Prieš metus įsigaliojusi Negalios reforma įnešė nemažai naujovių į šios bendruomenės gyvenimą. Viena jų – rajonuose įsteigta asmenų su negalia reikalų koordinatoriaus pareigybė, turinti užtikrinti šių žmonių teises, padėti jiems būti savarankiškiems, oriai jaustis. Prienų rajono savivaldybėje šios pareigos patikėtos Vaidai Undzėnienei. Su intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčiais asmenimis pradėjo dirbti atvejo vadybininkė Renata Bingelienė. Įkurta ir Asmens su negalia gerovės taryba. Visi šie pokyčiai turi palengvinti žmonių su negalia gyvenimą – padėti susiorientuoti pakitusiose situacijose, sulaukti daugiau pagalbos.
Ne žmogus ieško paslaugų, o paslaugos jo
Prienų rajone gyvena daugiau kaip 2,5 tūkst. žmonių, turinčių vienokią ar kitokią negalią. Ir šis skaičius nuolat didėja. Asmenų su negalia reikalų koordinatorės Vaidos Undzėnienės darbo diena prasideda būtent nuo susipažinimo su į socialinės paramos šeimai informacinę sistemą įkeltų asmenų, kuriems naujai nustatyta negalia, duomenimis. Juos pateikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTA). Tai ji nustato žmogaus dalyvumo (anksčiau – neįgalumo) lygį, išsiaiškinusi, kokius veiklos apribojimus, susijusius su negalia, patiria konkretus asmuo, nurodo, kokios pagalbos jam reikia, sudaro šios pagalbos koordinavimo planą. Į jį įtrauktos tokios pagalbos rūšys kaip pagalbininko, specialisto pagalba; pavėžėjimo, transporto organizavimas; būsto, gyvenamosios aplinkos pritaikymas; techninės pagalbos priemonės; kompleksinė pagalba.
Iki reformos žmogus pats turėdavo ieškoti, kas jam vienu ar kitu atveju gali padėti, blaškytis tarp įvairias paslaugas teikiančių institucijų. Dabar, pasak V. Undzėnienės, paslaugos pačios susiranda žmogų. Gavusi tokios pagalbos planą, ji skambina pačiam žmogui ar jo artimiesiems. „Prisistatau, paaiškinu, kodėl skambinu, išsiklausinėju apie konkrečią jo situaciją. Kai išsiaiškiname, kokios pagalbos reikia, nukreipiu į ją teikiančias institucijas ar pas specialistus, padiktuoju jų kontaktus. Tarkim, žmogus pasako, kad jam reikia vežimėlio ar vaikštynės – iš karto duodu Socialinių paslaugų centro, kuris aprūpina šiomis priemonėmis, specialistės telefono numerį. Informaciją apie žmogui nustatytą poreikį perduodu ir konkrečiai institucijai, kuri yra atsakinga už to poreikio tenkinimą. Ne visada pagalbos plane pažymėtų paslaugų tuo metu žmogui reikia, bet ir tokiais atvejais suteikiu jam visą reikalingą informaciją, kad situacijai pasikeitus žinotų, kur kreiptis“, – pasakoja asmenų su negalia reikalų koordinatorė. Per praėjusius metus V. Undzėnienė taip padėjo daugiau kaip 100 asmenų su negalia.
Svarbu žinoti apie valstybės garantuojamą paramą
„Mano pareiga – užtikrinti, kad žmogus gautų visas kartu su negalia jam nustatytas paslaugas bei pagalbą, skatinti jų savarankiškumą, įsitraukimą į visuomenės gyvenimą, – pasakoja V. Undzėnienė, pabrėždama, kad visa tai tarpusavyje glaudžiai susiję. – Vieniems užtenka nupirkti maisto, vaistų, kitiems reikia psichologo pagalbos, padėti įsitraukti į užimtumo veiklas. Pastaraisiais atvejais, teikiant kompleksines paslaugas, glaudžiai bendradarbiaujame su Socialinių paslaugų centru. Neretai užtenka artimiau pabendrauti su tokios pagalbos reikalingais žmonėmis ar jų artimaisiais ir išeitį pavyksta rasti. Pavyzdžiui, paaiškėja, kad Socialinių paslaugų centras į užimtumo veiklas atsiveža už kilometro ar dviejų gyvenantį kaimyną, tad gali paimti ir dar vieną žmogų. Ne vienam į neviltį ar depresiją nugrimzdusiam žmogui padeda motyvaciniai pokalbiai su Socialinių paslaugų centro psichologe.“
V. Undzėnienė rūpinasi ir asmeninės pagalbos bei pagalbos į namus paslaugomis. Kadangi jos yra iš dalies mokamos, specialistė ragina žmones kreiptis dėl individualios pagalbos išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo. „Dabar, kai žmogui negalia nustatoma pirmą kartą, kartu vertinami visi, taip pat ir šis, poreikiai. Tačiau jeigu negalia nustatyta anksčiau, o metams bėgant žmogaus būklė pablogėjo, reikia pakartotinai kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis parengtų siuntimą, po to – į ANTA. Jos specialistai užpildys Individualios pagalbos poreikio klausimyną ir įvertins tokios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį“, – aiškina V. Undzėnienė.
