Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Prienų skyrius buvo įsteigtas 1995 m. liepos 11 d., jam priklauso 12 būrelių, per 350 narių. Šiemet 30 metų veiklos sukaktį minėsiantis draugijos skyrius prieš kurį laiką atnaujino savo įstatus, nusimatė ilgalaikius tikslus, vienas iš jų – tapti visuomenės pasitikėjimą turinčia, gamtą globojančia ir saugančia bendruomene. Apie tai, ką vietos medžiotojai spėjo nuveikti, gerindami savo įvaizdį, stiprindami ryšius su gyventojais ir atskiromis bendruomenėmis, „Gyvenimas“ kalbėjosi su dabartiniu Prienų medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku Edgaru VEINGERTNERIU.
Edgaro Veingertnerio teigimu, vienu metu visuomenėje buvo paplitusi neigiama nuomonė apie medžiotojus, todėl kilo poreikis siekti visuomenės supratimo, aiškinant, kokia yra medžioklės prasmė. Pašnekovas pabrėžia, kad tikriesiems medžiotojams medžioklės metu privalu laikytis saugaus elgesio taisyklių ir etikos, jiems šis užsiėmimas nėra gyvūnų žudymas, kaip neretai sakoma. Tai – įstatymiškai apibrėžtas būdas reguliuoti gyvūnų populiaciją, medžioklė susijusi su žvėrelių selekcija, jų globa ir šėrimu, žvėrienos paruošimu maistui, pasidalinimu ja. Medžiokliai puoselėja tam tikrus ritualus, gilias šaknis turinčias švenčių, parodų, varžybų tradicijas.
Pasak draugijos pirmininko, medžiotojai pradėjo vykdyti edukacijas mokyklose apie gamtą, žvėrelius ir medžioklę.
„Prieš šv. Kalėdas visoje Lietuvoje draugijos nariai vyko į mokyklas ir vedė netradicines pamokas mokiniams. Prienų medžiotojų ir žvejų draugijos nariai Juozas Kleiza ir Gytis Gavėnas susitiko su Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos antrokais, jiems papasakojo apie tai, kokia svarbi žmogui gamta, supažindino su medžiojimo reikalavimais, paaiškino, kodėl kartais svarbu ir net būtina medžioti, pademonstravo iškamšas ir ragus, pavaišino medžiotojų vaišėmis. Vaikų žingeidumas medžiotojus nustebino, jiems teko atsakyti į daugybę klausimų, todėl klasėje užtruko ilgiau, nei buvo planavę. Bet, jeigu žinių įgiję vaikai pagarbiai elgsis su gyvąja gamta, ją tausos, buvo verta tam skirti laiką,“ – akcentavo E.Veingertneris.
Jo teigimu, naujų metų išvakarėse Prienų medžiotojų ir žvejų draugija kartu su medžiotojų būreliu „Balbiergiris“ vykdė šventinę akciją „Medžiotojai dalinasi“, jos metu apsilankė šešiose sunkumų patiriančiose šeimose ir padovanojo joms šviežios stirnienos. Už akcijos organizavimą ir rūpinimąsi kitais bendruomenės nariais jis dėkoja būrelio pirmininkui Pranui Dargužiui, už produkcijos paruošimą – Lukui Liutkevičiui.
Draugija gali pasigirti ir kitais bendradarbiavimo pavyzdžiais. Spalį jos nariai kartu su vietos miškininkais dalyvavo akcijoje „Medžiotojas ir medelis“, kurios metu, saugant žemaūgius medelius nuo kanopinių žvėrių, repelentais nutepė 1,5 ha plote atsodinto miško. Pasak E.Veingertnerio, į akciją įsitraukė kelių būrelių nariai su šeimos nariais, buvo smagu padirbėti, pakvėpuoti tyru oru, gamtoje pabendrauti ir pasivaišinti Virginijaus Šidlos išvirta sriuba.
Praėjusiais metais medžiotojų būrelis „Prienai“ įsirengė būstinę netoli Prienlaukio ežero. Joje kartu su sveikos gyvensenos klubo „Versmenė“ nariais buvo smagiai paminėta Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, skambėjo muzika, dainos, organizuoti žaidimai, ragauta medžiotojų sriubos.
Pavasarį medžiotojai kartu su miškininkais, lopšelių-darželių vaikučiais Prienų miškuose kėlė inkilus. Šventėje dalyvavo ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Be švietėjiškos veiklos, medžiotojų būrelių nariai kiekvieną žiemą gausiau pasnigus seka žvėrių pėdomis, atlieka medžiojamųjų gyvūnų apskaitą ir duomenis suveda į elektroninę Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytos formos anketą.
Atsižvelgiant į kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų populiaciją Lietuvoje, Aplinkos ministerija nustato kiekvienam būreliui, kiek jis gali sumedžioti briedžių (vilkų skaičius nustatomas visai Lietuvai bendrai), o dėl stirninų ir elnių sumedžiojimo apsisprendžia pats būrelis. Pavyzdžiui, „Prienų“ medžiotojų būrelis gavęs užduotį sumedžioti tris raguotus briedžius, šešias pateles ar jauniklius. Dėl afrikinio kiaulių maro pavojaus be apribojimų visus metus leidžiama medžioti šernus.
