Vasario 4 dieną VDU Žemės ūkio akademijoje vykusio Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdžio darbotvarkėje, dalyvaujant Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos, LR Seimo kaimo reikalų komiteto, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir mokslo institucijų atstovams, ūkininkams, buvo aptartos pieno gamintojams labiausiai rūpimos aktualijos: gyvulių ir paukščių virusinių užkrečiamųjų ligų grėsmės Lietuvos ūkiams, situacija šalies ir Europos pieno rinkose bei su ja susiję pasiūlymai Vyriausybei. Susitikimą vedęs, diskusijas moderavęs Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas, LPGA prezidentas Jonas Vilionis paragino ruoštis visuotiniam Lietuvos žemdirbių suvažiavimui ir paskelbė jo datą – suvažiavimas vyks kovo 6 dieną VDU Žemės ūkio akademijoje Kaune. Jo tikslas – siekti, kad žemės ūkis būtų pripažintas strategiškai svarbiu sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti.
Grėsmė Lietuvos ūkiams reali – prašė neatidėliotinų sprendimų
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis susirinkusiuosius informavo apie snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligų paplitimą Europoje, jų kontrolės ir prevencijos, pasirengimo ligų protrūkiams ir galimų pasekmių likvidavimo priemones. Jo teigimu, Lietuva, palyginti su kitomis ES valstybėmis, kol kas tiesiogiai nesusidūrė su šių ligų protrūkiais, bet 2025 m. sausio 10 d. snukio ir nagų liga buvo nustatyta Brandenburge, netoli Berlyno. Atliekant tyrimus, buvo nustatyta, kad virusas priklauso O serotipui, kuris anksčiau buvo aptiktas Turkijoje ir Irane. Dėl šios ligos teko išskersti ir sunaikinti nemažai gyvulių – kiaulių, ožkų, galvijų, priimti judėjimo ir prekybos ribojimus. Mėlynojo liežuvio liga paplitusi daugelyje Europos šalių, o šiais metais apie MML protrūkį paskelbė ir artimiausia Lietuvai šalis – Lenkija. Todėl, pasak veterinarijos specialisto, šios ligos tikimybė mūsų šalyje neatmestina. E.Mecelis kvietė išlikti budriems, o gyvulių laikytojams priminė laikytis biologinio saugumo reikalavimų, tarp kurių – ne tik dezinfekcijos priemonių taikymas, bet ir rekomendacijos pašaliniams asmenims nesilankyti fermose, nes snukio-nagų ligai plisti reikalingos kojos. Pasak pranešėjo, kokie griežti bebūtų priimti veterinarijos reikalavimai, visuomet išlieka ir žmogiškosios klaidos faktorius, kuriam pasireiškus būtų patirti didžiuliai ekonominiai nuostoliai. Juk bet kuris ūkininkas, atostogavęs Turkijoje, netoli užkrato šaltinio, jį gali parsivežti į namus.
E.Mecelis pakomentavo parengtą mašalų pernešamos galvijų mėlynojo liežuvio ligos pasyvios ir aktyvios stebėsenos programą 2025 metams, rekomendacijas gyvūnų laikytojams, kaip veiksmingai apsaugoti gyvūnus nuo užsikrėtimo MLL virusu, pristatė gyvulių ištyrimo ir vakcinacijos galimybes.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, sunerimęs dėl paukščių gripo protrūkio Vilkyčiuose, iškėlė klausimą dėl kompensacijų ūkininkams galimiems nuostoliams padengti. Diskusijų metu, į kurias įsitraukė ir Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, buvo pastebėta, jog išlieka daug neaiškumų dėl užkrečiamųjų ligų valdymo, užkrėstų gyvūnų utilizavimo ir patirtos žalos atlyginimo, įvairių institucijų atsakomybės. Dėl to pasiūlyta peržiūrėti ir atnaujinti šiuos klausimus reglamentuojančią teisinę bazę. Akcentuota ir bendradarbiavimo tarp įvairių institucijų svarba, būtinybė parengti taisykles ir gyvulių laikytojus tinkamai informuoti apie užkrečiamąsias ligas bei saugos priemones.
Pasiūlymus išklausęs, į pastabas atsakęs žemės ūkio viceministras Andrius Palionis informavo apie tai, kad ministerija įsipareigojo sudaryti darbo grupę, į kurią būtų įtraukti Vyriausybės, žemės ūkio asociacijų, veterinarijos tarnybos ir kitų institucijų atstovai. Ši darbo grupė, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, vertintų riziką ūkiams ir priimtų būtinus sprendimus kilus ekstremaliai situacijai.
Siekia per 300 mln. eurų paramos pieno sektoriui
Aptardamas LPGA reikalavimus jos pirmininkas Jonas Vilionis apžvelgė pieno gamybos situaciją ir perspektyvas Lietuvoje, o LPGA direktorius Eimantas Bičius pristatė tai atspindinčius skaičius. Nors, kaip pastebėjo J.Vilionis, du pastaruosius mėnesius pieno gamintojai gauna neblogą kainą už parduodamą pieną, niekas negali pasakyti, kas bus ateityje, juolab kad pienininkystės sektorius traukiasi, vis daugiau pieno įvežama iš kitų šalių, daromas spaudimas dėl produkcijos kainos.
Jis pažymėjo, jog, augant išlaidoms, už pieną gaunama kaina nepadengia gamybos savikainos, todėl vis daugiau ūkininkų pasitraukia iš pieno gamybos, mažėja ūkių ir karvių skaičius.
