„Tęsime pradėtus darbus, įgyvendinsime naujus projektus…“

Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė sako, kad Birštono kurortas – atviras, svetingas ir kupinas galimybių. O savivaldybė yra pasiryžusi išlaikyti aukštus vystymosi standartus bei vykdyti svarbius projektus, gerinančius ir gyventojų, ir kurorto svečių gyvenimo, darbo ir poilsio kokybę bei išsaugoti krašto gamtą, kultūrą, autentiškumą ir unikalumą.
Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, ir šis pokalbis su mere Nijole DIRGINČIENE.
– Kuo ženklūs buvo 2024-ieji?
–Praėjusieji metai Birštone buvo kupini svarbių įvykių, veiklos, reikšmingų projektų, dar labiau stiprinusių visą savivaldybės bendruomenę.
Remiantis naujausiais Centrinės projektų valdymo agentūros ir Finansų ministerijos duomenimis, Birštono savivaldybė pagal bendrą Gyvenimo kokybės indeksą užima 8 vietą iš 60 Lietuvos savivaldybių. Bendra indekso reikšmė nuo 2013 m. augo 85 procentais.
Savivaldybė ypač išsiskiria sveikatos paslaugų, viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo srityse, kuriose užima 1 vietą tarp visų Lietuvos savivaldybių.
Nuo Gyvenimo kokybės indekso stebėjimo pradžios 2013 m. Birštono savivaldybė pasiekė savo aukščiausią rodiklį gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo, sveikatos paslaugų bei viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo srityse.
Pagal švietimo paslaugas Birštono savivaldybė užima 12 vietą, pagal gyventojų verslumą ir verslo konkurencingumą – 16 vietą, materialines gyvenimo sąlygas – 19 vietą tarp visų Lietuvos savivaldybių.
Birštono savivaldybės pozicijos Gyvenimo kokybės indekse rodo kryptingą pažangą ir stiprias Savivaldybės investicijas į sveikatinimo, infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos gerinimą bei saugumą.
Praėjusiais metais visus pakvietėme į tradicinį Birštono džiazo festivalį, Birštono kurorto šventę, Jonines, Eglės įžiebimo šventę. Minėjome valstybines, profesines, kitas šventes. 7 Birštono kultūros centro kolektyvai, apie 160 birštoniečių dalyvavo Lietuvos dainų šventėje.
Pernai tęstas Birštono senamiesčio gatvių tvarkymas. 2023 m. buvo sutvarkyta Tulpių gatvė, šiuo metu tvarkoma Vaižganto gatvė. Darbai turėtų būti baigti iki 2025 m. vidurio. Sutvarkytos gatvės labiau atitiks Birštono gyventojų ir kurorto svečių poreikius, užtikrins sklandų ir saugų pėsčiųjų, transporto priemonių judėjimą.
Buvo tęsiami automobilių stovėjimo aikštelių prie daugiabučių namų didinimo darbai. Aikštelės plečiamos atsižvelgiant į gyventojų prašymus ir siekiant išspręsti automobilių stovėjimo vietų trūkumą prie šių namų.
2024 metais įrengta beveik 50 naujų automobilių stovėjimo vietų prie Druskupio g., Vilniaus g., B. Sruogos g. esančių daugiabučių gyvenamųjų namų. Darbų metu atnaujinta esama aikštelių danga, o jos plečiamos naudojant betonines ažūrines trinkeles. Šios trinkelės yra tvarus būdas atnaujinti aikšteles, nes yra tvirtos, leidžia susigerti lietaus vandeniui, sugeria mažiau saulės šviesos ir ne taip kaista, kaip asfaltas, todėl mažesnė tikimybė formuotis karščio saloms.
Drauge atnaujinti šalia daugiabučių namų esantys pėsčiųjų takai, senieji šviestuvai pakeisti į LED. Keliose vietose prie jau išplėstų aikštelių 2025 m. bus sutvarkomos žaliosios vejos.
Į naujas patalpas persikėlė Atvira jaunimo erdvė, o Vytauto Jurgio Meškos parke, Birštone, duris atvėrė dar viena, nauja, šiuolaikiška jaunimo erdvė – stiklinis kupolas su terasomis. Projektas įgyvendintas, įgyvendinant Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą ir yra skirtas ne tik jaunimo, bet ir visos bendruomenės renginiams bei veikloms ir viduje, ir po atviru dangumi. Šiltuoju metų laiku į šią erdvę savo veiklas perkelia Birštono atvira jaunimo erdvė.
