Prienų sveikos gyvensenos klubas „Versmenė“ 2024-uosius palydėjo įsimintina išvyka į Raudondvario dvarą. 38 klubo narių laukė išskirtinė pažintis su XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklu, kurį jiems įspūdingai pristatė šio dvaro grafienė Rozalija. Pasak „Versmenės“ klubo pirmininkės Alvyros Grabliauskaitės, norėjosi, kad įvairiomis veiklomis paženklinti metai baigtųsi dar vienu turiningu, akiratį plečiančiu renginiu.
Kelionė laiku
Smagų, įsimintiną nuotykį žadėjo jau pati kelionė. Vos spėjus patogiai įsitaisyti autobuse, Aldona Vobolienė visiems išdalino po pluoštelį kalėdinių bei naujametinių dainų tekstų. O tada pasigirdo Staselės Dumalakienės balsas. Nuo mokyklos su daina nesiskirianti, trijuose kolektyvuose dainuojanti (netrukus žada prisijungti ir prie ketvirtojo) moteris užvedė pirmąją dainą – Birutės Dambrauskaitės „Palinkėki gerų Kalėdų“. Iš pradžių nedrąsiai skambėję balsai vis smagiau pritarė Staselei. Kelionė iki Raudondvario neprailgo – visų dainų versmeniečiai net nespėjo sudainuoti.
Tačiau muzikinė renginio dalis tuo nesibaigė. Atvirkščiai – tik prasidėjo. Svečius pasitikusi grafienė Rozalija juos pakvietė į dvaro oranžeriją, tapusią prabangiu restoranu. Čia jų laukė ne vien puošni menė, vaišės, bet ir Kauno sporto veteranų klubo vokalinis instrumentinis ansamblis „Ąžuolynas“, kuriame dainuoja ir S. Dumalakienė. Apgalvotai parinktos dainos, lyriškos ir smagios melodijos, darnūs balsai apgaubė ypatinga šventiška nuotaika.
O po šventinių pietų grafienė Rozalija savo svečius pakvietė į įspūdingą kelionę laiku, kurioje žadėjo pasipuikuoti ir savo turimu turtu, ir garsios Tiškevičių giminės istorija. Pasak jos, Raudondvario dvaras įsikūręs ypatingoje vietoje – aplink ošia senos girios, apačioje teka dvi upės – Nemunas ir Nevėžis, o Kaunas – ranka pasiekiamas. Istorikai teigia, kad pilį dar XVI a. antroje pusėje pradėjo statyti Kauno pakamaris Vaitiekus Dzevaltauskas. Vėliau pilies dvarą valdė nemažai iškiliausių Lietuvos didikų: Dzevaltovskiai, Kosakovskiai, Radvilos, Vorlovskiai, Zabielos, Tiškevičiai. Dvaro istorijoje būta ir gerų, ir blogų metų. Pasak grafienės Rozalijos, aukso amžiumi laikomas laikmetis nuo 1819 m., kai iš Kazimiero Zabielos dvarą nupirko grafas Mykolas Tiškevičius. Deja, 1831 m. rūmai sudegė. Po gaisro buvo atstatytas mūrinis dvaro ansamblis. Valdant Tiškevičiams pilis tapo ištaiginga grafų rezidencija, kurioje buvo sukauptos didžiulės paveikslų, meno dirbinių, retų knygų bei egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijos.
Dabar Raudondvario dvaro sodyba rūpinasi Kauno rajono savivaldybė. Dvaro sodybos kompleksas renovuotas. Dvaro pilyje vyksta Kauno rajono civilinės santuokos ceremonijos, konferencijos, koncertai, valstybinių švenčių minėjimai, ledainėje įsikūręs Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, oranžerijoje – restoranas. Dvare lankėsi trijų Baltijos valstybių prezidentai, Europos valstybių parlamentų vadovai, įvairių šalių diplomatai. Grafienė Rozalija pasidžiaugė, kad per Mindaugo karūnavimo dieną jos giedamam Lietuvos himnui grojo Vienos simfoninis orkestras.
