Gerųjų žodžių kryptimi…

Gerųjų žodžių kryptimi
Praplėsk pasaulį, padaryk jį
Vienu gyvenimu gilesnį.
——–
Sakau, kažkam ir tu gražus,
su paukščiais augdamas į dangų
gerųjų žodžių kryptimi.
(Justinas MARCINKEVIČIUS)

Gerai pamenu, kad atsisveikindama gruodyje linkėjau meilės, gėrio ir šviesos naujoje kelionėje. Todėl noriu tikėti, kad sekasi mums joje visai neblogai, nes ir gyvenome iki šiol šventinių nuotaikų ir puošmenų apsuptyje. Įsimintiniausiu metų pradžios įvykiu bent jau man tapo tradicinė mūsų krašto Padėkos dienos šventė. Plačiai ir gražiai šventė buvo aprašyta, paminėti visi, tą kartą pagerbti savo bendruomenės. O tiems, kurie, redakcijos pakviesti, turėjome garbės dalyvauti, esu tikra, iki šiol mintyse ir širdyje dar išlikę nepakartojami įspūdžiai – keletas ilgų, bet visai nepabodusių valandų, kai ore tvyroja ir virpa geri ir gražūs padėkos žodžiai, kurie, kaip tame Poeto eilėrašyje, tarsi praplėtė mūsų kasdienybės pasaulį, padarė jį gražesnį, gilesnį, privertė visai kitomis akimis pažvelgti į tuos žmones, kurie šalia mūsų kasdien, čia pat, taip tyliai ir kukliai daro savo darbus, tačiau daro tai iš širdies, dorai, sąžiningai, su meile. Reikėjo matyti, kiek šilumos ir džiaugsmo buvo ir sveikintojų, ir pačių pagerbtųjų veiduose, žodžiuose, norinčių apkabinti savo artimuosius rikiavosi eilės su gražiausių žiedų puokštėmis.
Tie žmonės daro savo gerus darbus kasdien, tuomet, kai mes dar tik ruošiamės pradėti, kai mėginame įsipareigoti, pasižadėti keisti ir kreipti savo gyvenimą gėrio ir šviesos link, o paskui ir vėl paskęstame rutinoje, pamiršę kilnius pasižadėjimus. Ir ne tik – pamažėle vėl pasiduodame pagundai keiksnoti viską iš eilės – valdžią, gyvenimą, daugiau ar mažiau pažįstamus žmones… Viską, kas tuo metu pakliūna po ranka. Ir visu tuo pateisiname savo abejingumą, tingulį, pyktį. Ir štai tau akibrokštas – supranti, kad tiesiog gyvenimas daugybei žmonių yra gražus, nes jie patys yra gražūs savo veikla, savo mažais ar didesniais, bet visuomet kilniais darbais, pasiaukojimu, atsidavimu pareigai, meile ir atjauta artimui. Padėkos žodžiai tądien buvo tariami ir jauniems, ir pagyvenusiems, matomiems visuomenėje, ir tyliai savo vienumoje dirbantiems. Jauniems, kurie drąsiai imasi naujų projektų, kupini gražių idėjų, ir tiems, kurie savo kasdieninę kuklią pareigą sugeba paversti galimybe dorai tarnauti vardan visų gėrio ir grožio.
Vasaris – šventiškas mėnuo. O šiemet dar ir toks netikėtai pavasariškas, net jei ir užpustys šiaurys pražydusius pirmuosius žiedus, jei žiema dar parodys nagučius, – tas atbudimo jausmas jau niekur nepradings, kaip nepradings ir mūsų istorinė atmintis, suplevėsavusi trispalvėse. Atmintis, kad tik tokie žmonės, kurie visais laikais tikėjo gėrio ir tiesos pergale, tikėjo savo idealais ir niekuomet jų neišdavė, yra, buvo ir bus visuomet šalia mūsų. Gal esame tokie ir mes – ir aš, ir tu? Tai nebijokime atverti širdis šviesai ir augti tų gerųjų žodžių kryptimi, aukštyn į dangų, kartu su paukščiais!
Jūsų Augustina