Birštone atsivėrė naujos galimybės ir ekstremaliems pojūčiams – atidaryta riedlenčių, paspirtukų ir BMX dviračių erdvė Vytauto Jurgio Meškos parke.
Nors jau beveik dešimtmetį Birštono savivaldybė yra viena saugiausių savivaldybių Lietuvoje, didelis dėmesys ir toliau skiriamas saugumui. Atnaujiname vaizdo stebėjimo kameras visose Savivaldybės įstaigose, miesto viešosiose erdvėse.
Pernai kurorte duris atvėrė boutique stiliaus viešbutis „Harmony Birštonas“, o sanatorija „Versmė“ atidarė atnaujintą C korpusą.
– Kaip prie savivaldybėje įgyvendinamų projektų ir iniciatyvų prisideda verslo bendruomenė?
– Birštono savivaldybė aktyviai bendradarbiauja su vietos verslu, siekdama kurti palankią aplinką ir gyventojams, ir miesto svečiams, ir čia veikiančiam, besikuriančiam verslui. Vienas iš bendradarbiavimo pavyzdžių – tradicinės šventės, tokios, kaip Joninės ir Birštono kurorto šventė, kuriose verslo atstovai prisideda prie renginių organizavimo ir finansavimo, taip stiprindami bendruomeniškumą bei praturtindami kultūrinį miesto gyvenimą.
Siekiant palaikyti nuolatinį dialogą su verslo bendruomene, reguliariai organizuojame merės pusryčius. Šių susitikimų metu aptariame aktualius klausimus, susijusius su verslo aplinkos gerinimu, naujomis investicijų galimybėmis, viešųjų erdvių plėtra bei kultūros ir turizmo projektų įgyvendinimu. Kartu su vietos verslo atstovais diskutuojama apie veiklos efektyvinimą, bendradarbiavimo formas ir būdus.
Taip pat akcentuojami kurorto specifikai svarbūs klausimai, tokie, kaip sveikatinimo paslaugų plėtra, kurorto infrastruktūros tobulinimas. Susitikimų metu gimsta idėjos dėl naujų iniciatyvų, kurios ne tik kuria pridėtinę vertę vietos bendruomenei, bet ir stiprina Birštono, kaip modernaus ir konkurencingo kurorto, pozicijas.
Šie dialogai yra puiki platforma užmegzti glaudesnius ryšius tarp savivaldybės ir verslo, leidžianti sukurti sinergiją tarp viešojo ir privataus sektoriaus, siekiant tvarių ir inovatyvių sprendimų, naudingų visiems miesto gyventojams ir lankytojams.
– Bet Birštono savivaldybė – tai ne tik miestas, bet ir seniūnija. Kaip pavyksta derinti kurorto ir kaimiškos teritorijos gyventojų lūkesčius bei problemas?
– Dėmesys žmogui, nesvarbu, ar jis gyvena mieste, ar kaimiškoje teritorijoje, yra vienodai svarbus. Apie tai kalba ir darbai. Savivaldybėje daug padaryta, kad paslaugos pasiektų kiekvieną žmogų.
Labai džiaugiuosi, kad savo laiku buvo priimti teisingi sprendimai ir nebuvo palikti sunykti natūraliai dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus uždarytų mokyklų pastatai. Buvusios Nemajūnų pagrindinės mokyklos pastate veikia Paslaugų centras, teikiantis paslaugas visos savivaldybės gyventojams, buriasi bendruomenė, vaikai, veikia biblioteka.
Siponių mokyklos pastate įrengti socialiniai būstai, erdvias patalpas savo reikmėms ir renginiams turi bendruomenė ir biblioteka. Renovuotas ir Birštono vienkiemio mokyklos-darželio pastatas. Dabar čia – lopšelis-darželis, o pradinukai iš gyvenvietės autobusiuku pavežami į Birštoną. Kiekvienu atveju ieškojome tinkamų sprendimų.
Sprendžiant infrastruktūros klausimus, kaimiškos teritorijos taip pat nepamirštos. Ir pernai buvo tvarkomos Birštono seniūnijos gatvės ir keliai. Suremontuota ir perasfaltuota apie 300 kv. m gatvių ir kelių duobių bei pažeidimų, atnaujinta Kampiškių gatvės danga, išasfaltuota Šilėnų kaimo Varnėnų gatvės apie 180 m atkarpa, sutvarkytas kelias prie Škėvonių garažų masyvų. Pabaigtas tiesti beveik 4 kilometrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų takas Birštono vienkiemis –Nemajūnai vienodai svarbus visos savivaldybės gyventojų reikmėms.
