Pienininkystė: tarp praradimų ir vilčių

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos nariai, šią savaitę susirinkę konferencijų centre „Siesta“ (Kauno r.), aptarė svarbiausias šio žemės ūkio sektoriaus problemas. Posėdyje dalyvavo ir svečiai iš kitų šalių – apie Europos pieno tarybos siekius, prisijungę nuotoliu, kalbėjo ir demonstravo vaizdinę medžiagą Vokietijos pieno gamintojų federalinės asociacijos (BMD) prezidentas Karstenas Hansenas ir Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo tarybos (LOSP) pirmininkas Guntis Gutmanis. Renginyje kalbėjo ir į pienininkų klausimus atsakė žemės ūkio ministras dr. Ignas Hofmanas, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Kęstutis Mažeika, kiti svečiai.

Tendencijos nedžiugina

Pienininkų posėdyje dalyvavo žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas ir KRK pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Situaciją Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) pieno rinkose pristatęs LPGA prezidentas Jonas Vilionis pirmiausia pasidžiaugė, kad, nepaisant klimato pokyčių ir kitų aplinkybių, rudenį pradėjo kilti pieno supirkimo kainos. Bet niekas nežino, ar ilgai taip bus, bet tai – vis tik šiokia tokia viltis, kad pienininkystė Lietuvoje neišnyks.
„Visą laiką pagal žalio pieno supirkimo kainas ES buvome paskutiniai, bet dabar supirkimo kainos jau pasiekė ES vidurkį. Tai lyg ir geras ženklas. Bet karvių skaičius Lietuvoje vis tiek mažėja, primilžiai taip pat mažėja. Pieno kiekiai didėja tik kai kuriose ES šalyse, ypač Lenkijoje, į kurią iš mūsų šalies ūkių buvo išvežtos karvės. O net Vokietijoje, kaip ir pas mus, pieno gamyba mažėja. Greitai Lietuvoje beliks tik 200 tūkst. karvių, todėl ateitis – liūdna. Dabar Lietuvoje per dieną pagaminama apie 3,5 tūkst. t pieno – tai tikrai jau nebe dideli kiekiai. Iš viso per mėnesį Lietuvoje primelžiame 115 tūkst. t pieno, o iš Latvijos atsivežame dar 42 tūkst. t. Kaip žinome, AB „Vilvi Group“

Turėjo apie ką pasikalbėti KRK narys prof. Viktoras Pranckietis ir „Lytagros“ valdybos pirmininkas Adomas Balsys.

Latvijoje stato pieno perdirbimo įmonę, kuri per dieną galės perdirbti iki 500 t pieno, Estijoje jau pasistatė, tai tose šalyse pagamintas pienas tikriausiai ten ir liks“, – kalbėjo J. Vilionis.
LPGA prezidentas dar kartą šmaikštavo, jog gerai, kad pavyko „pašalinti“ iš ūkininkų arenos pelkių ministrą, ir svarstė, kur nukeliaus 19 mln. Eur, skirtų pelkėms atkurti. Mat, dar premjero Sauliaus Skvernelio laikais buvo sutarta, kad žemės ūkio sektoriui iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus skirta pinigų įsigyti išmaniosioms sėjamosioms, trąšų barstytuvams, mėšlo įterptuvams, bet, deja, anot J. Vilionio, kitos kadencijos valdžia finansavimo prioritetu pasirinko pelkes. Šiemet rudenį Nacionalinei mokėjimų agentūrai negavus nė vienos paraiškos pelkių projektams, atsirado vilčių, kad tos lėšos atiteks žemės ūkio skaitmenizavimui, išmaniosioms technologijoms, agrocheminių tyrimų naujai laboratorijai įrengti.
(Praėjus kelioms dienoms po LPGA posėdžio išaiškėjo, kad tas lėšas agrosektorius matys, kaip savo ausis – šiame ŪP numeryje tai atskleidžia straipsnis „Pelkėms skirti milijonai nuplaukė pro šalį“ – red. pastaba.)

Bandys stabilizuoti

Gimtadienio proga LPGA tarybos narį, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės (Šakių r.) pirmininką Petrą Puskunigį (viduryje) sveikino LPGA direktorius Eimantas Bičius ir LPGA prezidentas Jonas Vilionis.

Žemės ūkio ministras dr. Ignas Hofmanas, kaip savas tarp savų, teigė daugelį posėdžio dalyvių pažįstantis, bet šįkart kalbantis jau iš kitos barikadų pusės. Pasak ministro, pereiti į kitą pusę nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. „Su panašiomis problemomis susiduria ir kitų šalių pieno gamintojai. Ir turbūt ne tik ekonominės problemos tai lemia, o tai, kad niekas iš jaunosios kartos ūkininkų nebenori imtis pienininkystės, nes ši veikla yra pakankamai sudėtinga, pilna iššūkių. Jei pažiūrėtume į šios kadencijos Vyriausybės programą, tai joje yra skiriamas dėmesys gyvulininkystei – numatyta bent jau stabilizuoti gyvulių skaičiaus mažėjimą. O jei jis didėtų – būtų labai geras rezultatas. Rezervų dar yra – tai ir didesnis dėmesys galvijų genetikai, labiau subalansuoti pašarai ir kiti dalykai“, – kalbėjo I.

Žemės ūkio duomenų centro Gyvūnų produktų apskaitos vadovė Julija Šataitė teigė, kad nuo sausio 1-osios ir gruodžio 1 d. bendras galvijų skaičius Lietuvoje sumažėjo apie 4 proc., o pieninių karvių – 5,5 proc.

