Kokioms ūkininkų reikmėms paskirstytos Kaimo plėtros rėmimo fondo lėšos?

Pastaruoju metu ir ūkininkų susibūrimuose, ir politikų darbiniuose posėdžiuose, ir viešoje erdvėje dažnai buvo aptarinėjami klausimai dėl Prienų rajono savivaldybės Kaimo plėtros rėmimo lėšų skyrimo tvarkos aprašo keitimo, finansavimo kriterijų peržiūrėjimo, paramos sumos dydžio nustatymo šiems metams ir kitos su tuo susijusios aktualijos.
Padidėjęs žemės mokestis, augančios palūkanų normos, kylančios degalų, augalų apsaugos priemonių, trąšų ir paslaugų kainos… Ar praeitais metais skirtos Savivaldybės kaimo plėtros rėmimo programos lėšos padėjo ūkininkams atsverti bent dalį patiriamų išlaidų? Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Aušros Tamošiūnienės teigimu, pernai Kaimo plėtros rėmimo programoje buvo numatyta 100 tūkst. eurų, lėšos ūkininkams galėjo būti paskirstytos pagal septyniolika paramos priemonių, tiesa, kai kurioms ūkininkai paraiškų nepateikė.
Anot skyriaus vedėjos, Prienų rajono savivaldybės Kaimo plėtros rėmimo lėšų skyrimo tvarkos aprašo nauja redakcija buvo patvirtinta 2024 m. birželio 3 d., į jį įtrauktos paramos priemonės buvo išgrynintos pagal esamą poreikį su žemdirbiais vykusių susitikimų ir diskusijų metu.
„Prienų rajone yra 1601 ūkininkų ūkis, todėl buvo atsižvelgta ne vien į Prienų ūkininkų sąjungos narių išsakytas pastabas, priimti domėn ir kitų ūkių savininkų pasiūlymai,“ – sakė Žemės ūkio skyriaus vedėja, pridurdama, kad, skiriant lėšas, pirmiausia buvo vertinama, kokį pokytį ar inovaciją į ūkius jos atneš.
Pareiškėjai galėjo pretenduoti į paramą mokymo kursams, seminarams, susijusiems su žemės ūkio veikla Lietuvoje (iki 300 eurų), dalyvavimo parodose, konkursuose ir mugėse išlaidoms padengti (iki 500 eurų), tačiau šios dvi priemonės nesulaukė ūkininkų susidomėjimo. Nebuvo gauta paraiškų ir dėl gamybinių patalpų nuomos mokesčio bei prekės ženklo registravimo dalies išlaidų kompensavimo. Tvarkos apraše buvo palikta ir galimybė gauti finansinę paramą kooperatyvų steigimo bei juridinių konsultacijų žemdirbių kooperacijos klausimais išlaidoms kompensuoti, taip pat Sosnovskio barščio valstybinėje žemėje naikinimui, bet, ko gero, ūkininkams ji pasirodė neaktuali.
Pačių ūkininkų prašymu buvo įtraukta priemonė genominių tyrimų išlaidoms kompensuoti, tačiau pernai ji nesulaukė gyvulininkystės ūkių savininkų dėmesio.
Vienas asmuo paprašė kompensuoti gamybinių pastatų ir statinių techninės dokumentacijos rengimo išlaidas, jam išmokėta 1059 eurai. Programos lėšomis buvo skatinamas ir naujų darbo vietų kūrimas Prienų rajono ūkiuose, kaip ir pernai, kreipėsi vienas pareiškėjas. Įsipareigojęs pilną etatą išlaikyti ne mažiau nei 12 mėnesių, jis gavo 600 eurų paramą.
Nemažai fondo lėšų buvo paskirta daliai palūkanų už paimtas paskolas žemei pirkti, žemės ūkio technikai įsigyti. Tai – viena iš populiariausių programos priemonių, į ją pretendavo 39 pareiškėjai, jiems buvo paskirstyti 44548 eurai.
Praėjusiais metais į populiarumo viršūnę „iššovė“ ir kita priemonė žemės mokesčiui kompensuoti, kuri ankstesniais metais buvo taikoma rajone paskelbus ekstremalią žemės ūkiui situaciją. Iš viso išmokėta 42 786 eurai. Iš 119 gautų prašymų nebuvo patenkintas 21-as, kai kurie prašymai atmesti dėl to, kad sumokėto žemės mokesčio sąskaitos nesiekė mažiausios galimos sumos – 100 eurų (išmokamos paramos „lubos“ negalėjo būti didesnės nei 5500 eurų). Be to, kaip minėjo A.Tamošiūnienė, pagal Tvarkos aprašą į paramą negalėjo pretenduoti kitose savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, o buvo sulaukta prašymų iš Birštono, Kauno rajono savivaldybių ūkininkų. Didžiausia išmokėta žemės mokesčio dalies kompensacija iš Savivaldybės biudžeto vienam pareiškėjui siekia per 1700 eurų.