Mes taip pat vertiname ir remiame vietos ūkininkų bei kaimo teritorijoje verslą kuriančių verslininkų pastangas prisidedant prie savivaldybės vardo garsinimo, bendrų darbų įgyvendinimo.
– Kokie svarbiausi 2025-ųjų projektai ir planai?
– Pasirašyta priešprojektinės studijos ir projektinių pasiūlymų parengimo paslaugų teikimo sutartis planuojant statyti Birštono pėsčiųjų ir dviračių tiltą. Per 8 mėnesius (skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio) bus paruošti projektiniai pasiūlymai. Tiltas ne tik sujungs atskiras miesto dalis, bet ir duos impulsą investicijų pritraukimui bei paskatins ir gyvenamosios, ir rekreacinės paskirties objektų statybą.
Vadovaujantis Birštono kurorto bendrojo plano sprendiniais, kitoje Nemuno pusėje esančioje miesto dalyje mažaaukštės statybos būstuose galėtų įsikurti apie 60 šeimų arba 200 gyventojų. Taip pat galėtų būti pastatyti poilsio paskirties objektai, kurie talpintų apie 2000 lankytojų vienu metu. Papildomai būtų sukurta apie 200 naujų darbo vietų ir 40 proc. padidėtų apgyvendinimo galimybės Birštono kurorte. Tiltas į kitą Nemuno, Birštono pusę atvers naują kurorto istorijos puslapį – rašomą atsakingai, su aiškia vizija ir ambicingais planais.
Įgyvendinant 2024–2029 m. Kauno regiono funkcinės zonos strategiją, 2025-aisiais Birštone bus įrengta vandens transporto priemonių įlaida į Nemuną, rekonstruota Liepų alėja bei šalia esančios automobilių stovėjimo aikštelės, vėliau bus tvarkomas istorinis Vytauto parkas.
Šiemet taip pat planuojame sutvarkyti S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančias buvusias sporto paskirties patalpas („Ąžuolas“). Pastate numatyta įrengti žmonėms su negalia pritaikytą darbo kabinetą, bendrą erdvę, skalbyklą, sanitarinį mazgą, laiptus bei pandusą.
Prie Birštono sporto centro planuojame įrengti Sporto parką. Jame bus įrengtas bėgimo takas, gatvės krepšinio, stalo teniso, treniruoklių aikštelės, refleksoterapinis ir pėsčiųjų takai.
Bus tęsiama Birštono senamiesčio gatvių rekonstrukcija, daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija, bibliotekos, muziejaus pastatų rekonstrukcija. Taip pat bus parengtas „Žaliakalnio“ teritorijos (esančios netoliese UAB „Birštono vandentiekis“) infrastruktūros specialusis planas.
Savivaldybė teiks paraiškas pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos pažangos priemonę „Stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir šalinti jų padarinius“. Jei projektai bus laimėti, savivaldybėje planuojama įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias priedangas VšĮ Birštono pirminės sveikatos priežiūros centre, VšĮ „Tulpės“ sanatorijoje, Birštono sanatorijoje „Versmė“, Birštono gimnazijoje ir Birštono savivaldybės administracijos pastatuose. Projektu „Civilinės saugos stiprinimas Birštono savivaldybėje“ planuojama įsigyti reikiamas priemones ir inventorių, kurie būtų komplektuojami kolektyvinės apsaugos statiniuose.
Tęsime ir automobilių stovėjimo aikštelių, ir elektrinių automobilių įkrovimo stotelių plėtrą. Škėvonių kvartale bus tiesiami vandentiekio ir nuotekų tinklai, skirsime dėmesį atliekų tvarkymui. Prie sodininkų bendrijos „Nemunas“ bus pastatyti pusiau požeminiai atliekų konteineriai, darbai vyks Nemajūnų ir Ivoniškių kapinėse. Nemajūnų kapinėse bus įrengtas gręžinys ir takai, o Ivoniškių – kelias palei tvorą, kolumbariumas ir pastatytas paviljonas prie autobuso stotelės.
