„Malaizijos oro linijų“ istoriją primenantis incidentas

Trečiadienį netoli nuo Kazachstano miesto Aktau (rytinė Kaspijos jūros pakrantė) nukrito ir sudužo Azerbaidžano oro linijų AZAL lėktuvas „Embraer 190“. Jis skrido reguliariu reisu iš BAKU (Azerbaidžano sostinės) į Rusijos Čečėnijos regiono centrą Grozną. Išankstiniais duomenimis, katastrofos metu žuvo 38 lėktvuve buvę žmonės. 32 keleiviai išsigelbėjo, nors kai kurie jų, kaip skelbiama – kritinės būklės paguldyti į ligoninę.
Pirmuose pranešimuose, kuriuose spėliota apie lėktuvo kritimo priežastis, buvo minima, esą į „Embraer“ variklius pakliuvo paukščių. Kiek vėliau skelbta, esą lėktuvas nukrito dėl viduje įvykusio sprogimo, kurį sukėlė ten buvęs gamtinių dujų balionas. Tos dienos pavakare internete pasirodė vaizdų, kuriuose aiškiai matyti, kad lėktuvas buvo iš išorės suvarpytas nedidelių skeveldrų, kurios priminė 2014 m. virš Ukrainos Donbaso separatistų numušto „Malaizijos avialinijų“ Boeing-777 korpuso pažeidimus. Pagrindinis panašumas – lėktuvo korpuso pažeidimai, kurie atsirado dėl išorinio poveikio.

Kai kurie karo ekspertai, pvz., su „Laisvės radiju“ bendradarbiaujantis Jurijus Fiodorovas, netruko nurodyti, kad „Embraer“ katastrofos priežastis yra ne kokių nors žąsų pulkas, o Rusijos kariuomenės plačiai naudojamos oro gynybos „Pancyr“ sistemos, kurių veikimo principas grįstas artilerijos ir raketų ugnimi ir skirtas nedidelius oro taikinius naikinti.
J. Fiodorovo manymu, AZAL lėktuvas prie Grozno miesto priartėjo tuo metu, kada Ukrainos ginkluotosios pajėgos regioną apšaudė į lėktuvus panašiais bepiločiais orlaiviais. Dronų ataką buvo mėginama stabdyti oro gynybos priemonėmis, taip pat „Pancyr“ sistemomis. Panašu, kad minėto komplekso raketa galėjo kliudyti „Embraerį“ (apie tai užsimena ir katastrofos metu išgyvenę lėktuvo keleiviai), lėktuvui nebuvo leista nusileisti Grozno oro uoste. Paprastai dronų atakos atveju Rusijos saugumo tarnybos vykdo planą kodiniu pavadinimu „Kovior“ (liet. Kilimas) ir riboja keleivinių orlaivių eismą. Dėl dronų atakos AZAL reiso nepriėmė ir atsarginis – Machačkalos (Rusijos Dagestano regionas) – oro uostas. Tad keleiviniam orlaiviui nebeliko daug galimybių: grįžti į Baku (vakarinėje kaspijos pakrantėje), arba skristi link kitame jūros krante esančio Atyrtau oro uosto.
Kodėl AZAL lėktuvas negrįžo į Baku, matyt, sužinosime po kelių dienų (pranešama, kad jau rastos orlaivio „juodosios dėžės“). Tačiau Atyrtau jam nepavyko nusileisti, jis nukrito šalia oro uosto maždaug 3 km atstumu.
Dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje Vakarų šalių oro kompanijos sustabdė skrydžius į ir per šalies-agresorės teritoriją dar 2014 m., kada vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos padangėje buvo raketa numuštas „Malaizijos oro linijų“ laineris, skridęs iš Amsterdamo (Nyderlandai) į Kvalą Lumpūrą (Malaizija). To incidento metu žuvo veik 300 žmonių. Vakariečiai tuo signalu parodė, kad susisiekimas kariaujančios šalies oro erdve yra nesaugus, ir nežinia, kas toje erdvėje gali nutikti ne tik karo, bet ir civilinės aviacijos orlaiviams.
Vis dėlto kai kurios šalys (taip pat ir Europos) šį signalą principingai ignoravo. Azerbaidžano, Egipto, Baltarusijos, Turkijos, Kinijos, Serbijos, Indijos, Mongolijos, Etiopijos, Sakartvelo ir kitų šalių oro bendrovių lėktuvai iki šiol skraido į Rusiją ir tranzitu šios šalies oro erdve. Tai liudija, kad šių šalių oro bendrovės vakarietiškus signalus laiko tik elementariomis sankcijomis, prie kurių jų vyriausybės neprisideda. Tačiau visiškai neatsižvelgia į kitą svarbų problemos aspektą: kol Rusija kariauja, jos oro erdvė yra nesaugi civiliniam transportui.
Reikalas tas, kad nuo agresoriaus besiginanti Ukraina Rusiją atakuoja savo bepiločiais dronais, o agresorius siekia visomis įmanomis priemonėmis nuo jų apsiginti. Tik problema – menkas rusų kariškių profesionalumas ir jų naudojamos technikos patikimumas. Vertinant vien rusų propagandos pranešimus, Rusijos ginkluotųjų pajėgų oro gynyba numušė ne vieną ir ne du savo karinius lėktuvus bei sraigtasparnius.
Tad ir į šį Azerbaidžano keleivinį lainerį jiems išvis nusispjauti. Šiaip – toks diplomatinis nemalonumas. O žuvę žmonės – iš dulkės kilę dulke pavirsta.

Rytas Staselis