Vienos Šilavoto kaimo šeimos tragedija

Į mane kreipėsi vienos Šilavote tarpukariu gyvenusios Lekeckų šeimos palikuonė su prašymu padėti išsiaiškinti jos prosenelės brolių likimą. Pavyko nustatyti, kad jos prosenelė Magdalena Lekeckaitė, g. 1911 m. Avikilų kaime (Avikilai – 6 km nuo Marijampolės), 1923 m., jau gyvendama Šilavote, ištekėjo už Stanislovo Kilinsko, tačiau 1935 m. mirė, sulaukusi vos 33 m. amžiaus, palikusi tik vieną mažą dukrytę (mano pašnekovės močiutę). (Liudvinavo ir Kalvarijų RKB metrikų knygos).

J. Lekeckas, kavaleristas Alytaus ulonų pulke. Fotografuota po 1934 m. (S.K. šeimos archyvas).

S.K. papasakojo, kad jos prosenelė turėjo tris brolius: Juozą (g. 1911 m. Avikilų k.), Julių arba Jokūbą (g. apie 1913 m., vardo neprisimena niekas) ir Petrą, kuris gimė 1919 m., šeimai jau gyvenant Šilavote. Vyriausias iš brolių Lekeckų, Juozapas, Liudvinavo bažnyčioje 1937 02 02 susituokė su Ona Papeikaite, 21 m. mergina. Jaunojo tėvai: Mykolas Lekeckas ir Ona Braukaitė. (LVIA 1731/1/4, 132/5).
Palikuonė iš giminaičių labai prieštaringų pasakojimų sužinojo, kad antras Lekeckų sūnus Julius arba Jokūbas (niekas neprisimena jo tikro vardo) pirmosiomis karo dienomis buvo vokiečių nušautas kažkur Šilavoto apylinkėse, nes važiavęs prie dviračio prisitvirtinęs Lietuvos vėliavą.
Kreipiausi pagalbos į karinių uniformų specialistus, karo istorijos tyrėjus, kurie, pagal turimą kariškio nuotrauką, padėjo paskaičiuoti apytikslius J. Lekecko gimimo metus ir jo tarnybos laipsnį, laiką bei vietą. Tačiau nepatikėjo versija, kad buvo nušautas dėl lietuviškos vėliavos. Kaip parašė man vienas iš jų: „Vokiečiai lietuvių nešaudė“. Tačiau neprireikė daug laiko, kad būtų galima paneigti šiuos žodžius.
Duomenis apie vokiečių karių nužudytus civilius asmenis Alytaus apskrityje pateikia  Gintaras Lučinskas knygoje „Nacių keršto akcija 1941 m. pirmomis karo dienomis Alytuje. (Apžvalga leidinyje alytausgidas.lt, 2008 02 09). „Pats Alytuje vykdytų masinių žudynių faktas nekelia abejonių, tačiau labiausiai žinomas tas įvykis, kai Lelijų gatvėje vokiečiai sušaudė 42 įkaitus vyrus.“
Senosiose Prienų kapinėse palaidoti du jaunuoliai iš Šiauliškių k. Jonas Gluoksnis (1910-1941) ir Kazimieras Slavinskas (1909-1941m.). Vaikinai pirmomis karo dienomis dviračiais vyko į Prienus prisijungti prie šaulių veiklos. Pakelėje mėgino sudrausminti marodierius, vienas vyras juos įskundė vokiečiams ir šie Joną ir Kazimierą sušaudė. (Razmislavičienė Anelė, Kokiom žolelėm jūs beišdygsit, mano vaikeliai…, Naujasis lankas, 2009).
Trečią keturių taikių gyventojų, šilavotiškių, sušaudymo istoriją papasakojo Vincas Mikušauskas (Pirmoji karo diena mano tėviškėje, Naujasis Gėlupis, 2017 06 25).

Petras Lekeckas, vairuotojas. Fotografuota prieš karą. (S.K. šeimos archyvas).

Pasakojama, kad nuo didesnės tragedijos išgelbėjęs kunigas, gerai mokėjęs vokiečių kalbą.
Mano konsultantai pagal nuotraukoje matomas uniformos detales nustatė, kad J. Lekeckas buvo puskarininkis kavaleristas, tarnavęs Alytuje ulonų pulke. Tai buvo prestižinė tarnyba. Nuotraukoje J. Lekeckas dėvi 1934 m. modelio paradinę uniformą. Ja pasipuošęs vaikinas užsuko į pulko ryšių skyrių ir ten nusifotografavo. Paskaičiavo ir galimus jo gimimo metus. Jeigu jis tarnavo po 1934 m., o tarnybon šaukdavo nuo 21 metų, tai J. Lekeckas buvo gimęs apie 1913 m.
Kitas Magdalenos brolis Petras Lekeckas dingo be žinios karo metu.
Vokietijos archyve aptikau du dokumentus, kuriuose minimas Petras Lekeckas, gimęs Šilavote 1919 m. balandžio 4 d. Jo tėvai: Mikas Lekeckas ir Ona Braukutė. Iš Petro krikšto metrikos sužinojau, kad jo tėvas Mikas (Mykolas) Lekeckas buvo siuvėjas.
Pirmasis dokumentas yra visų į Štuthofo koncentracijos stovyklą kartu su Petru Lekecku išvežtų kalinių bylose:
„Kaunas, 1944 m. liepos 4 d., Apsaugos policijos komendantas, Lietuva. Koncentracijos stovyklai Štuthofe. Įsakas Nr. 44379. Darbo tarnybai dėl lietuviškos darbo jėgos Reichui: Reicho saugumo policija prieš PETRĄ LEKECKĄ ir kitus 112 kalinių, kurie buvo pasiųsti į stovyklą 1943 m. gruodį. Siunčiami kalinių dokumentai apsvarstymui.“
Pavyko nustatyti su Petru Lekecku kartu į Štuthofą išvežtus devynis kalinius, tarp kurių buvo ir du prieniškiai: Kazys Aukštakalnis (g. 1924 m.) ir Kazys Danulevičius (g. 1922) bei iš Žemaitijos kilęs mano tėtės pusbrolis Liudvikas Usninskas (1917-1944), suimtas Marijampolėje. Kuo vokiečiams buvo prasikaltęs Petras, kad jo pavardė įsake įrašyta kaip pavyzdys, dabar jau neįmanoma sužinoti, bet iš tolesnių tyrimų paaiškėjo, jog P. Lekeckas koncentracijos stovyklos nepasiekė. Jo anketos archyve nėra. Tai rodo ir kiekvieno tos partijos kalinio anketoje įsegta kortelė, kur P. Lekecko duomenų skiltyje yra brūkšnys ir nurodymas dėl jo pasidomėti kito formoje įrašyto kalinio. Kyla įtarimas, kad P. Lekeckui kažkokiu būdu pavyko pakeliui į koncentracijos stovyklą pabėgti. Tai patvirtina ir antras surastas dokumentas – DP (dipukų) stovyklos anketa Vokietijoje, kurią užpildė kiekvienas pilietis, pasitraukęs karo pabaigoje į Vokietiją ir laukiantis leidimo emigruoti į JAV, Australiją ar kitą pabėgėlius priėmusią valstybę. Atidžiai apžiūrėjus anketą, paaiškėjo, kad Petras Lekeckas langelyje „Ar buvo karo belaisvis“, atsakė – NE. Galimai, pabėgęs iš traukinio, Petras iki karo pabaigos slapstėsi Vokietijoje, o vėliau legalizavosi, prisistatydamas į DP stovyklą. Jo anketoje nurodyta, kad Petras yra vairuotojas, moka lietuvių ir lenkų kalbas bei įrašas anglų kalba „Nepageidauja šiuo metu grįžti (į Lietuvą – aut. pastaba)“. Kita ranka jau lietuviškai įrašyta „Išvyko nepranešęs“. Ar Petras pats pabėgo iš DP stovyklos, ar buvo sovietų spec. tarnybų išviliotas ar pagrobtas? „Didelę grėsmę kėlė nuolatinis sovietų karininkų lankymasis stovyklose. Nuo 1945 metų rugsėjo iki 1946 metų vidurio sovietų repatriacinės komisijos, sudarytos iš politinių skyrių karininkų ir žvalgybos agentų, galėjo lankytis daugelyje DP stovyklų, pritariant Vakarų