Priminimai vasariui…

Prasisklaidžiusi debesų pilkuma ir viena kita saulėtesnė diena daugelį išviliojo į gamtą. Ir štai socialiniuose tinkluose pasipylė nauja nuotraukų ir įspūdžių banga – kas gelsvų žirginėlių kekę Nemuno pakrantėje įamžino, kas samanose voveruškos geltonuojančią kepurėlę, o daugiausia – įsaulėje pirmųjų pavasarinių žiedelių aptikę neatsidžiaugia: krokai, erančiai savo pumpurus mėgino skleisti jau sausio paskutinėmis dienomis. Ir džiaugsmas, ir rūpestis kartu, nes jau senoliai sakydavo, jei vasarį nėra nei sniego, nei lietaus, blogai javams ir pievoms. Dar pranašaudavo šaltą pavasarį ir vėlyvas šalnas. Bet juo toliau, juo sunkiau visoje toje gamtos maišalynėje susigaudyti. Svarbiausia, kad derliaus sulauktume, šviežios duonelės nestigtų. Todėl nepamirškime, kad rytoj, vasario 5 d. – Šv. Agota, Ugnies globėja. Tądien pašventinta Agotos duonelė, tikima, saugo mus nuo gaisrų, suvalgyta – nuo ligų, o kartu su savim nešiojama ir vežiojama – nuo visokių nelaimių. O svarbiausia, linkėkime užsiauginti gerą derlių, kad tos duonelės niekad nepristigtume.
Geriausios dienos: 5, 6, 7, 10, 11, 19, 20, 23, 24.
Prasčiausios dienos: 8, 12, 13, 14, 17, 21, 22, 27.
Vasario 5 d. – Šv. Agota, Duonos diena, 24 d. – Šv. Motiejus, Vieversių diena.

Sodininkui…
Sodo baltinimas. Šiemet sode tikriausiai apsilankymai gana dažni – pati gamta taip surėdė. Tai jeigu pastebėjote, kad rudeninio baltinimo jau beveik nelikę, reikėtų nedelsti. Vasario saulė gali pridaryti bėdų, ypač jei po dabartinės šilumos dar paspaustų, kaip žada sinoptikai, šaltukas. Daugelis vaismedžių patyliukais jau pradeda busti, ruoštis vegetacijai. Įdienojusi saulė gerokai sušildo kamieną, juo pradeda judėti syvai. Deja, naktį atšalimas vėl tai sustabdo, šaldami syvai plečiasi, žievė sprogsta, atsiveria žaizdos – žiemospirgiai, tinkamiausia vieta kenkėjų ir ligų sukėlėjų atsiradimui.
Visuomet reikia prisiminti, kad baltiname ne vien dėl estetikos. Balta spalva atmuša saulės spindulius, augalas pabunda vėliau, o žievė išsaugo savo vientisumą. Baltinimui yra specialių su vandeniu skiedžiamų mišinių, o kad jie labiau priliptų, rekomenduojama įpilti pieno, PVA klijų, ūkinio muilo ar molio. Prieš baltindami būtinai nugramdykite seną atsilupusią žievę.
Vasario genėjimas. Kai temperatūra ne žemesnė kaip – 5 OC, genėjimui tai yra tinkamas metas ir nebėra pavojaus augalų pašalimui, greičiau užsitraukia žaizdos audiniai. Dabar labiau reikėtų įsisukti ir šalinti į vainiko vidų įaugančias, ligotas, apdžiūvusias ar nušalusias šakas. Nepagailėkite ir tų, kurios metai iš metų duoda mažą derlių, o visą medį vargina. Retesnis medžio vainikas taps labiau apšviestas saulės, tad derlius tikrai turėtų pagerėti. Tik nepamirškite, kad nors šalinate nenaudingas medžio dalis, žaizdos yra gyvos – būtinai jas gerai sutvarkykite – patepkite sodo tepalu ar aliejiniais dažais, kurie apsaugos nuo ligų sukėlėjų. Iki vegetacijos sutvarkytas vaismedis pavasarį pasitiks jau sustiprėjęs ir atjaunėjęs. Nepamirškite, kad vasaris – kaulavaisinių genėjimo laikas.
Genėjimo klaidos. Dažniausiai, genėdami obelis ar kriaušes, paliekame pernelyg aukštą kelmelį. Tuomet labai dažnai į jį įsimeta puvinys. Toks pjūvis leistinas tik trumpinant kaulavaisių šakas. Kai nupjaunama per arti kamieno, tuomet vėl blogai, lieka didelė žaizda. Stenkitės nupjauti taip, kad kelmelis liktų nedidelis, o žaizda – minimalaus ploto.
Purškimas ir kita. Atlikę pavasarinį genėjimą ruoškitės ir purškimui. Paprastai tai daroma kovo pradžioje, bet stebėkite oro permainas. Pirmasis purškimas bus su vario preparatais, užkertantis galimybę atsinaujinti senoms ligoms. Vario preparatai yra kontaktiniai ir gerai veikia esant žemai temperatūrai. Jei oras sausas ir lietūs nenuplaus, preparatas gali veikti porą savaičių, o ypač gerai laikosi Bordo mišinys. Jis padės visoms žaizdelėms, netyčia padarytoms per genėjimą – dezinfekuos, apsaugos nuo uždegimų.
Vasario pabaigoje jau galite nuimti ant vaismedžių kamienų rudenį uždėtas klijų juostas. Darbuokitės atsargiai, nes po jomis slepiasi kenkėjai, gali būti padėtų žiemsprindžio kiaušinėlių.
Skiepijimas. Šiltą vasarį jau galima pradėti skiepijimą, panaudoti rudenį pasiruoštus įskiepius. Neturite? Tai skubėkite „prisigaudyti“ naujų, gardžių ir derlingų veislių. Paprastai ūgliai pjaunami atslūgus didiesiems šalčiams, o tokių šiemet net nebuvo. Rinkitės jaunas, praėjusių metų šakeles. Kuo jos storesnės, tuo poskiepis stipresnis, derlius didesnis. Įskiepius surūšiuokite ir saugokite vėsioje vietoje susukę į plėvelę. Jei vasaris išliks toks šiltas, tai pradėkite skiepyti nuo anksčiausiai pradedančių vegetuoti kaulavaisinių vaismedžių – pirmiausia vyšnių, tuomet slyvų, trešnių, egzotinių veislių. O jau vėliausiai skiepykite obelis ir kriaušes.

