Atliekų išvežimas pabrango – sieks padengti Savivaldybės skolas

Nuo 2025 metų sausio 1 d. įsigaliojo paskutiniame praėjusių metų posėdyje balsų dauguma patvirtintas Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo pakeisti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai. Balsavimo metu Tarybos narių nuomonės išsiskyrė: 16-ka valdančiosios koalicijos narių balsavo už vietinės rinkliavos nuostatų pakeitimus, 4 politikai pasisakė prieš, 5 – susilaikė.

Į politikų klausimus atsakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius A.Uldukis.

Pakeitimų esmė – nuo šių metų didėja paslaugos įkainiai; panaikinta nuostata dėl mokesčio kintamosios dalies, kuri buvo skaičiuojama pagal konteinerio faktinį ištuštinimo kiekį; visiems nekilnojamojo turto objektams (naudojantis 120 ir 240 litrų konteineriais) nustatytas minimalus ištuštinimų kiekis – 12 kartų per metus; nuo šiol popierinių mokėjimo pranešimų siuntimo pašto išlaidas privalės sumokėti ne siuntėjas, o paslaugų gavėjas.
Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjo Tomo Žvirblio teigimu, patvirtinus šį sprendimą, vietinė rinkliava vidutinio dydžio butui pabrangs maždaug 0,83 Eur, individualiam namui – 1,60 Eur (naudojant 120 l talpos konteinerį) ir 2,40 Eur (240 l konteineris). Atsakydamas į Savivaldybės tarybos opozicijai rūpimus klausimus, skyriaus vedėjas teigė, jog galiojantys vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įkainiai yra per maži, kad padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas. Jie nebuvo didinami trejus metus. Meras Alvydas Vaicekauskas patikslino, kad laiku nesubalansavus sąnaudų ir pajamų, Savivaldybės skola už komunalinių atliekų tvarkymą Alytaus regiono atliekų centrui išaugo iki 500 tūkst. eurų, o 2025 m. ji padidėtų dar 200 tūkst. eurų. Todėl, jo nuomone, sprendimas padidinti vietinę rinkliavą yra neišvengiamas. Jis priminė atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „moka teršėjas“.

Opozicijos nariai savo ruožtu išsakė nemažai pastabų. Algis Marcinkevičius priekaištavo, kad tokiu svarbiu skolų klausimu politikams buvo pateikta per mažai informacijos, prieš posėdį nesurengtas susitikimas su ARATC vadovu, neišklausyti jo argumentai. Loreta Jakinevičienė stebėjosi naujamete valdančiųjų „dovana“ gyventojams, jos įsitikinimu, Savivaldybė turėjo nuolat stebėti procesus atliekų tvarkymo srityje ir valdyti rizikas. Kadangi to nebuvo padaryta, ji siūlė dalį įsiskolinimų padengti Savivaldybės biudžeto lėšomis. Taipogi pageidavo Taryboje bent kas pusmetį gauti ataskaitą, kaip valdomos Savivaldybės skolos Alytaus regiono atliekų centrui.
Arūnas Vaidogas iš ARATC direktoriaus Aurimo Uldukio norėjo išgirsti, kas lėmė skolos susidarymą, kokios dedamosios buvo įskaičiuotos į atliekų tvarkymo sąnaudas, prašė palyginti regiono savivaldybes pagal vietinės rinkliavos kainą.
A.Uldukis buvo nepasiruošęs išsamiai atsakyti į visus klausimus. Jo teigimu, atliekų tvarkymo kainai daro įtaką augantys darbuotojų atlyginimai, kuro kaina, „vartų mokestis“ ir kt. ARATC direktorius žadėjo ateityje didesnį dėmesį skirti patiriamų sąnaudų valdymui, mažinti deginamų ir sąvartyne šalinamų atliekų kiekius, gerinti pakuočių surinkimą.
Tarybos narės Rima Zablackienė ir Rasa Ivanauskienė pasisakė dėl atliekų vežėjų darbo kultūros ir pastebėtų pažeidimų. Anot jų, gyventojai skundžiasi, kad, esant glaustiems darbo grafikams, vežėjai skuba surinkti atliekas, todėl ištuštintus konteinerius palieka kaip papuolė, netgi važiuojamojoje kelio dalyje, nesurenka išsibarsčiusių šiukšlių. ARATC

