Kaip ištverti dieną be socialinių tinklų?

2024 m. Lietuvos sveikatos mokslų, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, lietuviai per dieną socialiniuose tinkluose praleidžia nuo 1 val. 25 min. iki 3 val., o apskritai internete beveik dvigubai daugiau laiko. Jei sudėtume per savaitę internete ir socialiniuose tinkluose praleistą laiką, jis virstų dienomis, o per metus – savaitėmis.
Psichologė Ingrida Nadieždinienė pastebi, jog virtualioje erdvėje praleidžiamo laiko trukmė dažnai perlipa rekomenduojamus laiko rėžius. Pavyzdžiui, jau minėto tyrimo duomenimis, 18–35 m. asmenys internete praleidžia apie 3,5 val. darbo dienomis ir iki 4 val. laisvadieniais, o paaugliai – nuo 4,5 val. (darbo dienomis) iki 6 val. (laisvadieniais). Kiek mažiau laiko naršymui skiria vyresni nei 36 m. asmenys, kurie internete praleidžia mažiausiai laiko – nuo 2,5 iki 3 val.
Anot psichologės, yra įrodymų, kad, peržengus rekomenduojamą 4 valandų buvimo prie ekranų trukmę, didėja psichikos ir fizinės sveikatos sutrikimų rizika. „Socialiniuose tinkluose veikia atlygio mechanizmai (komentarai, sekėjų skaičius, patiktukai ir kt.), kurie skatina laimės neuromediatoriaus – dopamino išsiskyrimą. Smegenyse išsiskirdama ši cheminė medžiaga verčia mus jaustis laimingiems, motyvuoja atlikti tam tikrus veiksmus ar juos kartoti. Tačiau dažnai smegenyse išsiskiriantis dopaminas padaro mus vis mažiau jautrius jo poveikiui – t.y. mes norime vis dažniau kartoti malonumą mums suteikusį veiksmą (vis daugiau laiko praleidžiame internete). Ilgainiui įgyjame ir priklausomybę – nenumaldomą ir nevaldomą potraukį būti internete: naršyti, nuolat tikrinti savo socialinių tinklų paskyras, peržiūrinėti elektronines parduotuves, žaisti žaidimus ar kt. Šį reiškinį, kai praleidžiamas laikas internete ima trukdyti kasdieniam žmogaus gyvenimui, mokslininkai vadina probleminiu interneto naudojimu (PIN)”, – apie naršymo įtaką žmogaus sveikatai pasakoja I. Nadieždinienė.
Psichologė pripažįsta, jog savo darbe jai dažnai tenka bendrauti su jaunuoliais, kurie vis daugiau laiko praleidžia socialinėse platformose, bendrauja, žaisdami kompiuterinius žaidimus ir kt. Pasak I. Nadieždinienės, pajutę interneto teikiamus „greitus“ privalumus, žmonės rodo mažiau iniciatyvos gyvam bendravimui, pradeda jo vengti ir, kaip sako psichologė, tai pasireiškia ne tik tarp vaikų ar jaunimo, bet ir tarp suaugusiųjų.
Anot jos, blogiausia, jog, skirdami laiką virtualiam bendravimui, nuskriaudžiame patys save, nes netenkame gyvo bendravimo teikiamų privalumų: fizinio kontakto, artumo, ryšio, gyvų emocijų ir galimybės praktikuoti ir stiprinti socialinius įgūdžius.
Kita vertus, I. Nadieždinienės pastebėjimu, pastaruoju metu vis daugiau žmonių pripažįsta skaitmeninės higienos svarbą: stengiasi limituoti prie ekranų praleidžiamo laiko trukmę, nepamiršti fizinio aktyvumo, miego, poilsio, mitybos ir gyvo bendravimo svarbos ar atrasti kitų veiklų.

„Žmogus negali be žmogaus. Bendravimo poreikiai yra baziniai ir neginčytini, o internetas tik sukuria iliuziją, kad galime labai lengvai ir greitai patenkinti šiuos poreikius“, – akcentuoja psichologė.

Paklausta, ką patartų tiems žmonėms, kurie visgi jaučia nerimą ar baimę išjungti socialinius tinklus, psichologė atkreipia dėmesį, jog nerimas ir baimė jau gali signalizuoti apie pavojų. „Evoliuciškai baimės emocija svarbi išlikimui, kai susiduriame su realiu pavojumi ir grėsme. Tik klausimas, kokia grėsmė gali kilti, jei aš neprisijungsiu prie savo paskyros? Ar aš būsiu atstumtas, o gal atstumtas bus tik mano virtualus įvaizdis? Gal aš nerimauju, kad atitrūksiu nuo virtualios grupės aktualijų ir praleisiu kažką svarbaus? Visgi, ar tai tikrai svarbiau už arbatos puodelį su artimuoju, pokalbį su vaiku, poilsį gamtoje ar laiką su knyga?“, – retoriškai klausia I. Nadieždinienė.
Jos teigimu, su internetu ir jo naudojimu susijusios kylančios intensyvios nemalonios emocijos rodo, kad laikas atkurti balansą tarp virtualios ir realios erdvės.
Pasak psichologės, labai svarbu tų emocijų nebandyti neigti, nes – tai ženklas, rodantis stiprų prisirišimą prie technologijų. „Pirmiausia, pastebėkite jį. Vėliau mažais žingsneliais kurkite naujas dienos rutinas, įvesdami minutes, valandas ar net dienas, kai nesinaudojate ekranais pramoginiais tikslais. Palaipsniui šį laiką galima didinti. Stebėkite, kas vyksta, kas pasikeičia. Leiskite sau nuobodžiauti ir nustebsite, kokių netikėtų veiklų ilgainiui norėsite imtis”, – pirmųjų žingsnių reikšmę akcentuoja I. Nadieždinienė.
Psichologė taip pat atkreipia dėmesį, jog į savo kasdienybę svarbu įtraukti kuo daugiau fizinio aktyvumo, taip pat rūpintis miego, mitybos ir poilsio kokybe.
Ištverti dieną be socialinių tinklų gali padėti ir programėlės, kurios apriboja interneto naudojimo galimybes arba, prieš atidarant programą, siūlo sustoti, giliai įkvėpti ir dar kartą pagalvoti, ar jums tikrai šiuo metu reikia ją įsijungti. Tokias galimybes siūlo: „OneSec“, „AppBlock“, „Freedom“ ir kt. programėlės. Visgi, jei pastebite, kad sunkiai sekasi atsitraukti nuo socialinių tinklų, prarandate malonumo jausmą kitose gyvenimo srityse, I. Nadieždinienė rekomenduoja kreiptis pagalbos į sveikatos specialistus. „Geriau dėl savęs padaryti konkretų nedidelį veiksmą jau šiandien nei kažką didelio kažkada“, – sako psichologė I. Nadieždinienė.
Rimantė Jančauskaitė