Daržininkui…
Sėklos. Apie likusių iš praėjusių metų sėklų daigumo patikrinimą jau kalbėjome sausį. Kaip jūs renkatės sėklas? Iš savo patirties, pagal rekomendacijas, ar mėginate viską, ką gavote iš sodo kaimyno? Tikrai svarbu nepaklysti tarp jų gausumo. Specialistai siūlo rinktis hibridų sėklas, nes į jas sudėtas visas geriausias genetinis fondas. Iš jų išaugintos daržovės būna ir gražios, ir skanios, ir sveikos. Ant tokių pakuočių visada rasite pažymėta F1, F2, H. Pirkdami sėklas atidžiai patikrinkite ir jų veislę, nes nuo to priklausys tolimesnė auginimo eiga.
Sėja. Jei rudenį pasiruošėte žemės mišinio daigams, artėjant sėjos laikui, geriausia prieš kelias savaites jį dezinfekuoti. Dezinfekuoti galima karštuoju ir šaltuoju būdu. Pirmuoju atveju jis kaitinamas orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje, aukštoje temperatūroje, keliolika minučių. Dezinfekuojant šaltuoju būdu žemės mišinį reikia išnešti į lauką savaitei, kai temperatūra – 15 OC (–20 OC).
Jau galima pradėti į dėžutes sėti paprikas ir laikyti jas kambaryje. Jos sėjamos ir šildomuose šiltnamiuose. Mėnesio pradžioje sėkite ir baklažanus. Antroje mėnesio pusėje ateis eilė pomidorams, tačiau, priklausomai nuo veislės, jie gali būti sodinami iki pat balandžio. Mėnesio pabaigoje sėkite salotines sultenes, gumbinius ir lapkotinius salierus. Šiltnamiuose jau galėsite pasisėti ridikėlių, salotų, špinatų, gražgarsčių. Įberkite ir salierų sėklų, kurių daigus vėliau persodinsite į žemę lauke.
Jeigu lysvės jau gerokai pradžiūvusios, parinkite kuo šviesesnę vietą ir pasisėkite ankstyvųjų morkų. Viena iš populiariausių ankstyvųjų morkų veislių yra „Amsterdam 2’ – plonos, ilgos, sultingos ir skanios. Ankstyvam derliui tiks ir ‘Mini’ morkos – piršteliai. Tai labai plonos, trumpos, maža šerdimi, tinka vartoti šviežios.
Žemuogės. Pagalvojote, kad reikėtų vaikaičiams lysvelės gardžių ir vitaminingų žemuogių? Tai teks paskubėti ir nuo mėnesio vidurio iki kovo vidurio jas pasėti. Sėklos sėjamos į sudrėkintą daiginimo substratą, truputį paspaudžiamos ir labai plonai užberiamos. Uždengiamos permatoma plėvele ar stiklu. Retkarčiais pavėdinkite. Kambario temperatūroje sėklos pradės dygti po 1,5–2 savaičių. Pasirodžius pirmiesiems lapeliams stiklą ar plėvelę nuo daigyklos nuimkite. Auginkite vėsesnėje, apie 15 OC temperatūros patalpoje. Nuolat palaikykite drėgną substratą. Jei daigeliai sudygsta labai tankiai, pasirodžius 3–4 lapeliams pikiuokite į didesnius indelius. Gegužės mėnesį jie jau keliaus į lauką.
Patartina rinktis remontantinių veislių žemuoges, tuomet uogų turėsite visą sezoną. O kadangi jos nesiplečia ir neleidžia ūsų, galima auginti vazonuose terasoje, balkone, pakeltose lysvelėse. Išmėginkite veisles ‚Regina‘, ‚Rugia‘, ‚Baron Solemacher‘, ‚Yelow Cream‘ (geltonosios), ‚Red Wonder‘. Geltonosios savo skoniu nė kiek nenusileidžia raudonosioms, tačiau jų nenulesa paukščiai, tikriausiai galvoja, kad neprinokusios.