Prasmingos veiklos metai
Ši metus vainikavusi šventinė išvyka – tik viena iš daugelio jau 27-us metus gyvuojančios „Versmenės“ veiklos atspindžių. Klubo pirmininkė Alvyra Grabliauskaitė džiaugiasi, kad metai buvo išties sėkmingi, gausūs įvairių pažintinių, akiratį plečiančių renginių, išvykų, paskaitų, šilto bendravimo. „Esame dėkingi Prienų rajono savivaldybei, skyrusiai finansavimą mūsų numatytai veiklai įgyvendinti, klubo banko sąskaitą papildė pervestos 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio lėšos. Jomis dažniausiai kompensavome transporto išlaidas, gidų paslaugas, – pasakoja prieš metus ilgametę „Versmenės“ vadovę Leonorą Kalantienę pakeitusi Alvyra Grabliauskaitė. – Klubo nariams labai patinka išvykos į kultūros renginius (lankėmės Pažaislio muzikos festivalyje), pažintinės kelionės (aplankėme Akmenės kraštą, nuvykę į Grybų šventę pabuvojome Merkinės piramidėje, Zervynų kaime ir kt.), įvairios naujos patirtys (Alytuje klausėmės skambančių dubenų, gongų ir kitų instrumentų garsų). O ir patys mėgstame įvairius žygius: pavasarį ėjome Škėvonių pažintiniu taku, Vėlinių žygyje miške uždegėme žvakutes prie vienišo paminklo partizanams. Kasmet vis kitaip pažymime pavasario ir rudens lygiadienius – pernai rudens lygiadienį ir baltų vienybės dieną paminėjome tarp Kernavės piliakalnių. Mielai dalyvaujame Visuomenės sveikatos biuro organizuojamuose žygiuose, Prienų J. Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos, Kultūros ir laisvalaikio centro, Prienų krašto muziejaus renginiuose.“
Kas antrą savaitę klubo svetainėje vykstantys rytmečiai – taip pat gausiai lankomi. Pasak pirmininkės, aktyvesni, įvairiais gyvenimiškais dalykais besidomintys klubo nariai patys tampa lektoriais, dalijasi įdomia informacija, savo patirtimi. Skudurinę Onutę prisiminti paskatinusi Gražina pakvietė pasižvalgyti ir po grybų pasaulį – ji parinko įvairių faktų, iliustracijų apie grybus, surengė viktoriną, pasiūlė paragauti pačios konservuotų, džiovintų šių miško gėrybių. Įdomus rytmetis buvo skirtas pirštinėms. „Versmenės“ narės – Birutė, Janina, Daina, Staselė, Aldona – paruošė išsamią paskaitą apie pirštinių istoriją, iš visų klubo narių atsineštų pirštinių surengė įspūdingą jų parodą, ekspromtu suvaidino pasaką „Stebuklinga pirštinė“. Atidžiau į savo sveikatą pasigilinti paragino įdomią paskaitą parengusi Danutė, o Alvyra ir Kristina parodė ir naudingų pratimų.
Tai tik keletas turiningų praėjusių metų pasibuvimų. Apie porą dešimtmečių „Versmenei“ priklausanti Aldona Vobolienė prisimena: „Mes labai daug visko esame darę: ir vaidinimus miške rengę, ir kiaušinienę per Sekmines ant laužo kepę, ir obelų žydėjimo šventes pavasarį organizavę, Jonines šventę – daug įvairiausių susibūrimų organizavę. Kartą net Naujuosius metus miške prie laužo sutikom, per Atvelykį kiaušinius irgi miške ridenom. Ir su Lietuvos sveikuolių sąjunga labai bendravom, į ruonių maudynes važiuodavom, o Velykų rytą maudydavomės šaltinėlyje arba Birštono tvenkinyje… Ir kasmet vis kitaip.“
A. Grabliauskaitė pasidžiaugia, kad be „Versmenės“ neapsieina nė vienas didesnis rajone organizuojamas renginys, svarbių datų paminėjimai (Kovo 11-osios, Baltijos kelio 35-mečio ir kt.). O Beržyno parke pernai vykusi Duonos ir ugnies šventė buvo ypač įsimintina – „Versmenės“ klubo narė Genutė Petrauskienė už ypatingo skonio duonos tortą gardžiausio patiekalo konkurse pelnė pirmą vietą.
Kai kurios „Versmenės“ veiklos jau tapusios tradicinėmis, kai kurias keičia naujos. A. Grabliauskaitė paragino klubo narius siūlyti naujas veiklas, patiems tapti jų organizatoriais.
Aldona Milieškienė
Autorės nuotraukos