Patarimai sveikesniam gyvenimui

„Kur pasisemti sveikatos, energijos, pozityvumo vyresniojo amžiaus moterims, senoliams?  Jūsų laumiški patarimai…“, – klausiu žolininkės, sveikos gyvensenos puoselėtojos, Prienų kraštietės, įmonės „Moderni laumė“ vadovės Radvilės Kuncės.
Mano pašnekovė žavisi vyresniųjų žmonių išmintimi ir žiniomis, vertina bei kolekcionuoja senas knygas. Vyresnioji karta natūraliai turėjo stipresnį ryšį su gamta. Prisimename, kaip vaikystėje susirgus mus gydydavo mama ar kaimo „bobutė“, vertingas žinias perdavusios ir jaunesnei kartai. Kai kurie liaudies receptai išlikę iki mūsų dienų ir gyvuos dar ilgai. Tai neįkainojama vertybė.
„Siekdami patogesnio, gražesnio, komfortiškesnio gyvenimo, apsikrovę įvairiomis technologijomis pametėme tai, kas svarbiausia – ryšį. Su gamta, su žmogumi“, – atkreipia dėmesį Radvilė Kuncė.
Tad kaip geriau jaustis ir sveikiau pragyventi šaltąjį metų laikotarpį? Judėkime!
„Su kineziologijos dėstytoja analizavome, kaip senieji kaimiški darbai, tokie, kaip šieno vežimas, bulvių kasimas, pjovimas dalgiu ir kiti, treniruodavo skirtingas raumenų grupes. Dabar gyvendami miestuose tokio „nemokamo sporto“ nepatiriame, jaunimui tenka ir į sporto salę keliauti, kad raumenis ir sąnarius prajudintų. Tad pirmas patarimas bet kuriai amžiaus grupei – judėti!“ – sako Radvilė.
Mūsų kūnas turi dirbti. Dievas jį sukūrė ne tam, kad gulėtų ir tingėtų, tad pagal galimybes būtina tinkamu tempu pasivaikščioti bei nevengti ir fizinių darbų. Moksliniai tyrimai jau senokai atskleidė, kad fizinis aktyvumas gamina laimės hormonus ir gerina nuotaiką.
. Ypač vyresniame amžiuje judėjimas reikalingas dėl sąnarių ir kaulų tankio nykimo – tam padeda atliekami jėgos pratimai.
Valgykime kuo paprastesnį ir natūralesnį maistą
„Aš labai džiaugiuosi, kad Prienuose turime turgų. Kai jame apsilankau savaitgaliais, prisiperku įvairių ūkininkų užaugintų gėrybių – daržovių, vaisių, lašinių, aliejaus, medaus. Net ir vaistažolių galima rasti. Mes dar turime galimybę įsigyti natūralesnio, sveikesnio maisto, – pastebi Radvilė. – Kaip jo pasirinkti? Taisyklė paprasta – kuo ilgesnė produkto ingredientų sudėtis ir margesnė pakuotė, tuo mažiau iš tokio maisto mūsų kūnas gaus naudos. Todėl ir mėgstu turgų, kur galima įsigyti natūralių, be jokios pakuotės produktų“.
. Sveikesnių produktų ieškokime turguje.
Vartokime gydomuosius augalus
Radvilės teigimu, ypač sergant lėtinėmis ligomis, derėtų sumažinti vartojamų medikamentų kiekį ar juos pakeisti vaistiniais augalais. Pavyzdžiui, gerai žinomą vaistą aspiriną pirmą kartą išgavo iš gluosnio žievės, kurioje esanti medžiaga salicinas slopina uždegimus, galvos, dantų, raumenų skausmus. Tokių pačių savybių turi ir nuostabiai kvepiantis augalas vingiorykštė. Tad juos galime vartoti vietoj aspirino tabletės. Pirmieji antidepresantai pagaminti iš jonažolės, nes ši vaistažolė per vasarą savyje prikaupia saulės energijos, o žiemą, kai dienos pilkos, niūrios ir nuotaikos nėra – gali mums saulę ir gerą emociją sugrąžinti.