direktorius teigė, kad atliekų vežėjai yra kontroliuojami, už pažeidimus jiems taikomos sankcijos. Jovydas Juocevičius teiravosi, kodėl kolektyviniai konteineriai Prienuose yra išvežami kiekvieną savaitę, nors yra pustuščiai, jo manymu, tai neracionali praktika.
Pasinaudojęs proga Cezaras Pacevičius pasidomėjo situacija dėl asbestinio šiferio išvežimo. Jo teigimu, Veiverių krašto gyventojai surinko šiferį, laukė, kada jis bus išvežtas, galiausiai patys turėjo pasirūpinti transportu, už šiferio pakrovimą/iškrovimą jie sumokėjo per 100 eurų. Pasak mero, 2024 metais Savivaldybė negavo Aplinkos ministerijos dotacijos namų ūkiuose susidariusioms asbestinio šiferio atliekoms tvarkyti, todėl turintys galimybę susimokėti gyventojai patys užsisakė šiferio surinkimo ir transportavimo paslaugą. Savivaldybė sumokėjo už kenksmingo aplinkai asbesto šalinimą sąvartyne, be to, padėjo išvežti šiferį nepasiturintiems gyventojams. Tokiu būdu Savivaldybė sutaupė apie 30 tūkst. eurų transportavimo išlaidų.

Ruošiami dokumentai vėjo jėgainių statybai N.Ūtos seniūnijoje

Tarybos nariai pritarė Vėjo elektrinių išdėstymo Prienų rajono savivaldybės Naujosios Ūtos seniūnijoje specialiojo plano rengimui.
Kaip sakė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas, l. e. skyriaus vedėjo pareigas Vaidas Mazuronis, šioje seniūnijoje numatyti žemės sklypai keturioms iki 32 MW galios vėjo jėgainėms įrengti, konkretūs techniniai jėgainių parametrai, jų poveikis aplinkai bus nurodyti specialiajame plane.
Mero A.Vaicekausko pastebėjimu, jeigu projektas bus įgyvendintas, Prienų rajone iškils pirmosios vėjo jėgainės. Kiek anksčiau Stakliškių seniūnijoje pastatytos vėjo jėgainės neveikia: viena buvo uždrausta oro erdvės stebėjimo tikslais, kita sudegė ir yra išmontuojama.
Iš viso Prienų rajono savivaldybėje nustatytos šešios zonos, kuriose numatoma vėjo elektrinių išdėstymo galimybė. Naujosios Ūtos seniūnijoje prašymą statyti vėjo elektrines pateikė UAB „Unlimited wind 1“. Opozicijos nariams parūpo, ar šiems bendrovės planams neprieštarauja vietos bendruomenė. Pasak skyriaus specialisto, bendrovės planai vietos bendruomenei yra žinomi, nors šiuo klausimu su gyventojais dar nebendrauta, bet rengiant specialųjį planą, projekto viešinimo procedūros neabejotinai bus atliktos.
Seniūnas Algis Aliukevičius patikslino, kad vėjo jėgainių statyba buvo aptarta seniūnaičių ir bendruomenių pirmininkų sueigoje, tuomet prieštaravimų nebuvo išsakyta. Elektrines numatyta statyti Skuigės kaime atokiau nuo gyvenamųjų sodybų, tiesa, viena sodyba neišvengs šešėliavimo, tačiau seniūnas viliasi, kad šią problemą būtų galima išspręsti sumažinus elektrinės aukštį.

Aviacinis turtas iš naujo perduotas Prienų aeroklubui

Atsižvelgdama į Prienų aeroklubo 2024 m. lapkričio 16 d. prašymą, Prienų rajono savivaldybės taryba daugumos balsais nusprendė jam perduoti 10 metų valdyti ir naudoti panaudos teise Prienų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu Prienų rajono savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomą turtą – negyvenamąsias patalpas, inžinerinius statinius, sklandytuvus, lėktuvus, automobilį ir kt.

Dėl susiklosčiusios situacijos perduodant aviacinį turtą Pociūnų aerodrome pasisakė ir KAASK atstovas V.Motūza, ir Prienų aeroklubo atstovas V.Mačiulis.

