Padovanok antrą gyvenimą…

Marijampolės onkologinių ligonių asociacija „Rūpestėlis“ įkurta 2018 metais, šiuo metu vienija per 60 narių, POLA kortelės turėtojų. Asociacijos tikslai – onkologinių ligų prevencijos sklaida visuomenėje, savanorystė, onkologine liga susirgusių žmonių būrimas į bendruomenę – kartu (s)veikti lengviau.
Kalbamės su „Rūpestėlio“ vadove Roma Karčiauskiene. Pasveikusi po ypač sunkios onkologinės ligos savo gyvenimo misija įvardija –visokeriopa pagalba likimo draugams…

„Įveikusi ligą tapau stipresne ir jaučiuosi laiminga galėdama padėti likimo broliams ir sesėms,“ – sako Roma Karčiauskienė – Marijampolės onkologinių ligonių asociacijos „Rūpestėlis“ vadovė.

– Dėkoju, kad sutikote pasikalbėti. Kada ir kaip jūs susirgote onkologine liga?
– Liga mane užklupo 2018 m. pavasarį. Sakau, užklupo, nes daugeliu atvejų vėžys smogia netikėtai. Labai šaltą kovo dieną tėškiausi į stipriai įšalusią žemę, paslydusi ant nedidelės balutės ledo. Jausmas buvo toks, lyg kažkas viduje sutrūko. Gydytojai, ieškodami traumos pasekmių, įtarė gerybinį auglį, tyrimai buvo geri, tačiau operacijos metu atliktas specialus tyrimas parodė, kad auglys – piktybinis. Vėliau nustatyta IV vieno iš retesnių vėžio formų stadija. Tiesa, fizinio skausmo beveik nejutau, bet pusmetį trukusios labai sunkios chemoterapijos procedūros beprotiškai išvargino. Po jų neturėdavau jėgų nei judėti, nei valgyti, nei mąstyti. Mano chemoterapeutės žodžiai po gydymo „Teks gyventi“ – geriausiai apibūdina tuometinę mano situaciją. Dėkoju likimui, kad gyvenu…
– Esate stipri moteris. Kas jums padėjo pagyti?
– Niekada nieko nekaltinau ir neklausdavau savęs, kodėl aš susirgau? Už ką man tai? Manau, kad man labai padėjo pozityvus mąstymas, tikėjimas, kad įveiksiu ligą. Svarbiausias dalykas sergant onkologine liga – artimųjų, draugų palaikymas. Aš jį turėjau ir turiu didžiulį. Ir dar – aktyvus judėjimas, sportas, darbas sode, darže, dalyvavimas pėsčiųjų žygiuose. Tai – stiprina mane fiziškai ir psichologiškai; grūdina, atpalaiduoja kūną ir sielą. Ir, be abejo, atėjęs supratimas, kad noriu padėti likimo draugams būti laimingiems, užsiimti kūrybine veikla.

Išradingos „Rūpestėlio“ moterys triūsia kūrybinėje siuvimo saloje…

– …Ir tapote Marijampolės onkologinių ligonių asociacijos „Rūpestėlis“ vadove.
– Pirmiausia, 2019 m. tapau POLA kortelės ambasadore Marijampolės kraštui. Kartu su savanorėmis dalijome korteles, rūpinomės POLA sklaida visuomenėje. Išgyvenome sunkų pandemijos laikotarpį, kurį juokais vadiname „partizaniniu karu“. Lyg kokie ryšininkai vežiojome korteles į susitikimų vietas (vėžys „neatsiklausė“, pandemija pas jus ar ne), nes žmonėms reikėjo pagalbos.
Šiuo metu Marijampolėje turime per tūkstantį POLA kortelių turėtojų.
…„Rūpestėlio“ veikloje dalyvavau nuo jo įsikūrimo pradžios. Asociacijos įkūrėja ir vadovė Irena Mikalavičienė „nužiūrėjo“ mano galimybes ir visuotiniame susirinkime pasiūlė į naujos kadencijos valdybą. Jau ketvirtus metus esu asociacijos vadovė.

– Kaip kilo idėja įkurti siuvyklėlę?

Pelės, vokeliai, krepšeliai – iš naudotų medžiagų, atraižų prikelti naujam gyvenimui.