Paklaustas apie laukinių gyvūnų rūšių paplitimą, jų gausumą Prienų rajono miškuose, E.Veingertneris sako, kad juose nei nuolatos gyvenančių stumbrų, nei užklystančių meškų neregistruota, užtat neretai sutinkamos lūšys. Džiugina tai, kad pradeda atsigauti dėl ūkinės veiklos, intensyviai dirbamų laukų sumažėjusi kiškių populiacija, ilgaausiai vis dažniau pastebimi palaukėse. Anot jo, praėjusiais metais gamtos mylėtojai turėjo unikalią progą gyvai stebėti reportažą iš jūrinių erelių lizdo viename Prienų rajono miške. Medžiotojai mato ir pelėdų, ir kurapkų, todėl negalima sakyti, kad šios paukščių rūšys atsidūrusios prie išnykimo ribos.
O vilkų pastaraisiais metais netgi padaugėjo, tai viename, tai kitame rajono kaime ūkininkai nusiskundžia dėl šių plėšrūnų daromos žalos, jie buvo pastebėti ir Balbieriškio miškuose vykusios varyminės medžioklės metu. Pašnekovas teigia, kad per sezoną Lietuvoje leista nušauti 341 vilką, iš jų 271 jau sumedžiotas, Prienų skyriaus medžioklės plotuose – du vilkai, abu – Palių miške.
„Kiekvieno medžiotojo svajonė yra sumedžioti vilką,– pastebi E.Veingertneris, kuris per du dešimtmečius pats gyvai miške šio plėšrūno dar nėra matęs.– Tai labai atsargus ir gudrus žvėris, gyvenantis plačioje teritorijoje ir sparčiai besidauginantis“.
Draugijos pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, kad spalio 15 d. prasidėjusi medžioklė su varovais truks iki vasario 1 d., jos metu medžiotojai intensyviau vykdys Medžioklės įstatyme jiems nustatytą pareigą reguliuoti medžiojamųjų gyvūnų gausą, medžios briedžius, stirnas, šernus, elnius, danielius, vilkus, kiškius, lapes ir kt. Taip pat vykdoma gyvūnų selekcija, medžiojami nusenę, sergantys, sužaloti žvėrys.
Kiekvieną žiemą, kuomet miškus ir laukus, žvėrims tinkamą žaliąjį pašarą užkloja sniegas, medžiotojai įrengia šėryklas prieinamose vietose, kur šeria stirnas, taip padėdami joms išgyventi badmetį.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Prienų skyriaus medžiotojai kasmet renkasi į Medžiotojų šventę Siponių dvare, kur kiekvieno būrelio nariai gali pasivaržyti šaudymo varžybose, kitose rungtyse, pademonstruoti medžioklinius šunis, pasigirti medžioklės trofėjais ir kulinariniais gebėjimais, paruošti žvėrieną. Šventės metu nusipelniusiems bendruomenės nariams įteikiami apdovanojimai. E.Veingertneris pažymi, kad ateityje šventė vyks kas antrus metus, nes organizatoriams norisi paįvairinti ją naujais akcentais. Prienų ir Birštono krašto medžiotojai aktyviai dalyvavo ir pernai Raudonės pilyje surengtame Šv. Huberto, medžioklės globėjo, dienos minėjime, varžėsi medžiotojiškos sriubos virimo čempionate.
„Kiekvieno medžiotojo prestižo reikalas sumedžioti išskirtinį laimikį, vertą puikuotis asmeninėje trofėjų kolekcijoje bei laimėti respublikinės medžioklės parodos medalį. Nacionalinė trofėjų paroda rengiama kas trejus metus, joje dėl apdovanojimų varžosi trofėjai – elnių, briedžių, stirninų ragai, vilko, bebro, lapės kaukolės, šernų iltys – kurie prieš tai įvertinami pagal Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) metodiką,“ – pasakoja E.Veingertneris, kuris taipogi dalyvauja nacionalinės kategorijos vertintojų darbe.
Jo teigimu, CIC turi savo trofėjų vertinimo duomenų bazę, kurioje kaupiami duomenys apie įvairių medžiojamųjų rūšių gyvūnų trofėjus, jų parametrus. Balais vertinama ragų svoris, skėtra, šakų skaičius, rožių apimtis, spalva ir kiti parametrai. Pagal išskirtinius požymius skiriami aukso, sidabro arba bronzos medaliai.
Prienų draugijos pirmininko nuomone, vietos medžiotojai gali pasigirti įspūdingais trofėjais. Praėjusį medžioklės sezoną į jų rankas pateko 22 trofėjai, verti skirtingos prabos medalių. Tai perša mintį medžioklės trofėjų parodą kartu su švietėjiškomis paskaitomis surengti ir Prienuose.
Dalė Lazauskienė
Nuotraukos iš Prienų MŽD facebook puslapio