Negavę aiškių atsakymų vietoje, Stakliškių gimnazijos tėvų atstovai kreipėsi į Prezidentą ir aukščiausias šalies institucijas

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė atsiėmė rinkiminį pažadą mažinti minimalų moksleivių skaičių klasėse iki 12-kos. Viešai komentuodama Vyriausybės parengtą nutarimą, ji sakė, kad dabar galiojančios nuostatos dėl 21 mokinio normos klasėse nebus keičiamos, tačiau bus papildytas išimčių sąrašas, kuomet minimalaus skaičiaus nesurenkančios mokyklos galės formuoti nuo 12 iki 20 mokinių klases, žinoma, jeigu pačios savivaldybės finansiškai prisidės prie šių klasių išlaikymo.
Į ministrės vasario 5 dieną viešoje erdvėje išsakytus ketinimus nedelsiant sureagavo Stakliškių gimnazijos mokinių tėveliai. Vasario 6 dieną „Gyvenimo“ redakcija gavo jų raštą, adresuotą LR Prezidentui, LR Vyriausybei, LR Seimui bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Jame prašoma pateikti atsakymus ir paaiškinimus į vietos bendruomenių atstovų nuo praėjusių metų gegužės ne kartą savivaldos lygmeniu keltus klausimus. Primename, kad praėjusį rugsėjį dėl nepalankaus Vyriausybės sprendimo Stakliškių ilgoji gimnazija neteko vienuoliktos klasės ir jos statusas bei savarankiškumas pakibo ant plauko. Kodėl ir kokiais argumentais pagrindžiant buvo priimtas toks sprendimas?
Remdamiesi įstatymų nuostatomis, Stakliškių seniūnijos ir gimnazijos bendruomenių nariai ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą Alvydą Vaicekauską bei Švietimo ir sporto skyriaus vedėją Rimvydą Zailską. 2024 m. gegužės 29 d. gimnazijoje vykusiame susirinkime, rugsėjo 17 d. išsiųstame el. laiške, gruodžio 10 d. raštiškame paklausime, galop šį vasarį asmeniškai į savivaldybę pristatytame laiške bendruomenių atstovai prašė atsakyti į klausimus, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo priimti kaimiškoms gimnazijoms, tarp jų ir Stakliškių gimnazijai, nepalankūs mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai; ką nuveikė savivaldybė ir skyrius, kad apgintų gimnazijos bendruomenės lūkesčius išsaugoti gimnazijines klases. Visuose laiškuose buvo primygtinai klausiama, ar svarstymo metu, prieš Vyriausybei ir Seimui priimant įstatymo pakeitimus, savivaldybė kreipėsi į Švietimo ir mokslo komitetą su pastabomis ir pasiūlymais dėl Stakliškių ar kitų gimnazijų ir prašoma raštiškų to įrodymų. Tarp rūpimų klausimų ir šie: kokiais būdais, su kokiomis bendruomenėmis (ar) buvo derinti galimi klasių komplektavimo sprendimai ir klausimai dėl gimnazijų (mokyklų) išsaugojimo.
Kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo su savivaldybe, Stakliškių seniūnijos ir gimnazijos bendruomenių atstovų netenkino iš savivaldybės gauti atsakymai, todėl prieš keletą dienų visoms atsakingoms aukščiausios valdžios institucijoms jie išsiuntė raštą su prisegta prašymų ir gautų atsakymų istorija. Šiame rašte jie išsakė nemažai kritikos dėl to, kad įvairiuose valdžios lygmenyse žmonių išrinkti atstovai, pamindami rinkėjų interesus, vienašališkai priima jų gyvenimus keičiančius sprendimus – be aiškių kriterijų, situacijos analizės, diskusijų bendruomenėse. Laiške jaučiamas ir susirūpinimas dėl būsimų Vyriausybės sprendimų, kurie turės įtakos ir artėjančiai rajono mokyklų tinklo pertvarkai.
Tarp jau paminėtų klausimų prašyme, skirtame ŠMSM, Vyriausybei, Seimui ir LR Prezidentui, stakliškiečių atstovai teiraujasi, kodėl sprendimai dėl minimalaus mokinių skaičiaus klasėse buvo priimti skubos tvarka, neatsižvelgus nei į savivaldybių siūlymus, nei į vietos bendruomenių poreikius.
Tiesa, pasak prašymo autorių, savivaldybė siūlė nustatyti minimalų mokinių skaičių klasės formavimui – 15, šis siūlymas buvo pateiktas jau po tėvų suorganizuotų susirinkimų, pavėluotai, nebuvo derintas su bendruomene. Jų pastebėjimu, mažiausio mokinių skaičiaus – 15 – nustatymo kriterijai lieka neaiškūs, nes atsakymas dėl jų taip pat negautas.