Žemės ūkio skyriaus vedėja svarsto, kad, keičiant Kaimo plėtros rėmimo lėšų skyrimo tvarkos aprašą, reikėtų patikslinimo, jog į šios paramos priemonės lėšas ateityje galėtų pretenduoti tie ūkininkai, kurie neturi apleistų žemės sklypų. Jos teigimu, nors pernai neskirta kompensacijų už žemės ūkyje patirtus nuostolius, ir šiais metais yra svarbu apsidrausti dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių, numatant paramos saugiklį ūkininkams tais atvejais, jeigu jų pasėliams žalos pridarys šalnos, liūtys, sausra ar kruša.
Pagal atskirą kompensavimo tvarkos aprašą iš Kaimo plėtros rėmimo fondo pagal pateiktas sąskaitas buvo iš dalies (iki 50 proc.) kompensuoti Prienų rajone atlikti melioracijos statinių remonto darbai, iš viso 600 tūkst. eurų. Vienam asmeniui suteikta 5500 eurų maksimali suma gaisro atveju.
Patenkinti du prašymai tręšimo planų parengimo išlaidoms kompensuoti, išmokėta 298 eurai. Šeši ūkininkai pasinaudojo agrocheminių dirvožemio tyrimų išlaidų (ūkininkai deklaravo išlaidų už 12 tūkst. eurų, o jiems išmokėta 4201 euro suma), o keturi – agronomo paslaugų išlaidų (408 eurai) kompensacijomis.
A.Tamošiūnienė pridūrė, kad, siekiant gauti Savivaldybės administruojamo Kaimo rėmimo plėtros fondo paramą, pareiškėjai turėjo atitikti tam tikras sąlygas, viena iš jų – ūkininkams iš ES fondų suteiktos paramos intensyvumas negalėjo viršyti 50 proc. Todėl kiekvieną paraišką komisija vertino labai preciziškai.
Pasak jos, pagal galiojančią tvarką Komisijos darbe dalyvauja vicemeras, Administracijos direktorė, Žemės ūkio skyriaus vedėja ir specialistai, buhalterijos darbuotojas. Parengtą programos Aprašą tvirtina Administracijos direktorė, o finansavimą metams numato Savivaldybės taryba.
A.Tamošiūnienės teigimu, kaimo plėtros rėmimo ir melioracijos statinių remonto lėšų skyrimo aprašai netrukus bus peržiūrėti ir keičiami, į šį procesą kaip stebėtojai bus įtraukiami deleguoti Prienų ūkininkų sąjungos atstovai.
Žemės ūkio skyriaus vedėjos svarstymu, nors kai kurios paramos priemonės šiemet nesulaukė ūkininkų dėmesio, jos turėtų likti apraše, apsidraudžiant dėl galimų netikėtų aplinkybių žemės ūkyje. Be abejonės, į aprašą bus įtraukta ir naujų, žemės ūkio gamybą skatinančių priemonių, dėl to vyksta konsultacijos, domimasi ir kitų rajonų savivaldybių patirtimi. Visgi, skyriaus vedėjos pastebėjimu, pirmiausia laukiama iniciatyvos ir pasiūlymų iš pačių rajono ūkininkų, kokia parama jiems būtų naudinga valdant ūkio rizikas, planuojant veiklą, siekiant pažangos.
Jos vertinimu, Kaimo rėmimo plėtros programa yra veikianti, ne „popierinė“. 2024 metais jos parama pasinaudojo 166 rajono ūkininkai, kai kurie pretendavo į paramą pagal keletą priemonių, tad bendra išmokėtų lėšų suma kai kuriems asmenims siekė ir pusantro, ir pusšešto tūkstančio eurų.
Nuo 2020 metų Kaimo rėmimo plėtros fondui iš Savivaldybės biudžeto kasmet buvo skiriama po 50 tūkst. eurų, išskyrus 2024 metus, kuomet, padidėjus žemės mokesčiui, apsispręsta dalį jo ūkininkams kompensuoti, todėl suma padidinta iki 100 tūkst. eurų. Šiais metais fondo lėšos sumažintos perpus, iki buvusios apimties. Pagrindinis argumentas yra tas, kad 2025 metams Taryba patvirtino mažesnį žemės mokesčio tarifą, todėl galimai neprireiks kompensacijų, kurioms 2024 m. buvo išmokėta per 43 tūkst. eurų.
Sausį vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu ne tik opozicija, bet ir valdančiosios daugumos atstovas, ūkininkas Jonas Vilionis prašė Kaimo plėtros rėmimo fondą padidinti. J.Vilionis atkreipė dėmesį, kad šiuo sunkiu žemės ūkiui laikotarpiu rajono ūkininkams reikia finansinės paspirties, jog atsilaikytų prieš kylančius iššūkius, pasijustų stabiliau, užsitikrintų bent šiokį tokį finansinį saugumą. Nežinia, kokių siurprizų ūkininkams pateiks šie metai, bet ir meras A.Vaicekauskas, atsakydamas į koalicijos partnerio pastabas, neatmetė galimybės, kad, esant poreikiui, Kaimo plėtros rėmimo fondo lėšos bus didinamos.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *