Pirmą kartą surengta opozicijos valanda

Vasario 7 d. pirmą kartą buvo suorganizuota Birštono savivaldybės tarybos mažumos valanda, kurioje opozicijos atstovai kėlė klausimus dėl saugumo užtikrinimo galimybių, kertant A16 kelią, greičio kalnelių įrengimo Nemajūnuose, Bažnyčios gatvėje, diskutavo, ar reikalinga Birštonui seniūnija, domėjosi, kada pradės veikti mokamas parkavimas Algirdo gatvėje, kėlė kitus klausimus.
Saugumo priemonių užtikrinimo galimybės pėstiesiems arba, kaip Valė Petkevičienė pastebėjo, savo transporto priemonėmis judantiems senyvo amžiaus ir negalią turintiems asmenims, kertant A16 kelią, jau ne kartą keltas ir Taryboje. Šįkart vėl kalbėta apie greičio mažinimo ir perėjų įrengimo galimybes. Šis klausimas, anot merės Nijolės Dirginčienės, buvo aptartas ir susitikimo su susisiekimo ministru metu. Savivaldybės Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Gintautas Žilys atkreipė dėmesį, jog, įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, numatoma galimybė miesto teritorijoje esančiuose magistraliniuose keliuose mažinti greitį iki 50 km/val. (jei tai yra mažiau kaip 3 juostų kelias) arba iki 70 km/val (jei tai yra daugiau kaip 3 juostų kelias). Tiesa, kaip pastebi merė, reikia atsižvelgti ir į tai, jog greičio ribojimui pritaria ne visi gyventojai, todėl situaciją reikėtų įvertinti iš visų pusių.
Helmano Lik pastebėjimu, alternatyva galėtų būti požeminės perėjos įrengimas ir nors, pasak Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjo Manto Michaliunjo, tai būtų paprasčiausias, saugiausias ir greičiausias būdas kirsti magistralinį kelią, tokių priemonių kol kas VIA Lietuva plačiai netaiko, nors neatmetama, jog šis klausimas kažkada galėtų būti įgyvendintas.
Stanislovui Martinaičiui paklausus dėl greičio kalnelių įrengimo Nemajūnuose, Bažnyčios gatvėje, M. Michaliunjo atkreipė dėmesį, jog šis kelias yra VIA Lietuva nuosavybė, kuriam jau yra rengiamas projektas, bet greičio ribojimų kalnelių įrengimas jame nenumatytas. Pasak M. Michaliunjo, šiuo metu projekte numatyta keisti posūkių kampus, mažinti greitį, įrengti pėsčiųjų takus ir dvi perėjas.
Kur kas daugiau diskusijų sukėlė klausimas, ar Birštono savivaldybei reikalinga Seniūnija, jei, pasak mažumos atstovų, jos funkcijas gali atlikti ir administracija, tačiau, pasak Administracijos direktorės Jovitos Tirvienės, seniūnija ir yra savivaldybės administracija. Kita vertus, pasak merės, paslaugos turi būti keliamos arčiau žmonių, o seniūnija tam ir reikalinga. Kaip pastebėjo J. Tirvienė, panaikinus seniūniją, norėdami gauti kai kurias paslaugas gyventojai turėtų važiuoti į Prienų savivaldybę.
Merei N. Dirginčienei paklausus, kokią alternatyvą klausimo iniciatoriai siūlo senyvo amžiaus žmonėms, kuriems tektų leistis nuo kalno į savivaldybę, V. Petkevičienė teigė, jog senyvo amžiaus asmenims, gyvenantiems netoli, pavyzdžiui, Siponių, tas pats, ar atvažiavus nusileisti nuo kalno ir nueiti į savivaldybę, ar į seniūniją. Visgi merė su tokiu teiginiu nesutiko. Beje, su kolegų mintimi nesutiko ir Tarybos mažumai atstovaujanti Jurgita Šeržentienė.
Diskutuojant apie seniūnijos poreikį, H. Lik domėjosi galimybėmis išskirstyt miestą į kelias seniūnijas ir, nors N. Dirginčienės teigimu, teoriškai tokia galimybė yra, tačiau tai nemažai kainuotų. Tiesa, kaip pastebėjo merė, galbūt seniūnas būtų reikalingas ir mieste, mat dabar visi ūkio priežiūros darbai tenka Miesto tvarkymo tarnybai.
Atsakydama į Tarybos mažumos klausimus apie parkavimo apmokestinimą Algirdo g., J. Tirvienė teigė, jog šiuo metu savivaldybė konsultuojasi su paslaugų teikėjais dėl miesto arba atskirų miesto dalių parkavimo apmokestinimo, tačiau taip pat svarstomas ir kitas variantas – įvažiavimo mokesčio įvedimas.
Rimantė Jančauskaitė