Toliau bus įgyvendinami „Tūkstantmečio mokyklos“ ir sveikatinimo projektai. Dviejose savivaldybės vietose bus įrengti 2 automatiniai defibriliatoriai, kurie bus prieinami gyventojams bet kuriuo paros metu. Birštono gyventojams bus organizuoti pirmosios pagalbos ir pradinio gaivinimo kursai.
2025-ųjų biudžete numatytos lėšos ir krepšinio komandos rėmimui, knygos apie Birštono istoriją leidybai, kurortą puošiančioms naujoms skulptūroms. Vienu iš prasmingiausių šių metų renginių bus kalbininko Jono Kazlausko 95-ųjų gimimo metinių minėjimas.
Pavasarį laukiame viešbučio „Lajos“ atidarymo. Tai – reikšmingas privačių investicijų indėlis. Tikiu, kad 2025-ieji bus ženklūs permainomis visose srityse.
– Svečiai ir sanatorijų bei SPA klientai iš Birštono dažniausiai išvažiuoja kupini gerų įspūdžių. Apie tai byloja jų atsiliepimai. Bet Jūs jau penktą kadenciją dirbdama mere, matyt, jaučiate ir žinote, ko dar trūksta Birštonui. Kokios problemos, Jūsų nuomone, jautriausios?
– Viena iš jų, kurią tikriausiai pastebi ir jaučia Birštono gyventojai ir svečiai, tai – automobilių parkavimas vasaros metu ir savaitgaliais. Nors mieste daugėja parkavimo vietų ir didesnių aikštelių, bet atvažiuojantieji automobiliais stengiasi juos palikti stovėjimui kuo arčiau centro, senamiesčio. Čia dar turime erdvės sprendimų paieškai.
Kita svarbi problema – aukštos būsto kainos. Labai norisi, kad Birštone daugėtų gyventojų. Juo labiau, kad dabar daug žmonių dirba ir nuotoliniu būdu, o Birštone yra visos sąlygos kurtis jaunoms šeimoms. Nekyla problemų dėl vietų vaikams darželiuose, geri ir gimnazijos, tampančios ir visos dienos mokykla, pasiekimai. Turime visas sąlygas aktyviam sportiniam, kultūriniam gyvenimui.
Birštoną renkasi vis daugiau nekilnojamojo turto vystytojų. Taigi, nors būsto pasiūlos daugėja, bet kainos nemažėja. Neretai jos labiau „įkandamos“ įsigyjantiems antrą būstą savaitgaliams. Manau, kad jaunoms šeimoms reikia didesnio palaikymo, t.y. didesnių dotacijų pirmajam būstui įsigyti. Tai – valstybės prioritetų klausimas, galvojant apie jaunų šeimų lūkesčius gyvenimą kurti Lietuvoje ir regionų plėtrą.
– Jeigu prakalbome apie valstybės dėmesį regionams, kaip vertinate Vyriausybės sprendimą dalį kelių perduoti savivaldybėms? Ar Birštonui tai bus naudinga, ar sukels ir rūpesčių?
– Perduodant kelius savivaldybėms, svarbiausia, kad būtų užtikrintas ir tinkamas finansavimas šių kelių priežiūrai ir remontui. Negalima leisti, kad savivaldybėms būtų tiesiog perkeliama finansinė našta be tinkamo finansavimo. Taip pat būtina, kad perduodami keliai būtų geros būklės, kad jų priežiūra netaptų papildoma našta savivaldybių biudžetams.
Šias sąlygas užtikrinus, sprendimą vertinčiau teigiamai. Jis didintų savivaldybių savarankiškumą ir leistų efektyviai tvarkyti vietinę kelių infrastruktūrą. Šiuo metu savivaldybės dažnai sulaukia gyventojų skundų dėl kelių, esančių jų teritorijoje, bet nepriklausančių jų valdymui. Dėl to savivaldybės neturi teisės tokių kelių tvarkyti ar prižiūrėti. Keliai perduoti savivaldybėms ne tik palengvintų ir pagreitintų šių problemų sprendimą, bet ir prisidėtų prie geresnės kelių kokybės bei gyventojų pasitenkinimo.
– Ar neseniai išsakytos sveikatos apsaugos ministrės mintys, kad bus tęsiama pradėta sveikatos apsaugos reforma, Birštonui naudinga?
– Kol kas tikrai taip. Ruošiantis įgyvendinti sveikatos apsaugos reformą Birštono savivaldybėje, siekta užtikrinti, kad gyventojams būtų teikiamos kokybiškos ir lengvai pasiekiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Ypatingas dėmesys skirtas tam, kad pradinės reabilitacijos paslaugos būtų teikiamos Birštono sanatorijose, o kurorte nuolat budėtų greitosios medicinos pagalbos brigada.
