Projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ komanda, tęsdama kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius, sausio 15 dieną Birštono senjorus kvietė išmokti plaukioti skaitmeniniame vardenyne.
Pranešimą apie dirbtinio intelekto galimybes ir kaip nepakliūti ant išmanių sukčių kabliuko skaitė Vilniaus Tech universiteto profesorė S. Ramanauskaitė.
Mokymų metu dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) veikla, pasikeisti telefono numerį iš 8 į +370, praktiškai išmokti naudotis elektroninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, įsigyti autobuso bilietą, užsisakyti/pakeisti vairuotojo pažymėjimą, neišeinant iš namų, ar saugiai naudotis kasdieninėmis elektroninės bankininkystės paslaugomis.
Tiesa, mokymų lektoriai atkreipia dėmesį, jog modernėjant technologijoms, tobulėja ir sukčiai, todėl, naudojantis išmaniosiomis technologijomis, būtina būti atidiems. SEB banko atstovai dar kartą primena, jog padiktuoti savo slaptažodžius kitiems – tai beveik tas pats, kaip atiduoti savo namų raktus svetimiems žmonėms.
Šiuo metu pastebimas rusakalbių telefoninių sukčių, prisistatančių banko ar Google
Projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ komanda visus norinčius praktiškai apmokė naudotis elektroninėmis paslaugomis.
darbuotojais suaktyvėjimas, tačiau SEB banko atstovai atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje veikiančių bankų darbuotojai su savo klientais bendrauja valstybine kalba, o tikimybė, kad jums iš tiesų paskambins rusakalbis darbuotojas, lygi nuliui.
Profesorės Simonos Ramanauskaitės pastebėjimu, šiais laikais vis dar aktyvios apgavystės telefonu arba el. paštu, o naudojant dirbtinio intelekto įrankius tokio tipo atakos gali būti dar įtikinamesnės, mat dabar dirbtinio intelekto įrankių pagalba galima suklastoti ne tik tekstinę, bet ir vaizdinę medžiagą. „Dabar jau yra ir tokių modelių, kai dirbtinis intelektas gali įgarsinti tekstą kito, pavyzdžiui, jūsų artimo žmogaus balsu“, – pasakoja S. Ramanauskaitė. Tiesa, pasak profesorės, kol kas dirbtinis intelektas lengviau „bendrauja“ anglų kalba, todėl lietuvių kalba čia turi pranašumą.
Profesorė akcentuoja, jog sulaukus pagalbos prašymų ar kitokio turinio įtartinų skambučių, žinučių iš nežinomų numerių ar elektroninių laiškų, visuomet reikia tikrinti informaciją, klausti papildomos informacijos, vardų, kurie gali ir visai neegzistuoti, ar kitų detalių. „Remkitės papildomu šaltiniu ar kitu kanalu (paskambinkite, parašykite tam pačiam artimam žmogui ar jo draugams), duokite sau laiko viską pagalvoti bei informuokite aplinkinius, tikėtina, kad jie galės racionaliai įvertinti situaciją“, – patarimais, kaip nepakliūti ant sukčių kabliuko, dalijasi Vilniaus Tech universiteto profesorė.
Tiesa, S. Ramanauskaitė skatina būti „racionaliems paranojikams“ ir, gavus kokį nors pasiūlymą, įvertinti visus faktus ir tikimybes, nes, kaip sako profesorė, per didelis paranojos kiekis gali neleisti pasinaudoti ir tam tikrais pasiūlymais. Be to, dirbtinis intelektas, jeigu juo naudojamasi teisingai, gali būti ir naudingas pagalbininkas kasdienybėje, pavyzdžiui, informacijos paieškose, vaizdinės medžiagos kūrime ir kitose srityse. „Dirbtinis intelektas, kaip akademinė disciplina, buvo pradėtas vystyti dar 1956 m. Anksčiau jis buvo mokslinių tyrimų sritis, o dabar kiekvienas iš mūsų vienaip ar kitaip jį naudojame kasdieniame gyvenime“, – sako S. Ramanauskaitė.
Rimantė Jančauskaitė
RRT ir Rimantės Jančauskaitės nuotraukos
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).