Rašte reiškiamas pageidavimas, kad, ateityje prieš priimant planuojamas klasių formavimo nuostatas ir išimtis, pasiūlymai būtų aptarti su visomis suinteresuotomis institucijomis, taip pat ir vietos bendruomenėmis. O sprendimai būtų priimti, tik įsigilinus į vietos situaciją ir piliečių teisėtus lūkesčius.
Redakcija susisiekė su vienu iš šio rašto autorių, Stakliškių gimnazijoje besimokančių trijų vaikų tėvu Dainiumi Vaškelevičiumi, kuris išreiškė susirūpinimą tuo, kad išrinktieji žmonių atstovai visiškai neatsižvelgia į gyventojų lūkesčius, nederina švietimo politikos formavimo klausimų su bendruomenėmis, tėvais, nors mokyklos yra išlaikomos iš visų mokesčių mokėtojų pinigų, taigi – ir tėvų kišenės.
„Mokyklų tinklo pertvarkos reforma pradėta seniausiai, beveik metus galioja ir nustatytas minimalus 21 mokinio skaičius klasėje, tačiau daugiau aiškumo, kokiais kriterijais vadovautasi, priimant minimalų mokinių skaičių formuoti klasei, iki šiol neatsirado nei mums, nei parlamentarams, į kuriuos kreipėmės paaiškinimų, – piktinosi pašnekovas. – Įdomu būtų sužinoti, pagal kokį principą šis skaičius pasirinktas? Juk tokio mokinių skaičiaus vidurkio klasėse per pastaruosius dešimt, gal net dvidešimt metų mūsų kaimiškoje mokykloje niekada nebuvo, tad kaip galima jį pasiekti neskatinant gimstamumo, vien fiziškai naikinant gimnazijas?“
Gimnazijos tėvų bendruomenės atstovas išsakė kritikos ir savivaldybės adresu, kuri galbūt nepadarė visko, kas jos galioje, kad prieš Vyriausybei derinant, o Seimui priimant teisės aktų pakeitimus, apklaustų vietos bendruomenę ir, remdamasi jos nuomone, pateiktų Švietimo ir mokslo komitetui savo pastabas ir pasiūlymus dėl Stakliškių gimnazijos (ir kitų mokyklų), jos mokiniams užtikrinant sąlygas ugdytis arčiau namų, lygiomis galimybėmis, nepaisant socialinės padėties, amžiaus ar kitų aplinkybių.
Nors viename iš atsakymų bendruomenei Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas R.Zailskas teigė, kad savivaldybės atstovai aktyviai dalyvavo diskusijose Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, teikė siūlymus Lietuvos savivaldybių asociacijai, reiškė nepritarimą parengto nutarimo projektui, pasak gimnazijos bendruomenės atstovo, aktyvaus veikimo faktus įrodančių dokumentų taip ir nepateikė.
Atsakydamas į vietos bendruomenės 2024 m. rugsėjo 17 d. paklausimą, skyriaus vedėjas pripažino, kad „savivaldybėms atstovauja LSA, o į pavienių savivaldybių siūlymus paprastai nekreipiama dėmesio“, o „kai kurie sprendimai (pvz., 2023-12-20 LRV Nutarimas Nr. 995 dėl mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo) buvo priimami skubos tvarka, su savivaldybėmis nebuvo derinami“.
Savo laiške, kuris išsiųstas į Vilnių, Stakliškių seniūnijos ir gimnazijos bendruomenių atstovai primena, kad pagal LR Konstituciją valdžios institucijos tarnauja žmonėms, todėl, priimdamos priešingus gyventojų lūkesčiams sprendimus, jos pažeidžia ir jų teises, ir Lietuvos įstatymus.
Prienų rajono savivaldybė sudarė komisiją mokyklų tinklui peržiūrėti, į ją įtraukti ir savivaldybės Tarybos nariai. Laukia nelengvos diskusijos dėl galimų mokyklų „optimizavimo“ priemonių, visgi stakliškiečiai viliasi, kad savivaldos atstovai atsižvelgs į jų pateiktus siūlymus, laiku ir tinkamai informuos gimnazijos bendruomenės atstovus apie numatomus mokyklų tinklo pakeitimus, su jais apsvarstys ir derins galimus veiksmus.
Tėvelių atstovui labai norisi tikėti, kad jo vaikai netaps diskriminuojančių švietimo sistemos eksperimentų įkaitais…
Dalė Lazauskienė