Gėlininkui…
Šį besniegį vasarį dar nepradėjusias dygti gėles verta pamulčiuoti durpėmis arba pjuvenomis. Šviesios pjuvenos, mažiau įkaistančios saulėje, keliomis dienomis ilgiau sulaikys vegetaciją.
Jurginai. Patikrinkite, kaip laikosi jų gumbai, gal jau pradėjo vysti, ar yra pūvančių? Vystančius kuo skubiau sudėkite į dėžutes ar maišelius (su skylutėmis)ir užpilkite durpėmis arba pjuvenomis. Galite atrinkti sveikiausias dalis, sudėti šaldytuve į daržovių lentyną. Antroje mėnesio pusėje jau drąsiai galima sodinti jurginų šakniagumbius į vazonus. Kol sudygs, laikykite juos šiltai (ne vėsiau kaip 18 OC), o pasirodžius daigams perkelkite į vėsesnę patalpą (apie 15 OC). Tačiau reikalinga pakankama šviesa, kad daigai neištįstų. Auginiai dauginimui bus tinkami tik tuomet, kai susidaro 2–3 poros lapų.
Begonijos. Jei turite vietos, jau galite sodinti gumbelius į vazonėlius su kompostine žeme. Tačiau prisiminkite – reikia pakankamai šviesos. Palankiausia temperatūra gumbeliams augti yra apie 18 OC. Į lauko vazonus begoniją reikės persodinti tik gegužės antroje pusėje, kai jau tikrai nebėra šalnų pavojaus. Tinkamai prižiūrimos jos džiugins savo žiedais iki pat rudeninių šalnų.
Raktažolės. Prekybos centruose pasirodo įvairiausių gražuolių raktažolių. Sunku susilaikyti nenusipirkus, o dažnai gauname ir dovanų kokį vazonėlį. Tačiau atsidūręs namuose augalas greitai ima nykti. Kad taip neatsitiktų, pirmiausia gerai sudrėkinkite substratą – palaikykite vandenyje kokiai 20 minučių. Vėsiame ir drėgname šiltnamyje augintos jos sunkiai prisitaiko šilumoje. Jei surasite vėsesnę vietelę, kad ir ant įstiklinto balkono palangės, galėsite džiaugtis žiedais daug ilgiau, gal net porą mėnesių. Galite parsinešę raktažolę iš karto labai atsargiai, neardydami šaknų persodinti į didesnį vazoną su kompostine žeme. Reikės rečiau laistyti, o tręšti pradėkite po poros savaičių silpnu trąšų tirpalu. Tręškite kartą per savaitę.
Primename, kad vasarį sėjamos ilgiausiai augančios gėlės: standžiosios gazanijos, lakišiai, rudbekijos, šalavijai, pilkšvalapės žilės, rutulinės kraspedijos, darželiniai margeniai. Anksti sėjami ir visi vienmečiai vijokliniai augalai: tumbergijos, skiauteručiai, kobėjos, nuogrėdos ir kt.

Bitininkui…
Nevėjuotą ir šiltesnę dieną reikėtų nuo avilių lakos nuvalyti žuvusias bites. Taip į vidų pateks daugiau gaivaus oro, vėdinsis susikaupusi drėgmė.
Jei avilyje trūksta maisto, virš lizdo, ant rėmelių padėkite atsarginį korį su medumi ar kandi tešlos. Kol bitės neapsiskraidė, kandi tešla turėtų būti be žiedadulkių.
Esant tradicinei žiemai, vasario antroje pusėje bitės ima auginti perus. Tuomet jau reikia apšiltinti avilių šonus, o bedugnių dugnus užkimšti. Bitėms tuo metu reikalinga šiluma. Ar dar paspaus šiemet šalčiai, sunku šiuo metu pasakyti.
Vasario pabaigoje jau galite pradėti ruošti girdyklas. Iš motinėlių augintojų užsisakykite motinėlių. Ir jau tiesiog laikas ruoštis naujam sezonui – įsigyti vaško plokštelių, kandi tešlos, vielinti rėmelius ( tačiau vielos neįtempiame, nes iki sezono pradžios ji atsileis), konstruokite avilius.