Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkui Ignui Hofmanui tapus žemės ūkio ministru, sausio 7 d. Akademijoje, Kauno rajone, vykusiame susirinkime naujuoju tarybos vadovu iš dviejų kandidatų išrinktas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis. Žemės ūkio tarybai jis yra vadovavęs ir anksčiau. Naujasis pirmininkas, sudėtingu ūkininkams laikotarpiu gavęs žemdirbiškų asociacijų pasitikėjimo kreditą, žada imtis aktyvių veiksmų, kad žemės ūkis būtų pripažintas strategine Lietuvos ūkio šaka, o šalies ūkininkai taptų visaverčiais Europos Sąjungoje pagal gaunamų išmokų dydį bei žemės ūkio produkcijos kainas.
Jonas Vilionis sako, kad Lietuvos ūkininkai šiuo požiūriu išlieka pažeidžiami, jie gauna mažiausias išmokas, nors reikalavimai visoje ES yra vienodi. Lygiavertiškai konkuruoti jiems sunku, juolab kad ES direktyvos kelia aukštus agrarinės būklės reikalavimus. Ekoschemų taikymas, aplinkosauginiai reikalavimai dėl griovių priežiūros, mėšlo tvarkymo, trąšų ir herbicidų naudojimo, darbo, priešgaisrinės saugos, susietų ūkių reikalavimai, padidėjęs kuro akcizas, kylančios elektros kainos, jo įsitikinimu, veda į žemės ūkio sunaikinimą. Anot pašnekovo, Lietuvoje išnyko linai, nebeliks kailinių žvėrelių, drastiškai mažinamas karvių skaičius ir mažėja pieno gamyba, kasmet iš aktyvios veiklos pasitraukia po tris tūkstančius ūkininkų, todėl pagrindine žemės ūkio šaka lieka grūdininkystė.
LŽŪT pirmininko J.Vilionio teigimu, tokiomis aplinkybėmis itin svarbu patvirtinti šalies strategiją žemės ūkio klausimais. „Būtina numatyti, kiek šalies rinkai reikia pieno. Šiandien pieno pagaminame per 1,2 mln. tonų vietoje gamintų 3,7 mln. tonų. Atsivežame 47 tūkst. tonų per mėnesį iš Latvijos ir Estijos. Tačiau jeigu kaimynai pasistatys dvi gamyklas, atitinkamai mūsiškes teks uždaryti. Išnaikinome kiaules, neturime savos mėsos. Jau dabar 5 tūkst. kaimų liko tik pavadinimuose, darbo jėgos trūksta, specialistų niekas neruošia, o reikalingi ir veterinarijos specialistai, ir zootechnikai. Todėl keliame klausimą: ar reikia Lietuvai žemės ūkio ar ne?“ – LŽŪT pirmininkas akcentuoja, kad problemų laukas yra platus ir, siekiant jas išspręsti, visoms tarybai priklausančioms asociacijoms reikia dirbti išvien.
Taigi vienais iš svarbiausių tikslų J.Vilionis įvardino Žemės ūkio tarybos, kaip socialinio partnerio, aktyvų įsitraukimą, rengiant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą žemės ūkiui, kuris turės būti priimtas iki sausio pabaigos. Jis pasidžiaugė, kad buvo įsiklausyta į LŽŪT pasiūlymą dėl žemės ūkio ministro skyrimo, žemdirbiams palankus ir Seimo kaimo reikalų komitetas, taip pat pasisakė dėl konkrečių asmenų, kompetentingų dirbti viceministrais, prezidento patarėju žemės ūkio klausimais personalijų.
Pasak LŽŪT pirmininko, šiuo naujos Vyriausybės politikos formavimo laikotarpiu svarbu surengti žemdirbių suvažiavimą, išklausyti valdžios ketinimus, išsakyti savo reikalavimus žemės ūkio bendruomenėms aktualiais klausimais, priimti suvažiavimo dalyvių rezoliuciją, kuria bus vadovaujamasi būsimu laikotarpiu.
Tarybos atstovai planuoja susitikimus Briuselyje su naujuoju žemės ūkio komisaru Kristofu Hansenu bei ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininke Veronika Vrecionova, siekia pokalbio su šalies prezidentu Gitanu Nausėda, viena iš jiems rūpimų temų – išmokų skyrimas išimtinai tiems ūkininkams, kurie kuria pridėtinę vertę. Anot J.Vilionio, šiuo metu iš 119 tūkst. deklaruojančiųjų priskaičiuojama per 86 tūkst. „sofos“ ūkininkų, miestiečių, kurie nusiperka žemės, pasistato pastatus, deklaruoja padidintą išmoką, naudojasi įvairiomis lengvatomis, bet nieko negamina. Siekiama, kad šios praktikos būtų atsisakyta.
„Galime turėti tankų ir raketų, tačiau jeigu nebus kam gaminti maisto, miestiečiai ras tuščias parduotuves. Covidas atskleidė silpnąsias vietas: lentynos ištuštėjo, jose neliko nei druskos, nei kruopų,“ – J.Vilionis akcentavo kasdienio ūkininkų triūso svarbą. Atitinkamai jiems turi būti sudarytos palankios sąlygos laisvai, be perteklinių reikalavimų ir draudimų, ūkininkauti.
J.Vilionis užsiminė ir apie ketinimus stiprinti Žemės ūkio tarybą, įvesti nario mokestį, pritraukti daugiau asociacijų – mėsinių galvijų augintojus, kaimo turizmo asociaciją, vaisių, daržovių, ekologinių ūkių savininkus. Jo teigimu, būtina taryboje įdarbinti ekonomistą, juristą, turėti savo atstovą Briuselyje, kuris domėtųsi žemės ūkio politikos formavimo klausimais, informuotų apie naujus ketinimus, tai leistų tarybai laiku sureaguoti į ruošiamus pakeitimus.
Jis patvirtino nusiteikimą bendradarbiauti su žemės ūkio srities mokslo įstaigomis, Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, vadovautis mokslininkų rekomendacijomis, diegti jas praktikoje, taipogi stiprinti žemės ūkio specialistų paruošimą.
„Mūsų laukia daugybė darbų. Žinau, ką ir kaip reikia daryti, kokią formuoti politiką, nėra tų durų, kurių negaliu atidaryti, su visais politikais kalbuosi,“ – ryžtingai nusiteikęs naujasis LŽŪT pirmininkas.
Jis nėra patenkintas dabartine kaimo situacija, nuoseklia jo naikinimo politika, kuri pasireiškia sveikatos priežiūros ir kitų svarbių paslaugų atitolinimu, mokyklų naikinimu.
„Mano požiūriu, kad kaimas išliktų, reikia jo interesams atstovaujančios partijos (kaip ją bepavadintum – kaimo ar žemdirbių), tuomet žemės ūkio klausimai būtų sprendžiami sklandžiau. O dabar visi politikai, kompetentingi žemės ūkio klausimais, kaip Grigo bitės pasklidę po atskiras partijas, todėl atstovaujant po vieną sunku užsitikrinti palankias derybines pozicijas ir daryti įtaką žemės ūkio politikai,“ – neslėpė susirūpinimo Jonas Vilionis.
Dalė Lazauskienė