Nustatyta, kad šis turtas turės būti naudojamas panaudos gavėjo veikloms (išskyrus komercinę veiklą) vykdyti; taip pat Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionatų, vykstančių Pociūnų aerodrome, metu. Prienų aeroklubas įpareigotas tenkinti Prienų rajono bendruomenės viešuosius poreikius, įtraukti bendruomenės narius į vykdomą veiklą, juos mokyti skraidyti.
Opozicijos vardu kalbėjusi Loreta Jakinevičienė pasiūlė sprendimą atidėti baiminantis galimų klaidų ir neigiamų pasekmių, juolab kad prieš tai, nors opozicija ir prašė, nebuvo surengtas bendras pasitarimas su politikais ir konkuruojančių klubų atstovais. Už šį pasiūlymą pasisakė aštuoni politikai, 16-ka buvo prieš. Visgi, kaip parodė užsitęsusi diskusija, atviras pokalbis prie bendro stalo, praeityje palikus nuoskaudas ir teisminius ginčus, būtų pravertęs.
Prienų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu tas pats turtas jau kartą buvo suteiktas panaudai Prienų aeroklubui. Ieškovui –Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui – pateikus teisminį ieškinį, šis sprendimas ir jo pagrindu sudaryta panaudos sutartis buvo pripažinti negaliojančiais. Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad tuomet, kai buvo priimtas Savivaldybės tarybos sprendimas dėl turto panaudos Prienų aeroklubui suteikimo, dar galiojo 2010 m. gruodžio 14 d. sudaryta valstybės turto panaudos sutartis dėl to paties turto tarp Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo ir Kūno kultūros ir sporto departamento.
Mero teigimu, minėta sutartis tarp KAASK ir KKSD pasibaigė 2024 m. spalio 1 d., todėl neliko teisinių kliūčių turtą perduoti Prienų aeroklubui. A.Vaicekausko įsitikinimu, abiems klubams ir turto, ir vietos po saule Pociūnuose pakaks, todėl aviatorius jis paragino atsisakyti ambicijų, ne kovoti, o daugiau dirbti. Tačiau painiavos įnešė Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas, kurio atstovas pakartotiniame 2024 m. gruodžio 19 d. prašyme Savivaldybės administracijai dėl išimtinės teisės naudotis buvusiu SDAALR turtu pateikė išvadą, jog KAASK panaudos santykiai dėl Kūno kultūros ir sporto departamento perduoto turto tęsis iki 2027 m. lapkričio 9 d. Teisės ir personalo skyriaus vedėja Vytautė Draugelytė pareiškė, jog šis terminas yra ištrauktas „iš konteksto“ ir su svarstomu klausimu nesusijęs.
Kilus prieštaravimų, Tarybos nariai išklausė emocingus Prienų aeroklubo atstovo Vytauto Mačiulio ir KAASK atstovo Vlado Motūzos pasisakymus. V.Mačiulio teigimu, įvykus aviatorių „skyryboms“, abiejų klubų nariai ne savo noru tapo kelių asmenų ambicijų ir tarpusavio kovos įkaitais. Pasak jo, Prienų aeroklubas, vykstant teisminiams ginčams, net ir neturėdamas turto, nuveikė išties daug: gauta akreditacija mokymui, ore išbūta 1600 val., savarankiškai paruošta naujų narių, įsigyta bei išsinuomota veiklai reikalingo turto. Jo teigimu, eskaluojamas konfliktas tarp klubų tapo smūgiu Lietuvos sklandymui ir aviaciniam sportui, todėl teks įdėti nemažai darbo, kad visame pasaulyje žinomas Pociūnų aerodromas susigrąžintų gerą reputaciją, o prienietis sklandytojas Gvidas Sabeckis galėtų ginti savo krašto, o ne kitų Lietuvos savivaldybių vardą.
Tarybos narys Jovydas Juocevičius neslėpė esąs suinteresuotas, kad Pociūnai atgautų savo garbę. Jam buvo nesmagus tas faktas, kad politikai, tarsi nesutariančios poros kaimynai, buvo įtraukti į skyrybų „konfliktą“, kurį išspręsti yra sudėtinga, nes pasiklausius abiejų pusių atrodo, kad ir vieni, ir kiti yra teisūs.
Gavęs žodį Kauno apskrities aviacijos klubo atstovas Vladas Motūza atkreipė politikų dėmesį į tas aplinkybes, kurios galės tapti nauju teisminiu precedentu. Jo nuomone, vienas iš kliuvinių – prie Tarybos sprendimo projekto pateiktas Poveikio konkurencijai ir atitikties valstybės pagalbos reikalavimams vertinimo klausimynas, kurį galima traktuoti, kaip teisės aktų pažeidimą, nes iš tikrųjų abu Pociūnuose veikiantys klubai tarpusavyje konkuruoja – dėl turto, dėl mokinių ir kitais aspektais.
Turėdamas omenyje Savivaldybės pateiktus ieškinius KAASK, ginčijamų klausimų apimtis, V.Motūza pastebėjo: „…jeigu ši beprotybė tęsis, teismai nesibaigs.“
Dalė Lazauskienė