Ko tikėtis pieno gamintojams?

Europos pieno gamintojai, tradiciškai posėdžiavę Briuselyje vykusioje Europos pieno tarybos (EMB) generalinėje asamblėjoje, vienbalsiai nepritarė ES-MERCOSUR laisvosios prekybos susitarimui, kuris atvertų kelius laisvai bemuitei prekybai tarp ES ir Pietų Amerikos valstybių įvairiais produktais, tarp jų ir pieno produktais.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.

Anot Europos pieno tarybos, kurioje Lietuvos pieno gamintojams atstovauja Lietuvos pieno gamintojų asociacija, toks susitarimas galbūt ir būtų naudingas pramonei, tačiau tikrai ne ūkininkams ir vartotojams. Europos Sąjungoje pagamintiems maisto produktams taikomi aukščiausi saugos, kokybės ir gyvūnų gerovės bei aplinkosaugos standartai, kokiais, deja, negali pasigirti Pietų Amerikoje gaminama produkcija. Jei pigesnė, tačiau gerokai žemesnius standartus atitinkanti produkcija užplūstų ES rinką, mūsų ūkininkams, taip pat ir pieno gamintojams tai reikštų nesąžiningą ir žlugdančią konkurenciją, o vartotojams – neužtikrintumą dėl prekybos tinkluose siūlomų įvežtinių produktų kokybės ir poveikio sveikatai. Be to, žvelgiant iš rūpesčio klimatu perspektyvos, nelogiška ir netvaru transportuoti per vandenyną produktus, kuriuos esame pajėgūs pasigaminti vietoje. Šiais neramiais laikais, kai ES pašonėje vyksta kariniai konfliktai, itin svarbu maisto, tarp jų ir pieno, produktais apsirūpinti patiems ir nesikliauti importu.

Vertinant situaciją su žaliavinio pieno kainomis, visoje ES jos šiuo metu yra atsigavusios. Anot Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktoriaus Eimanto Bičiaus, Lietuvoje, nepaisant pakilusių pieno supirkimo kainų, situacija ir toliau prastėja – drastiškai mažėja pieninių karvių skaičius (per pastaruosius metus jų sumažėjo apie 13 tūkst., arba 6 proc.). Iš pieno gamybos traukiasi ir smulkūs ūkiai, ir stambios žemės ūkio bendrovės. Anot LPGA prezidento Jono Vilionio, toks sektoriaus nykimas ne tik skausmingas, bet ir neūkiškas bei neracionalus – diduma šių ūkių juk buvo sulaukę ES ir nacionalinės paramos, buvo investuojama į jų kūrimą, plėtrą, inovacijas, o dabar tokie sąžiningai dirbę ūkiai priversti užsidaryti. Nepaisant augančios žaliavinio pieno supirkimo kainos, ji visgi nepadengia pieno gamybos savikainos. Šią problemą akcentuoja ir kitose šalyse ūkininkaujantys pieno gamintojai.
Džiugu, kad Europos pieno tarybos bei LPGA pastangomis Europos Komisija pradėjo analizuoti kai kuriose valstybėse narėse (Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kt.) taikomus nacionalinius teisės aktus, draudžiančius pirkti-parduoti žaliavinį pieną pigiau, nei kainavo jį pagaminti. Skirtingose šalyse tokie teisės aktai veikia skirtingai, tačiau ypač sėkmingai toks ribojimas pasiteisina Ispanijoje. Europos Komisija atlieka analizę ir vertina galimybę panašų reguliavimą įvesti ES mastu. Jei pavyktų tą padaryti, pagal vieningą metodiką būtų apskaičiuojama, kiek ūkininkui kainavo pagaminti litrą pieno, įskaitant sąžiningą darbo užmokestį, lėšas investicijoms į ūkio plėtrą ir visas kitas gamybos sąnaudas. Teisės aktai reglamentuotų, kad ūkininkas už pieną gautų ne mažiau, nei minėta savikaina. Tokia apsauga užtikrintų pieno sektoriaus patrauklumą jaunajai kartai, kurios apverktinai trūksta šiame sektoriuje, nes jauni žmonės mato, koks šis sektorius nestabilus ir rizikingas, o ūkininkas – menkai apsaugotas nuo kainų svyravimų.
Be to, Europos pieno taryba siekia, kad būsimoje Bendrojoje žemės ūkio politikoje vėl atsirastų lanksti pieno rinkos reguliavimo priemonė – mat panaikinus pieno kvotų režimą ir visiškai liberalizavus pieno rinką, ES nuolat juntamas disbalansas tarp pieno pasiūlos ir paklausos, kuris lemia kainų svyravimus ir išstumia pieno gamintojus iš sektoriaus. Nauja Europos pieno tarybos siūloma pieno rinkos reguliavimo priemonė būtų lankstesnė, įsijungtų tik pasirodžius krizės požymiams ir užtikrintų finansines paskatas ūkininkams, nusprendusiems savanoriškai laikinai sumažinti perdirbimui pristatomo pieno kiekį. Toks mechanizmas leistų išsaugoti karvių bandas, užtikrintų reikiamas pajamas ūkininkams bei subalansuotų rinkoje pasiūlą su paklausa.
Tokia tarptautinė LPGA veikla europiniame kontekste atveria galimybę ES mastu kelti Lietuvos pieno gamintojų problemas, teikti siūlymus dėl ilgalaikių ir tvarių jų sprendimų.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos informacija