Pasak asmenų su negalia reikalų koordinatorės, nustačius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį nekiltų vis dar pasitaikančių klausimų, kodėl vienas žmogus, be negalios išmokos, gauna dar ir papildomų pinigų, o kitas – ne, nors abiems nustatytas toks pats dalyvumo lygis, arba, kodėl vienas asmuo gauna išmoką lengvajam automobiliui įsigyti, jį techniškai pritaikyti, o kitas – ne. „Man svarbu, kad žmogus galėtų pasinaudoti visa valstybės jam garantuojama parama, žinotų apie vykstančius pokyčius“, – tikina asmenų su negalia reikalų koordinatorė.
V. Undzėnienės teigimu, daug dėmesio skiriama tam, kad visa reikalinga informacija žmonėms su negalia būtų labiau prieinama ir suprantamiau pateikiama. „Atsižvelgiant į kiekvieno asmens su negalia individualius poreikius bus sudaromos galimybės informaciją gauti pasirinktu bendravimo būdu: kurtiesiems ir neprigirdintiems – gestų kalba, žmonėms su intelekto negalia, turintiems skaitymo, suvokimo problemų – lengvai suprantama kalba, turintiems regėjimo negalią – Brailio raštu“, – pasakoja V. Undzėnienė.
Asmens su negalia gerovės taryba
Praėjusių metų kovo pabaigoje savivaldybėje įkurta ir Asmens su negalia gerovės taryba. Joje – 9 nariai: 4 – asmenų su negalia interesams atstovaujančių organizacijų atstovai, 5 – savivaldybės darbuotojai. Kartą per ketvirtį susirenkanti taryba įgaliota spręsti ir nevyriausybininkų, ir pavienių asmenų teikiamus pasiūlymus.
Atvejo vadybininkė Renata Bingelienė pasidžiaugė, kad Gerovės taryboje dalykiškai aptarta jos klientės iškelta problema dėl suoliukų trūkumo tam tikrose miesto vietose. Gerovės taryba pritarė ir dar vienai žmonių su negalia iškeltai iniciatyvai – poroje miesto vietų (Vytauto g. 23 ir J. Basanavičiaus g. 16) automobilių statymo vietose įrengti neįgaliųjų ženklus.
Kartu galima daug nuveikti
„Dar vienas iš mano veiklos tikslų – kuo glaudesnis bendradarbiavimas su asmenims su negalia atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Jos yra arčiausiai savo narių, geriausiai žino jų poreikius. Kartu dirbdami galėtume daug nuveikti, – sako V. Undzėnienė ir pasidžiaugia pirmuoju sėkmingu žingsniu. – Kartu su atvejo vadybininke R. Bingeliene praėjusių metų gruodžio 3-iąją suorganizavome Tarptautinės žmonių su negalia dienos paminėjimą. Į jį pakvietėme visas rajone veikiančias žmonėms su negalia atstovaujančias nevyriausybines organizacijas, jų narius. Tokio renginio Prienuose dar nebuvo – iki tol šią datą visi minėjo atskirai. Buvo ir apdovanojimai, ir Kultūros ir laisvalaikio centro teatro mėgėjų spektaklis, ir Meno mokyklos mergaičių dainos. Neslėpsiu, šis renginys ir mums pačioms buvo nemenkas iššūkis. Bene didžiausias – visavertis kurčiųjų dalyvavimas. Esame labai dėkingos Jūratei Pugačiauskienei, pasirūpinusiai gestų kalbos vertėjais – ir spektaklis, ir visas renginys buvo išverstas į gestų kalbą. Silpnaregiams rezervavome pirmąsias eiles. Norėjome, kad būtų bendravimas, artumas, kad vieni kitus geriau pažintume. Į renginį susirinko apie 100 žmonių. Jam pasibaigus glebėsčiavomės kaip seni pažįstami. Labai noriu sutelkti šias organizacijas, jas išgirsti, juk esu žmonių su negalia balsas. Mano pareiga stebėti, ko trūksta mūsų savivaldybėje, teikti pasiūlymus, ką reikėtų pakeisti”, – pabrėžia V. Undzėnienė.
Pasak jos, o pokyčių jau yra. Juos galime pastebėti atsidarę Prienų rajono savivaldybės interneto svetainę. Pagrindinėje jos juostoje, greta nuorodų į svarbiausią informaciją, atsirado dvi asmenims su negalia skirtos ikonos: lengvai suprantamos kalbos (kol kas ši informacija dar rengiama) ir gestų kalba pateikiamos informacijos. Ir asmenų su negalia reikalų koordinatorės telefono numerio ilgai ieškoti nereikia – Socialinės paramos skyriaus kontaktų polapyje jis – tarp pirmųjų kontaktų. „Drąsiai kreipkitės, – ragina V. Undzėnienė. – Kartu tikrai galime daug nuveikti.“
Aldona Milieškienė
Autorės nuotrauka