Soltau miesto karo aukų kapinės. Nuotrauka iš suskaitmenintų kapinių portalo.

sąjungininkams. Sovietams nebuvo daroma jokių kliūčių, jie galėdavo susipažinti net su stovyklų dokumentais, skaitydavo „dipukams“ paskaitas apie „patriotų pareigą“ sugrįžti į Lietuvą ir apie sovietinės santvarkos privalumus, jų laukiančias lengvatas. Nedalyvauti vadinamuosiuose „informaciniuose susirinkimuose“ „dipukai“ neturėjo teisės“, – rašo Alina Šalavėjienė*.
Kai kurie „dipukai“ patikėdavo sovietų pažadais ir savo noru grįždavo į Lietuvą, bet tokiu atveju jų DP anketose būdavo apie tai pažymėta. Petro anketoje įrašas „Išvyko nepranešęs“ byloja, kad vyras dingo ne savo valia. Jeigu ir taip, kodėl apie jo grįžimą į Lietuvą nežino giminės?
Lietuvos ypatingajame archyve radau nenustatyto (Dainavos apygardos) partizanų organizacinio vieneto sudarytą komunistinio veikėjo Petro Lekecko bylą**.
Narto k. Marijampolės apskrityje gyveno Petras Lekeckas. Partizanai įtarė, kad jis yra NKVD agentas ir po tardymų partizanai jį nuteisė mirties bausme. 1946 08 18 Petras Lekeckas buvo sušaudytas. Pasirašė būrio vadas Sakalas, kovotojai Šarūnas ir Leninas.
Buvo nejauku skelbti šią žinią, juolab kad byloje nėra nurodytas sušaudytojo Petro tėvavardis ir jo amžius. Lekeckų pavardė Marijampolės apskrityje buvo gana dažna. Ieškojau toliau.
VIEŠPATIE, ATLEISK MUMS MŪSŲ KALTES
(Įrašas paminkle Soltau miesto karo aukų kapinėse***)
Neseniai gavau žinią iš Vokietijoje gyvenančios lietuvės žurnalistės, kuri išsiaiškino, kad Petras buvo DP stovykloje Pederborno mieste, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, Vakarų Vokietijoje. DP stovyklą kontroliavo britai. Ten daugiausia buvo įkurdinti Baltijos šalių ir Lenkijos piliečiai. Tačiau Petras Lekeckas kažkokiu būdu vėliau atsirado už 220 km į Šiaurę nuo pirmosios savo Pederborno stovyklos netoli nuo Soltau miesto, Žemutinėje Saksonijoje buvusioje Wolterdingeno DP stovykloje, kontroliuojamoje taip pat britų. Ten Petras Lekeckas 1949 m. gruodžio 26 d. mirė.
Kapinių informacijoje parašyta, kad tai užsienio karo aukų kapinės. Dauguma – nežinomi palaidojimai, bet viename sektoriuje yra identifikuoti mirusieji, palaidoti 1945-1950 m. 27 iš jų – buvę karo belaisviai ar prievarta darbams per karą išvežti užsieniečiai, daugiausia baltai, iš Wolterdingeno DP stovyklos, kurie žuvo/mirė stovykloje pasibaigus karui.
Petro Lekecko gimimo data nurodyta 1920 m. balandžio 4 d. (jis gimė 1919 m. balandžio 4 d.), tačiau mėnuo ir diena sutampa. Galime neabejoti, kad tai mūsų ieškomas Petras Lekeckas iš Šilavoto.
Janina Leonavičienė
Šaltiniai:
* Dipukai. Išėję sugrįžti. Bernardinai.lt, 2012 05 31.
**LYA, F3377, ap. 55, b. 109, 66-69 psl. (1946-07-01–1946-08-20).
*** Virtualus karo aukų projektas, www.denkmalprojekt.org/2023/wolterdingen
http://www.denkmalprojekt.org/2023/wolterdingen_frdh_stadt-soltau_heidekreis_wk2_ns.html?fbclid=IwY2xjawGJXllleHRuA2FlbQIxMAABHWPhxCm8-CDDdGKIMUpI7TEpT-wmCLTf-7zlTzYvnFQDM0D8xRld1t4lXQ_aem_JP5y3q6VEkbuexZQeGYrmw