Osteoporozė – klastinga liga

Osteoporozė – sisteminė kaulų liga, kai mažėja kaulų tankis bei masė. Kaulai tampa trapesni, didėja lūžių rizika. Šia liga dažniau serga 65 metų ir vyresni. Apie ligos formas, diagnozavimą kalbuosi su LSMU Kauno klinikų Reumatologijos klinikos vadove prof. Asta Baranauskaite.

„Osteoporozė – klastinga liga, tad neignoruokite ūgio, svorio mažėjimo, dažnesnių lūžių ar nugaros skausmo,“ – atkreipia dėmesį LSMU Kauno klinikų Reumatologijos klinikos vadovė prof. Asta Baranauskaitė.

– Gerbiama profesore, kada galima įtarti osteoporozę? Į kokius požymius derėtų atkreipti dėmesį?
– Osteoporozė dažniausiai vystosi tyliai, be akivaizdžių simptomų, kol neatsiranda lūžių ar kitų komplikacijų. Vis dėlto yra keletas požymių ir situacijų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, nes jie gali kelti įtarimą dėl ligos.
Visų pirma, tai dažni ar spontaniški kaulų lūžiai – ypač stuburo, riešo ar klubo kaulų po minimalios traumos (tarkim, po kritimo iš nedidelio aukščio).
Nugaros skausmas – gali būti susijęs su stuburo slankstelių suspaudimo lūžiais, būdingais osteoporozei. Skausmas tarp menčių arba apatinėje nugaros dalyje, jaučiamas lyg dūris peiliu, gali būti susijęs su tokio tipo lūžiais, nervų užspaudimu ar raumenų problemomis.
Ūgio sumažėjimas – galimai dėl stuburo slankstelių lūžių ir deformacijų.
Laikysenos pokyčiai – vadinamoji „kupra“ dažnai susidaro dėl stuburo slankstelių lūžių ir jų suspaudimo. Osteoporozės rizikos veiksniai – menopauzė, mažas kūno svoris, genetinis polinkis, ilgalaikis steroidų vartojimas ar kitos būklės (reumatoidinis artritas), kai derėtų atkreipti dėmesį net į nedidelius simptomus.
– Kokios yra osteoporozės formos?
– Osteoporozė skirstoma į keletą formų, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties ir vystymosi eigos. Pirminė osteoporozė nėra tiesiogiai susijusi su kitomis ligomis ar būklėmis. Tai dažniausiai pasitaikanti ligos forma, kuri skirstoma į dvi pagrindines rūšis: pomenopauzinė ir senatvinė. Pomenopauzinė osteoporozė būdinga moterims po menopauzės dėl estrogenų sumažėjimo. Dėl hormonų trūkumo silpnėja kaulai, dažnėja stuburo slankstelių ir riešo lūžiai.
Senatvinė osteoporozė pasireiškia ir vyrams, ir moterims, vyresniems nei 70 metų. Amžėjant natūraliai mažėja kaulų masė dėl blogesnio kalcio pasisavinimo iš maisto ir vitamino D trūkumo. Būdingi klubo, šlaunikaulio kaklelio ar stuburo lūžiai.
Antrinė osteoporozė atsiranda dėl kitų ligų, būklių ar medikamentų poveikio. Dažniausios endokrininės (hipertiroidizmas, Kušingo sindromas, cukrinis diabetas), virškinimo sistemos (Krono liga, celiakija, malabsorbcijos sindromai), onkologinės (mielominė liga, metastazės kauluose) ligos; lėtinė inkstų liga, reumatoidinis artritas, Osteoporozę gali sąlygoti ir ilgalaikis vaistų (gliukokortikoidai, prieštraukuliniai (fenitoinas, valproinė rūgštis), chemoterapiniai preparatai, protonų siurblio inhibitoriai) vartojimas.
Kiekviena ligos forma reikalauja skirtingo požiūrio į diagnostiką ir gydymą. Esant pirminėms formoms, daugiausia dėmesio skiriama kaulų masės palaikymui, o antrinės osteoporozės atveju svarbu gydyti pagrindinę priežastį.
– Ką rodo atliktas DXA tyrimas?
– DXA (angl. Dual – energy X-ray Absorptiometry) tyrimas yra pagrindinis metodas kaulų mineralų tankio (KMT) matavimui. Jis naudojamas osteoporozės diagnozei, lūžių rizikos vertinimui ir gydymo efektyvumo stebėsenai.
Tyrimo rezultatai pateikiami keletu rodiklių. Kaulų mineralų tankis (KMT) – absoliučiais skaičiais (gramais mineralų per kvadratinį centimetrą kaulo), ir palyginamas su jaunų, sveikų suaugusių žmonių (T lygmuo) bei to paties amžiaus, lyties ir kūno sudėjimo žmonių (Z lygmuo) kaulų tankio norma. KMT absoliučiais skaičiais naudojamas gydymo efektyvumo stebėjimui, o T lygmuo – osteoporozės diagnozavimui.
DXA dažniausiai tiriami juosmeninės stuburo dalies slanksteliai (kaulų tankio sumažėjimas juose dažnai pastebimas anksčiausiai) ir šlaunikaulis klubo srityje. Kai šie matavimai neįmanomi – tiriami dilbio kaulai. DXA tyrimas kartu su kitais rodikliais (įvykusiais lūžiais, menopauzė, ilgalaikis steroidų vartojimas, šeimos anamnezė) padeda prognozuoti osteoporozinius pakitimus per artimiausius keletą metų.
– Dėkoju. Kitame straipsnyje kalbėsimės apie ligos gydymą.
Veronika Pečkienė