2024 metais pradėtos teikti pradinės reabilitacijos paslaugos Birštono sanatorijose. Iš viso per metus suteiktos 862 paslaugos. Iš Birštono pirminės sveikatos priežiūros centro į reabilitaciją buvo nukreipti 135 asmenys. „Versmės“ sanatorijoje suteiktos 602 paslaugos, „Tulpės“ sanatorijoje – 32, o „Eglės“ sanatorijoje – 228 paslaugos. Šios paslaugos padėjo užtikrinti savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūros poreikius, sudarant galimybę gauti reabilitaciją arti namų.
Be to, nuo 2024 metų Birštone nuolat budi greitosios medicinos pagalbos ekipažas, kuris užtikrina skubiosios pagalbos prieinamumą ir greitą reakciją į gyventojų poreikius. Šie pokyčiai padėjo sustiprinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą Birštono savivaldybėje.
Įsteigto Birštono sveikatos centro įstaigos sėkmingai bendradarbiauja. Pavyzdžiui, Birštono pirminės sveikatos priežiūros centras bendradarbiavo su Kauno rajono visuomenės sveikatos biuru įgyvendinant Širdies kraujagyslių ligų, diabeto prevenciją. Buvo vedami mokymai, kuriuose dalyvavo 38 asmenys.
– Vasario 19–27 dienomis Briuselyje vyks pirmoji naujosios Europos Regionų komitetų plenarinė sesija. Jums tai – antroji kadencija Europos Regionų komitete (RK).
– Europos Regionų komitetas yra ES patariamoji institucija, kurioje atstovaujama valstybių narių vietos ir regionų valdžių interesams. Komitetas aktyviai dalyvauja formuojant ES darbotvarkę, priima rekomendacijas dėl ES teisės aktų projektų, gali teikti naujus teisės aktus, pasiūlymus dėl naujų politikos priemonių. Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas privalo konsultuotis su Europos Regionų komitetu rengdami teisės aktus, susijusius su vietos ir regionų valdymu.
Europos Regionų komitetą sudaro 329 tikrieji ir 329 pakaitiniai nariai, kurie yra išrinkti vietos ar regionų valdžios atstovai. Tai, kiek kurios šalies atstovų yra Europos Regionų komitete, priklauso nuo tos šalies gyventojų skaičiaus. Lietuvos delegacijos sudėtį sudaro 9 tikrieji ir 9 pakaitiniai nariai.
Šis darbas man suteikia unikalią galimybę Birštoną įtraukti į svarbiausius sprendimų priėmimo procesus Europos lygiu. Užtikrinti, kad mūsų savivaldybės interesai būtų tinkamai atstovaujami ir girdimi.
Nuo 2019 metų, būdama RK nare, dalyvauju formuojant politiką, kuri tiesiogiai veikia regionų ir miestų gyvenimą. Komitete nagrinėjamos temos – nuo socialinių klausimų ir užimtumo iki teritorinės sanglaudos ir Europos Sąjungos biudžeto – turi realų poveikį vietos bendruomenėms, todėl Birštonui svarbu būti šio proceso dalimi.
Mano darbas suteikia galimybę pirmiausia sužinoti apie naujausias Europos politines tendencijas ir jas pritaikyti mūsų savivaldybėje. Birštonas tampa ne tik pavyzdžiu Lietuvoje, bet ir įkvepia kolegas iš kitų Europos miestų ir regionų. Vienas iš puikių pavyzdžių – Europos regionų komiteto Pilietybės, valdymo, institucinių ir išorės reikalų komisijos narių vizitas į Birštoną mano kvietimu. Jie turėjo galimybę susipažinti su mūsų modernia infrastruktūra, sveikatinimo paslaugomis bei kurorto vystymo projektais, kurie atspindi mūsų vertybes ir siekį nuolat tobulėti.
Esu tikra, kad šis darbas suteikia galimybę Birštonui dar stipriau įsitvirtinti tarptautinėje erdvėje, pritraukti naujų iniciatyvų, investicijų ir svečių. Be to, tai padeda mūsų kurortą prisitaikyti kaip svetingą, modernų ir tradicijas puoselėjantį kraštą, kuriame gyventi ir lankytis – tikras malonumas.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Ramutė Šimukauskaitė