodo idėja tokia – išanalizuoti, kaip į tuos ar kitus daiktus pažiūrės kiti žmonės, kokius jausmus jiems sukels. Pirmiausia nenaudojamus daiktus siūloma suskirstyti į atskiras kategorijas – drabužiai, indai, knygos, buities rakandai, fotografijos ir kita. Kiekvienai grupei skirkite po atskirą dėžę ir numatytą dieną atsisakykite po vienos prikrautos dėžės. Tai darykite porą mėnesių. Pabaigai palikite sentimentaliausius dalykus, nes su jais išsiskirti sunkiausia. Tačiau mažinti reikia. Nepalikite daiktų, kurie saugo kažkokias paslaptis. Tai neturėtų sudrumsti gyvenimo artimiesiems net po jūsų mirties, paslaptis ir telieka paslaptimi. Ypač atidžiai peržiūrėkite nuotraukas, pasilikite tik svarbias.
Toks tvarkymasis, anot šios idėjos šalininkų, tai ne tik išvalyta namų erdvė. Jo tikslas – išvalyti savo gyvenimą. O tam reikia nusiteikimo ir sąmoningumo. Sėkmės!
Augustina