Kai kurie gyvenimo sprendimai būna sunkūs, jie veikia ne tik juos priėmusį žmogų, bet ir su juo susijusią bendruomenę, kėsinasi į jos ramybę ir stabilumą, keičia nusistovėjusią tvarką, mikroklimatą ir tradicijas, kelia baimę dėl ateities. Tokioje situacijoje atsidūrė Stakliškių gimnazijos bendruomenė.
Sausio 15 d. visi keliai vedė į Stakliškių gimnaziją: buvo sprendžiamas klausimas, kas pavaduos gimnazijos direktorių.
Sausio 17 dieną po septynerių metų darbo Stakliškių gimnazijoje jos direktorius Vygantas Kornejevas dėl asmeninių priežasčių atsisveikina su mokykla ir vietos bendruomene. Pirmosios kartos „Renkuosi mokyti!“ programos alumnas palieka Stakliškes pasiekęs savo tikslą ir kaimiškoje vietovėje sukūręs sėkmingą mokyklą, į kurią ateidamas dar 2017 metais kalbėjo: „Gera mokykla ta, kurioje mokiniai gerai jaučiasi, trokšta mokytis ir tai daro per patyrimus, o mokytojai pasiruošę jiems padėti – ne dėl atlygio, o todėl, kad jiems patiems įdomu mokyti(s) ir kurti“.
Netradiciškai, kūrybingai ir stabiliai dirbusiai Stakliškių gimnazijos bendruomenei pirmąjį smūgį sudavė nuo praeito rudens įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas dėl kiekybinių kriterijų III gimnazijinės klasės formavimui, kai nuspręsta garantuoti valstybės finansavimą tuo atveju, jeigu klasėje mokosi ne mažiau nei 21-as mokinys. Stakliškių gimnazija neįveikė aukštai užkeltos kartelės, ir aštuoni vienuoliktokai buvo priversti mokytis kitose mokyklose.
L.Balsevičienė tėvelių vardu už bendrystę padėkojo mokyklą paliekančiam direktoriui V.Kornejevui.
Nuo rugsėjo nelikus vienos klasės, virš gimnazijos pakibo vidinio nerimo ir netikrumo dėl rytdienos debesis, kuris netikėtai, lydimas pačių įvairiausių emocijų, jausmų ir gandų, pratrūko po sausio 3 dienos, kuomet gimnazijos direktorius rajono vadovų pasiprašė atleidžiamas iš užimamų pareigų.
Kaip tvirtino mokytojai, šis vadovo žingsnis jiems buvo nelauktas ir labai netikėtas, tačiau kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas yra gerbtinas. Visgi, kai meras A.Vaicekauskas informavo apie ketinimą laikinąja gimnazijos vadove skirti konkuruojančios Jiezno gimnazijos direktorę Neringą Zujienę, visa mokyklos bendruomenė sujudo, tame įžvelgdama iš anksto nulemtą Stakliškių gimnazijos likimą tapti kaimyninės gimnazijos skyriumi, o tėveliai savo nuogąstavimus ir pageidavimus Prienų rajono savivaldybei išdėstė rašte, kurį pasirašė daugiau nei šimtas Stakliškių krašto žmonių.
Apie tvirtą ir vieningą kaip kumštis pedagogų kolektyvą, gimnazijos pasiekimus ir tradicijas kalbėjo mokytoja A.Zdanevičienė.
Sausio 15-osios popietę pėsti ir važiuoti gimnazijos mokinių tėvai, atidėję savo darbus šalin, rinkosi į mokyklą. Gausus mokytojų, tėvų, Mokyklos tarybos, seniūnijos, bendruomenės atstovų būrys pasitiko atvykusį merą Alvydą Vaicekauską, vicemerę Laimutę Jančiukienę, mero patarėją Viktoriją Ignatavičienę, Švietimo ir sporto skyriaus vedėją Rimvydą Zailską. Susitikimo nepraleido ir Savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo, turizmo ir sporto komiteto narė Rasa Juocevičienė bei šio krašto atstovas Taryboje Eimantas Šalomskas.
Dialogo ir tarpusavio supratimo paieškos tarp mero ir susirinkusių mokytojų bei tėvų buvo nelengvos, abi pusės išsakė savo argumentus, kodėl N.Zujienė yra (ne pats)geriausias pasirinkimas Stakliškių gimnazijai.
Į gimnaziją atvykusiam merui A.Vaicekauskui teko išklausyti mokyklos bendruomenės narių argumentus, kodėl kolektyvui turi vadovauti žmogus iš tos pačios aplinkos.
Meras siekė nuraminti socialiniuose tinkluose įsiaudrinusią bendruomenę, sakydamas, jog niekaip neprisidėjo prie direktoriaus išėjimo. Į gimnaziją jis atvyko aptarti laikinojo vadovo paskyrimą ir kompetenciją, o ne mokyklos statusą – jis paaiškės, kai šį pavasarį bus peržiūrimas ir tvirtinamas rajono mokyklų tinklo planas. Mero teigimu, gimnazijos likimui įtakos turės naujos Vyriausybės apsisprendimas dėl minimalaus vaikų skaičiaus klasėse – kiek bus leista turėti – 15 ar 12 – moksleivių. Jei mokykla išsaugos gimnazijines klases, bus skelbiamas konkursas užimti nuolatines jos vadovo pareigas.
Į gimnaziją atvykusiam merui A.Vaicekauskui teko išklausyti mokyklos bendruomenės narių argumentus, kodėl kolektyvui turi vadovauti žmogus iš tos pačios aplinkos.
Jo teigimu, pasiūlymas, kad N.Zujienė galėtų vadovauti abiems gimnazijoms, susijęs su ateities iššūkiais, jeigu tektų kaimynines gimnazijas apjungti į vieną vienetą. Kaip buvo galima suprasti iš mero argumentų, tokia galimybė padėtų abiejų mokyklų bendruomenėms artimiau susipažinti, bendradarbiauti, įveikti buvusius nesusipratimus.
Vis dėlto, tėveliai ir mokytojai vieningai tam paprieštaravo, savo pasisakymuose 
prašydami laikinąja gimnazijos vadove paskirti dabartinę direktoriaus pavaduotoją Sidoną Mankevičienę, kuri yra kolektyve sava, vertinama kaip kompetentinga, atsakinga ir reikli vadovė.
„Mūsų gimnazija yra stipri, unikali ir savita, ugdanti vaikus – asmenybes, mes, tėvai, esame to dalimi, todėl vadovui, atėjusiam iš šalies, būtų sunku pažinti šiuos savitumus. Norime išsaugoti šį Stakliškių krašto šviesulį, norime stabilumo, ramybės sau ir vaikams – be atviro mokinių viliojimo ir tempimo į save,“ – akcentavo tris vaikus į gimnaziją leidžianti krašto ūkininkė Laima Balsevičienė.
Mokytoja Audronė Zdanevičienė kalbėjo apie mokyklos išskirtinumus – kolektyvui svarbias vertybes, nuolatinį darbą siekiant užsibrėžtų tikslų, išsiugdytas mokytojų ir mokinių kompetencijas, pasiekimus, apdovanojimus. „Per šiuos metus mes užaugom. Mūsų darbai kalba patys už save. Esam žinomi ir vertinami ne tik rajone. Pasisemti patirties į mūsų kaimo mokyklą atvyksta ir žinomų Lietuvos mokyklų gimnazijų atstovai,“– sakė mokytoja, pabrėždama, kad visa tai formuoja stiprų Stakliškių krašto identitetą, dėl kurio jaunos šeimos kuriasi čia ir turi ketinimų leisti savo vaikus į vietinį darželį bei gimnaziją.
Panašiai kalbėjo ir kiti mokytojai, mokyklos darbuotojai bei tėveliai, prašydami mero padėti išsaugoti gerą reputaciją turinčią ugdymo įstaigą, pažadėti jai perspektyvą (bent iki to momento, kai skaičiai lems neatidėliotinus pokyčius), nes kol kas ir darželio grupės, ir jaunesnės klasės turi pakankamai vaikų, kurie ateityje galėtų užpildyti gimnazijines klases. Savivaldybės tarybos narė R.Juocevičienė taipogi išsakė argumentus, kodėl reikėtų išsaugoti kraštinę Prienų rajono mokyklą.
Meras A.Vaicekauskas sutiko su kai kuriomis mintimis, tačiau pabrėžė, kad komentarai socialiniuose tinkluose nepadės, ir pati bendruomenė turės labai pasistengti dėl vaikų skaičiaus ir gimnazijos statuso išsaugojimo.
Į bendruomenės narių prašymus nedrumsti gimnazijos ramybės, netrikdyti jos darbo, neskirti naujo vadovo įpusėjus mokslo metams, kuomet vyksta pasiruošimas egzaminams, buvo įsiklausyta. Meras pažadėjo, kad laikinai vadovauti Stakliškių gimnazijai paskirs šios įstaigos direktoriaus pavaduotoją ugdymui Sidoną Mankevičienę. Šis mero pažadas buvo palydėtas plojimais. Gausiais aplodismentais atsistojus susirinkusieji atidavė pagarbą gimnaziją paliekančiam direktoriui Vygantui Kornejevui, tėvelių vardu kalbėjusi atstovė padėkojo jam už tai, kad sutelkė, motyvavo, parodė kelią ir davė sparnus, tačiau su juo dar neatsisveikino, linkėdama, kad ateityje likimas su Stakliškių bendruomene jį suvestų kitomis aplinkybėmis.
„Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi. Yra laikas sodinti ir rauti, kas pasodinta…“(iš Šventojo Rašto). Stakliškių gimnazijos bendruomenė išlaikė brandos egzaminą, apgynė savo poziciją, tuo parodydama, kad be įsikišimo iš šalies gali įveikti užklupusius iššūkius.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimą kuriame patys“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2025 m. bendrai skirta suma – 42368 Eur).