LPGA duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių ūkių, laikančių karves, sumažėjo apie 3 tūkst., o karvių skaičius – daugiau nei 11 tūkst. Anot J.Vilionio, jeigu ši tendencija nebus sustabdyta, nebus sukurtos teisingesnės sąlygos pieno gamintojams, jau po kelerių metų Lietuva neįstengs apsirūpinti žaliaviniu pienu, teks uždaryti kai kurias pieno perdirbimo įmones, vartotojai negalės įsigyti lietuviškų pieno produktų.
Todėl posėdžio metu buvo aptartos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria dalis pieno gamintojų, tai – nestabilios, neprognozuojamos supirkimo kainos; nesubalansuota rinkos struktūra, kurioje pieno perdirbimo įmonės dažnai turi didesnę derybinę galią, nei pavieniai ūkininkai; taip pat nelygios konkurencinės sąlygos su kitų šalių pieno gamintojais.
J.Vilionis supažindino su LPGA pateiktais pasiūlymais Žemės ūkio ministerijai, kuriuos prašoma įtraukti į šios Vyriausybės programos veiksmų planą, siekiant iš esmės pagerinti padėtį pieno sektoriuje. Vienas iš svarbiausių – numatyti finansavimą investicijoms į pieno ūkių modernizavimą, ne mažiau nei 300 mln. eurų per ketverius metus. Taip pat prašoma supaprastinti investicinių projektų rengimo taisykles; suteikti ne mažesnį nei 50 proc., o jauniesiems ūkininkams – net iki 75 proc. finansavimo intensyvumą.
ŽŪM viceministro A.Palionio teigimu, ministerija neprieštarauja didesniam finansavimo intensyvumui, iš Vyriausybės prašoma 390 mln. eurų gyvulininkystės ūkių investicijoms remti. Jis nustebo išgirdęs, kad ūkininkams, siekiantiems statyti naujas fermas, iki šiol nepriimta palankesnių sprendimų, nors šis klausimas keliamas jau kelerius metus.
Jis pažadėjo kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl aplinkos vertinimo kriterijų ūkininkams, statantiems karvių fermas, sušvelninimo. Veikiausiai bus priimti domėn ir prašymai praktikoje taikyti parengtus tipinius tvartų projektus, sutrumpinti pieninio ūkio fermos projekto parengimo ir derinimo procedūras. Anot LPGA atstovo, ne mažiau svarbu, kad vykdantiems projektus būtų kompensuotos palūkanos už paskolas, skirta parama bandos gerinimui bei karvių produktyvumo didinimui. Reaguodamas A.Palionis apgailestavo dėl dabartinės Nacionalinio plėtros banko (ILTE), kuriam priskirtas Žemės ūkio paskolų garantijų fondo paskolų administravimas, vykdomos politikos, anot jo, šioje srityje reikia diskusijų ir pokyčių.
J.Vilionio teigimu, Vyriausybė turėtų priimti sprendimus, kurie prisidėtų prie žemės ūkio subjektams užkrautos biurokratinės ir administracinės naštos mažinimo, mokestinės bazės stabilumo, sąžiningo kainos pasiskirstymo pieno kainų grandinėje. Diskusijos metu vienas ūkininkas skundėsi dėl ūkiams taikomų susietumo taisyklių, kurios apriboja jaunų ūkininkų veiklą, dirbančius žemę paverčia pažeidėjais. Viceministras pažadėjo pasidomėti šia situacija, siekti stabilumo dėl mokesčių, taipogi peržiūrėti nuostatą dėl Gyventojų pajamų mokesčio, taikomo ūkiams.
Tarp LPGA pasiūlymų Vyriausybei – reikalavimas nedelsiant atstatyti nuo 2023 m. pieno gamintojams nebemokamą Pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą, pakoregavus referencinius dydžius. Siūloma tiesiogines išmokas mokėti tik tiems ūkiams, kurie užsiima pirminės žemės ūkio produkcijos gamyba.
Vyriausybė paraginta imtis priemonių dėl pieno ūkių išsaugojimo. Anot LPGA, valstybė turėtų išpirkti likviduojamus ūkius ir sudaryti sąlygas jauniesiems ūkininkams per ilgesnį laikotarpį juos įsigyti. Tam, kad jaunimas liktų kaime, perimtų ūkius, statytų pieno fermas, reikėtų palengvinti žemės įsigijimo ir kreditavimo sąlygas.
Kadangi žemės ūkio kooperatyvai yra pagrindinė priemonė, padedanti ūkininkams stiprinti savo pozicijas rinkoje, J.Vilionio įsitikinimu, būtina numatyti jiems 40 mln. eurų paramą investicijoms į modernias gamybos ir perdirbimo technologijas, paskatinant eksporto plėtrą.
Posėdžio metu buvo kelti klausimai dėl Pieno įstatymo tobulinimo, kooperacijos stiprinimo, aptarta nemažai priemonių, kurios pagerintų ūkininkų situaciją, sustabdytų žemės ūkio sektorių traukimąsi ir užtikrintų jo konkurencingumą su aplinkinėmis šalimis. Išryškintos pieno gamintojų problemos ir Žemės ūkio ministerijos pozicija dėl pateiktų pasiūlymų. LPGA prezidentas J.Vilionis, kreipdamasis į Tarybos narius, žemdirbių asociacijų atstovus, paragino visus dirbti išvien, kad iškelti reikalavimai neliktų popieriniai, o būtų įtraukti į Vyriausybės programos veiksmų planą ir taptų „kūnu“. Pritarimo ir supratimo tikimasi ir iš premjero Gintauto Palucko, su kuriuo pieno gamintojai planuoja susitikti šią savaitę.
Dalė Lazauskienė
LPGA nuotraukos
Laikraščio veiklą iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2025 m. skirta suma – 27368 Eur).