Hofmanas.
AB „Lytagra“ valdybos pirmininkas Adomas Balsys pasidžiaugė, kad žemdirbių bendruomenė gana teigiamai vertina dabartinį laikotarpį. „Ir aš, kaip tiekėjas, tai jau pajutau – jau pusmetį ūkininkai perka daugiau prekių. Seimo Kaimo reikalų komitete dirba keturi tikri agrarininkai, todėl tikimės iš jų labai daug. Žemės ūkio ministras visiems pažįstamas ir artimas žmogus“, – pastebėjo A. Balsys.

Sąlygos – nekokios
Praėjusią kadenciją KRK vadovavęs prof. Viktoras Pranckietis aiškino apie Vyriausybės programą, kurios du punktai, anot jo, yra geri, o kitose vietose reikėtų korekcijų, kad jie neprieštarautų vienas kitam. V. Pranckietis kreipėsi ir į posėdyje dalyvavusį galimą būsimą premjero Gintauto Palucko patarėją žemės ūkio klausimais dr. Vigilijų Jukną, kad šis kartu su premjeru dėl to dar padirbėtų.
Naujasis KRK pirmininkas K. Mažeika aiškino tikintis, kad ir ateityje išliks dabartinės valdžios ryšys su ūkininkais, nors jau girdėjęs ir nuogąstavimų. Kalbėdamas apie nuo dvejų iki penkerių metų atsiradusį laukimą, kol gauni leidimą statyti fermai, K. Mažeika tik spėliojo, kokių „saugiklių“ dar galėjo pridėti Aplinkos ministerija. Deja, dabar tie „saugikliai“ yra tarsi inkaras, penkeriems metams stabdantis visą statybų procesą.
V. Jukna teigė, kad visa jo profesinė veikla yra susijusi su gyvulininkyste. „Šiam sektoriui, ypač pienininkystei, reikėtų skubių sprendimų, skirstant paramą. Paramos taisyklės kai kada būna tokios, kad ūkininkams yra nepriimtinos sąlygos pretenduoti į paramą. Jeigu tikrai turėsiu galimybę dirbti premjero patarėju, sieksiu, kad vėl atsirastų prioritetiniai balai. Visada būsiu atviras pasiūlymams, būsiu visada pasiekiamas, susėsime kartu ir darysime taip, kad gyvulininkystė toliau nesitrauktų“, – žadėjo V. Jukna.

Kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Juratė Dovydėnienė apgailestavo, kad traukiasi pieno ūkiai, laikę 50–60 karvių, kurie turėtų gebėti ne tik išlaikyti save, bet sukurti ir keletą darbo vietų.

Žemės ūkio duomenų centro Gyvūnų produktų apskaitos vadovė Julija Šataitė, kalbėdama apie Lietuvos pieno ūkių struktūros pokyčius ir pieno pardavimų apimtis, patvirtino, kad apskaitoje tikrai matyti ir apskritai galvijų, ir pieninių karvių skaičiaus mažėjimas. Nuo sausio 1-osios iki gruodžio 1 d. bendras galvijų skaičius sumažėjo apie 4 proc., o pieninių karvių – 5,5 proc. Galvijų importas per šiuos metus, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo daugiau kaip 16 proc. Iš viso importuoti 26 355 galvijai, iš kurių 48 proc. sudarė buliai, 22 proc. – telyčios ir 29 proc. – karvės. Pagrindinės importo šalys – Latvija (65,5 proc. galvijų), Estija – 30,7 proc., Airija, Vokietija, Danija.

Vilčių yra
Situaciją pieno produktų rinkose, šiuo metu už pieną mokamą kainą ir perspektyvas pristatė kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Juratė Dovydėnienė. „Pieno kainų kilimas yra didžiulis. Visą laiką matydavome tendenciją, kad visos perdirbimo įmonės už parduodamą žalią pieną mokėdavo beveik tokią pačią kainą. Tačiau šį kartą išsiskyrė Aukštaitijoje ir Žemaitijoje esančių pieno perdirbimo įmonių siūlomos pieno supirkimo kainos. Tikriausiai įtaką padarė konkurencija ir turimo pieno kiekis. Dar pastebėjome, kad į Aukštaitiją kaip pieno supirkėjas ateina „Žemaitijos pienas“, to anksčiau nebuvo. Skirtumas tarp Šiaurės Lietuvoje bei kituose šalies regionuose siūlomos pieno supirkimo kainos – didžiulis, gali siekti iki 5 ct. Labai liūdna, kai iš pienininkystės traukiasi ūkiai, laikę 50–60 karvių, nes tai yra šeimos ūkiai, kurie geba ne tik išlaikyti save, bet ir sukurti keletą darbo vietų. Pastebėjome, kad dažnai pasitraukiama pasibaigus projektų įgyvendinimo ir jų priežiūros laikotarpiui. Kai nebelieka įsipareigojimų, nelieka ir ūkio. Blogiausia, kad iš sektoriaus traukiasi tokio amžiaus ūkininkai, kurie dar puikiausiai galėtų dirbti ir turi susikūrę gerą pagrindą tolimesniam pienininkystės vystymui“, – kalbėjo J. Dovydėnienė.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė minėjo, kad jai visuomet malonu dalyvauti įvairiuose ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių susitikimuose. Prieššventiniu laikotarpiu ji linkėjo visiems neprarasti vilties, kad mažės biurokratija, gerės susikalbėjimas su valdžia ir bus pasiekta gerų rezultatų. A. Miceikienė pakvietė visus susitikti kovo mėnesį vyksiančioje parodoje „Ką pasėsi…“

Ūkininko patarėjas
2024-12-20

Autoriaus nuotraukos