Visiems gerai pažįstami apyniai – pasižymi nuskausminamuoju poveikiu, gydo uždegimus. Apynių aliejaus yra vaisto Volocardin sudėtyje, kuris mažina neuralginius skausmus. Kompresai gelbsti nuo sumušimų, esant raumenų ar sausgyslių uždegimui.
Lietuvoje gerai žinomas ir prieskoninis augalas ciberžolė. Atlikus mokslinius tyrimus paaiškėjo, kad tai viena efektyviausių natūralių priemonių, gydančių artritą. Ji mažina skausmą, uždegimą, gerina sąnarių lankstumą.
. Prieš pradedant gydytis natūraliomis priemonėmis ar bandant jomis pakeisti vartojamus vaistus būtina pasitarti su šeimos gydytoju.
Ką parsinešti iš miško?
Pasak Radvilės, gamta ir žiemą dovanoja mums savo gėrybes. Viena naudingiausių – eglių ir pušų spygliai. Juose gausu C, A vitaminų, mineralinių medžiagų: cinko, geležies, magnio, mangano; antioksidantų, priešuždegiminių medžiagų.
Miške prisiskynę eglės ar pušies spyglių, galite pasigaminti arbatos ar net giros, kuri stiprins imunitetą, gerins kvėpavimo takų ir kraujotakos sistemos būklę, mažins nuovargį, stresą. Norėdami paruošti spygliuočių arbatą 1–2 saujas nuplautų ir nusausintų šviežių spyglių susmulkinkite ir užpilkite 500 ml vandens. Pavirinti iki užvirimo ir išjungus palaukti 10–15 minučių, kol pritrauks. Perkoštą arbatą pagardinkite medumi ar citrina.
Galite pasigaminti ir spygliuočių girą. Į 2–3 l stiklainį pridėkite (pusę jo talpos) nuplautų ir nusausintų eglės spyglių. Vandenyje (geriau virintame ar filtruotame) ištirpinkite 4–5 šaukštus medaus ir juo užpilkite spyglius. Ant viršaus uždėkite ruginės duonos riekę, įberkite kelias razinas. Stiklainį, uždengę marle, laikykite kambario temperatūroje 2–3 dienas. Perkošę girą ir supylę į sandarų butelį palaikykite dar 1–2 dienas šaldytuve ir tada galite ragauti. Eglės spyglių gira – gaivus, natūralus probiotinis gėrimas, padedantis virškinimui, imunitetui, suteikiantis energijos.. Manoma, tai – jaunystės ir sveikatos eliksyras.
. Spygliuočių girą vartokite saikingai – 1–2 stiklines per dieną.
Žavėkimės ir dėkokime
Įsisukus į niūrių emocijų kamuolį kartais atrodo, kad nėra už ką dėkoti. Bet tai netiesa. Visas kūrinijos pasaulis – stebuklas, tereikia tai pastebėti. Pabūkime neskubėdami gamtoje, Japonai tai vadina „ miško maudynės“ (miško terapija), tai vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Atlikti tyrimai įrodo, kaip tai naudinga mūsų emocinei būsenai ir fizinei sveikatai; galimai prailgina gyvenimo trukmę.
„Buvimas gamtoje prašluoja mintis ir tada pastebi, kokie didingi medžiai, kaip uoliai darbuojasi skruzdės ar genys medį kalena, – šypsosi Radvilė. – Kokia gausa ir įvairovė mus supa. Kiek daug grožio. Man tai – geriausia terapija…“.
„Dėkingumas įkvepia mus pozityviam mąstymui. Studijų metu mane užplūdo begalinis dėkingumas savo kūnui. Kai pradėjau studijuoti anatomiją, fiziologiją, kineziologiją, suvokiau, kiek daug procesų vyksta mūsų kūne kiekvieną akimirką: kova su „svetimšaliais“, patekusiais į kraują, apsivalymas nuo kenksmingų medžiagų (kuriomis jį užkemšame), rizikingų intervencijų. Tai tobuliausias Dievo kūrinys, tikras stebuklas,“ – šypsosi geroji Laumė…
„Kiekvienas mūsų – esame stebuklas…“
Veronika Pečkienė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *