Sveikiname!

Laikraščio „Gyvenimas“ skelbtuose 2024-ųjų METŲ ŽMOGAUS rinkimuose Prienų rajono savivaldybėje didžiausio palaikymo sulaukė RAIMONDAS PUIŠYS – verslininkas, kaimo turizmo sodybos „Šaltupis“ Prienų rajone įkūrėjas, kultūrinių renginių mecenatas, Lietuvos keliautojų ir žurnalistų sąjungų narys, Mato Šalčiaus premijos laureatas.
Raimondą Puišį nenumaldomas kelionių ir naujų įspūdžių troškimas jau 35 metus gena į kalnų žygius ir ekspedicijas. Raimondui pasisekė įveikti įvairių žemynų viršukalnes ir jose išskleisti trispalvę, jis keliavo po Vorkutą – lietuvių tremties vietomis; sekė pasaulio piligrimo, fotografo, poeto Pauliaus Normanto pėdomis; prisidėjo prie lietuvio gamtosaugininko Olego Truchano, tapusio Australijos legenda, įamžinimo. Žygių ir kelionių metu nuotraukose užfiksuoti įvykiai, vaizdai, žmonės sugulė į didelės apimties meninius albumus, parodas. Iš viso fotomenininkas yra surengęs apie 600 visą Lietuvą apkeliavusių fotografijos parodų. Jos pristatytos Prienuose ir Birštone. Šiuo metu fotomenininkas kaupia medžiagą fotografijų albumui apie Prienų kraštą.
Raimondo iniciatyva ir lėšomis sodyboje „Šaltupis“ nuolat eksponuojamos šalies fotografų ir dailininkų parodos, surengta 16 teatro mėgėjų festivalių „Šaltupis“, 35-oji Lietuvos klojimo teatrų krivūlė, įvyko 14-ka dainuojamosios poezijos festivalių „Esu ruduo“, į kuriuos kviečiami ir vietos bendruomenės nariai. Sodyboje įkurti alpinizmo, fotografijos technikos, sendaikčių muziejai, gyvūnų kampelis yra atviri visiems lankytojams, verslininkas veda edukacijas moksleiviams, rengia vaikų stovyklas, į kurias nepasiturinčių šeimų atžalos priimamos nemokamai. Sodyboje ramią užuovėją nuo karo audrų surado reabilitacijai į Lietuvą atvykę sužeisti Ukrainos kariai, jiems organizuota kultūrinė pažintinė programa, pristatant Prienų ir Birštono krašto įžymybes.

2024-ųjų Metų projekto nominaciją pelnė projektas „Poeto Justino Marcinkevičiaus keliu“
Kelionių gali būti visokių. Tačiau, užsukę į Prienus, galėtumėte patirti ypatingą kelionę – kelionę Justino Marcinkevičiaus kultūros keliu, į kurią kviečia Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka. Šiandien, beje, Justino Marcinkevičiaus kelias veda jau gerokai toliau nei Prienų kraštas.
Šis kelias sujungia svarbiausias su Poetu susijusias vietas – nuo jo gimtojo Važatkiemio iki Vilniaus, kur ilsisi jo palaikai. Į Justino Marcinkevičiaus kultūros kelio maršrutą įtraukti gamtos, istoriniai, kultūros paveldo objektai, lankytinos vietos suteikia galimybę ne tik prisiliesti prie Poeto kūrybos ištakų, bet ir naujai pažvelgti į kūrėją subrandinusį tautinį, kultūrinį ir istorinį kontekstą. Tai ne tik fizinis maršrutas, bet ir dvasinė kelionė, vedanti per vertybes, kurias puoselėjo Justinas Marcinkevičius – meilę žmogui, kalbai ir gimtinei.
Projekto priešistorė siekia 2011 m., kai Prienų bibliotekai buvo suteiktas kraštiečio poeto Justino Marcinkevičiaus vardas. 2012 m. bibliotekoje atidarytas Poeto memorialinis kambarys, 2013 m. atidengtas paminklinis akmuo tėviškėje Važatkiemyje, 2021 m. įrengtas Poeto Justino Marcinkevičiaus kiemelis prie jo vardo bibliotekos. Kultūrinio turizmo maršrutas „Justino Marcinkevičiaus keliu“ bendruomenei pirmą kartą pristatytas 2020 m., minint Justino Marcinkevičiaus 90-ąsias gimimo metines. Per daugelį metų ši iniciatyva nuosekliai augo ir brendo, o 2024 m. kelias buvo papildytas interaktyvia svetaine, leidžiančia keliautojams savarankiškai pažinti poeto gyvenimo ir kūrybos vietas.
„Justino Marcinkevičiaus kultūros kelias – tai ne tik turistinis maršrutas. Tai kultūrinė ir literatūrinė kelionė, leidžianti sustoti poetui svarbiose vietose, skaityti jo eiles, dienoraščių ištraukas, kalbas ir pajusti ryšį su jo kultūriniu ir literatūriniu palikimu,“ – pabrėžia projekto rengėjai. Šiame kelyje lankytojai gali aplankyti Poeto tėviškę Važatkiemyje, Prienų „Žiburio“ gimnaziją, kur mokėsi poetas, ir daugelį kitų simbolinių vietų.
Svarbiausia – tai kelias, kuriuo keliaujame kartu. Kaip sakė pats Justinas Marcinkevičius: „Dar nepareiname, dar tik išėjome.“ Ši frazė puikiai atspindi projekto esmę – kiekvienas keliautojas ne tik atranda poeto gyvenimą ir kūrybą, bet ir užmezga savo unikalų ryšį su Lietuvos istorija ir kultūra.
Šiandien „Justino Marcinkevičiaus kultūros kelias“ yra atviras visiems, kas ieško prasmingų potyrių. Pasinaudoję svetainės pateiktais maršrutais ir informacija, galite savarankiškai leistis į kelionę, kurioje jus lydės poeto žodžiai ir idėjos.
Tegul Justino Marcinkevičiaus kūryba gyvena mūsų širdyse ir šiame kelyje, primindama, kad tikros vertybės yra amžinos.

Birštoniečiai 2024-ųjų Metų žmogumi Birštono savivaldybėje išrinko ūkininką Vytautą Lėcką.

Kai Vytautas buvo paprašytas prisiminti ūkininkavimo pradžią, jis nedvejodamas atsakė, kad tai atėjo iš vaikystės. Jo nuomone, šiandien būti ūkininku reikia ne tik išsilavinimo, žinių, bet ir pašaukimo. Iš pradžių padėję tėvams ūkyje, nuo 2007-ųjų Vytautas pats tapo ūkio šeimininku.
Žinoma, jaunieji Lėckai ūkį išplėtė, bet krypties nekeitė. Nežiūrint svyruojančių ir žemų pieno supirkimo kainų bei kitų iššūkių, su kuriais susiduria pieno gamintojai, Lėckai kol kas nemano atsisakyti pienininkystės. Šiuo metu Nečiūnuose esančioje jų karvių fermoje – 70 melžiamų karvių, o prieš metus įsigytame pastate Bučiūnuose – didelis pulkas prieauglio. Kaip pasakojo Vytautas, su Bučiūnais jie sieja ir tolimesnę ūkio plėtrą. Jau rekonstruotas priestatas, kuriame sumontuota įranga sūriams bei kitiems pieno produktams gaminti. Čia gaminama brandintas ir kelių rūšių fermentiniai sūriai, nepamirštant ir tradicinių iš rūgštaus bei saldaus pieno, įvairios užtepėlės, natūralus jogurtas ir kiti pieno produktai. Vilniečiai, o ir kiti klientai gerai vertina ir karamelę. Jos paklausa prieš metų pabaigą, pasak gamintojų, buvo pati didžiausia.
Vytauto nuomone, nors nauja veikla kol kas labai imli investicijoms, bet, kita vertus, ji suteikia ir daugiau stabilumo bei turi perspektyvą. Lėckų planuose – dalyvavimas Trumposios maisto grandinės programoje ir su tuo susijusi veiklos plėtra.
Praėjusiais metais Vytautą Lėcką lydėjo sėkmė ir geriausių Lietuvos traktorininkų varžybose. Jose Vytautas užėmė II vietą. Beje, konkurse varžėsi ir jo sūnus Vilius.
Vytautas Lėckas aktyviai dalyvauja krašto ūkininkų sąjungos veikloje, graži bendrystė jį sieja ir su vietos bendruomene. Jis Birštono Rotary klubo narys.

„Gyvenimo“ ir „Birštono versmių“ skaitytojai 2024-ųjų Metų projekto rinkimuose aktyviai balsavo už Birštono jaunimo erdvių atnaujinimo projektą.

2024 m. Birštonui dovanojo dvi ypatingas erdves, praturtinusias jaunimo laisvalaikį ir tapusias traukos centrais. Gegužės 10 dieną Sporto ir sveikatingumo centre atidaryta šiuolaikiška ir jauki atvira jaunimo erdvė (AJE) „Birštonas“, greitai pelniusi jaunimo simpatijas ir tapusi susitikimų, bendravimo vieta, kurioje jaunuoliai gali pailsėti, kurti, įgyvendinti savo idėjas ar turiningai leisti laiką.
Čia vyksta įvairios veiklos – nuo edukacijų ir kūrybinių dirbtuvių iki žaidimų ir laisvalaikio iniciatyvų, laukia nuoširdi jaunimo darbuotoja, visuomet pasiruošusi padėti, įkvėpti ir palaikyti, užtikrinanti, kad kiekvienas jaunuolis jaustųsi laukiamas ir svarbus. Prie AJE įkūrimo daug prisidėjo Birštono savivaldybės administracija ir Sporto centras, kurie užtikrino, kad erdvė būtų patraukli, funkcionali ir atitiktų jaunimo poreikius bei lūkesčius.
Dar viena ypatinga vieta, praturtinusi Birštoną erdvėmis jaunimui, yra unikalus stiklinis kupolas, rugsėjo 2 dieną atvėręs duris V. J. Meškos parke. Šis projektas, įgyvendintas Savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto konkurso lėšomis, yra puikus kūrybingo jaunimo iniciatyvos pavyzdys. Kupolas, apsuptas ramybe alsuojančio pušyno, tapo jaukia susitikimų ir poilsio vieta, kurioje galima ne tik burtis, mėgautis gamta, bet ir dalyvauti renginiuose, diskusijose, žaisti žaidimus ar tiesiog atsipalaiduoti po atviru dangumi. Greta kupolo įrengtos atnaujintos lauko terasos, poilsio zonos ir SKATE parkas dar labiau sustiprino šio projekto vertę ir jaunimui, ir visai bendruomenei.
Atvira jaunimo erdvė „Birštonas“ ir Jaunimo kupolas – įkvepiantis pavyzdys, kaip jaunimo idėjos gali keisti miestą ir kurti jaukią bei jaunatvišką infrastruktūrą. Įgyvendinant šias iniciatyvas reikšmingą indėlį įdėjo Birštono savivaldybės administracija, ypač – jaunimo reikalų koordinatorė Solveiga Aleksaitė-Pempė ir Sporto centro direktorius Giedrius Gustas. Finansavimą užtikrino Birštono savivaldybė, atsižvelgusi į jaunimo balsą, suteikusi galimybę savo idėjomis kurti erdves, kurios skatina bendruomeniškumą, kūrybingumą ir prasmingą laisvalaikį.