– Negalėčiau to įvardinti siuvyklėle. Tai – kūrybinė siuvimo sala, kurią mes pavadinome „Padovanok antrą gyvenimą“. Idėja kilo iš būtinybės pataisyti seną rūbą ar iš kelių pasiūti vieną, norėjom sukurti kažką gražaus, mielo širdžiai ir akiai – rūbui ar nepanaudotai medžiagos atkarpėlei suteikti šansą „gyventi“.
Moterys (siuva ir vyrai) išradingos, aktyvios, mokosi siūti ar tobulina jau turimus siuvimo įgūdžius, kuria praktiškus, estetiškus gaminius iš naudotų medžiagų, užuolaidų, džinsinio audinio, atraižų. Siuvame minkštus žaislus, skiautinius, pirkinių, vaistažolių maišelius ir kt.
Mūsų veikla ne tik tvari, tai ir savotiška terapija. Nekalbame apie ligą, diskutuojame apie tai, ką siūsime, kaip derinsime audinių faktūras, spalvas. Džiaugiamės didele nuostabia bendryste, tvariu gyvenimu. Tai tarsi antrieji mūsų namai. Kartu gera, šilta, jauku.
– Dalyvavote projekte „Atliekų kultūra“ ir pelnėte Metų DĖK‘UI apdovanojimą už pakartotinio daiktų panaudojimo veiklą ir idėjos sklaidą.
Spalio 16 d. Vilniuje įvyko projekto „Atliekų kultūra“ apdovanojimai, kurių metu Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras UAB ,,VAATC“ apdovanojo Marijampolės onkologinių ligonių asociaciją „Rūpestėlis“.
– Kas buvo tas visuomenės balsas, kuris mus pasiūlė šitai nominacijai – intriga iki šiol. Nepavyko to išsiaiškinti. Bet tvirtai žinau, kad tas žmogus matė mūsų veiklą, buvo šalia. Savo darbais siunčiame svarbiausią žinutę – apie bendrystę, tvarumą žmonių santykiuose. 11039 širdelės – tiek jų mums padovanojo visuomenė balsuodama už mus! (šypsosi).
Esame dėkingi, kad mūsų darbus ir iniciatyvas, kuriomis prisidedame prie tvarių pokyčių atliekų tvarkymo srityje, įvertino ir konkurso komisija. Lietuvos finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė, įteikdama „Metų DĖK’UI 23“ apdovanojimą, atkreipė dėmesį, kad tokie projektai, kaip ir mūsų kūrybinė siuvimo sala „Padovanok antrą gyvenimą“, atsiranda be valstybės, be europinių lėšų ir sėkmingai vystosi iniciatyvių žmonių dėka. 
Beje, projektas DĖK’UI neseniai gavo apdovanojimą, kaip geriausias europinis darnios aplinkos projektas. Lietuvoje daugėja projekto stotelių, kuriose dalinamasi rūbais, daiktais. Tokią unikalią stotelę turime ir mes „Rūpestėlyje“. Tik pavadinome ją paprastai: „Gryna (tikra) spinta“.
…Renginyje išgirdome daug šiltų žodžių, sveikinimų. Didelio dėmesio sulaukė ir mūsų pasiūtos pelės, kurios su mumis keliavo į apdovanojimus ir nusprendė „apsigyventi“ sostinėje – viena pas projekto „Atliekų kultūra“ vadovę Reginą Janutėnienę, o kita – pas VAATC direktorių Tomą Vaitkevičių. Esame dėkingi visiems, kurie mus palaikė, ypač didelei POLA bendruomenei.
– Sergančiųjų dalyvavimas kūrybinėje siuvimo saloje išties prasmingas…
– Kurdami gaminius iš antrinių žaliavų sergantieji onkologine liga ne tik prisideda prie mūsų planetos išsaugojimo, bet patiria ir emocinę-psichologinę prasmę – galimybę išreikšti savo kūrybiškumą, idėjas, matymą, gyvenimo poziciją.
Projektas „Padovanok antrą gyvenimą“ unikalus tuo, kad išgyvenantys onkologinę ligą kūrybos procese tampa stipresni, labiau pasitikintys savimi, pamažu susigrąžindami gyvenimo džiaugsmą…
– Dėkui jums, gerb. Roma, už pilietinį aktyvumą, atsakomybę, gerumą. Telydi sėkmė jūsų geruose darbuose.
Veronika Pečkienė

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA komunikacijos vadovės Valdos Lukoševičienės komentaras:
Roma yra Marijampolės variklis, aplink save telkia pacientų bendruomenę, labai aktyvi, išradinga, vykdo įvairiausius projektus, veda edukacinius užsiėmimus, organizuoja renginius, susitikimus su įdomiais žmonėmis, su bendruomene.
Tai – labai jaukus, šiltas, atsakingas žmogus.

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *