Grįžome kupini įspūdžių, naujų patirčių ir sušildyti bendrystės…

Ankstyvą lapkričio 22 dienos rytmetį į Prienus iš įvairių rajono kampelių  suvažiavo ūkininkai su šeimos nariais. Mūsų laukė išvyka į Lenkiją ir Slovakiją. Vykome maršrutu: Prienai – Krokuva – Slovakija – Zakopanė – Prienai.
Krokuvoje aplankėme nuostabaus grožio Vavelio pilį. Užlipome aukštai į varpinę pasigrožėti Krokuvos senamiesčiu. Pilies rūsyje palaidota apie 100 nusipelniusių miestui didikų, karalių. Tokių, kaip Stefanas Batoras, imperatorius Ferdinandas Lavstrigas. Čia palaidotas ir Lenkijos prezidentas Aleksandras Kačinskis su žmona Helena Kačinska, kurie žuvo lėktuvo katastrofos metu. Ant sienos sukurta lenta, kurioje įrašytos ir kitų 90 žuvusių lėktuvo keleivių pavardės.

Aplankėme ir Marijos katedrą, turinčią 10 nuostabių altorių. Domininkonų vienuolyną, Švento Vaclovo katedrą, kurios bokšte esantis trimitininkas kas valandą trimituoja. Gidės pasakojimu, jo melodija nutrūksta todėl, kad Krokuvos miestą užpuolus priešams, katedros trimitininkui pranešant apie pavojų, buvo peršauta gerklė. Melodija liko neužbaigta, bet miestas buvo laiku įspėtas apie pavojų.  Ir dabar sugrojęs melodiją trimitininkas užlipa į varpinę ir nusilenkia miesto gyventojams bei svečiams. Krokuvoje pasivaikščiojome ir po senamiestį, jau papuoštą ir alsuojantį Kalėdų laukimu.
Kitą dieną mūsų laukė ekskursija į Belianska urvus, Slovakijoje. Šie urvai buvo aptikti 1922 metais,  (urvo ilgis 530 metrų). Po rekonstrukcijos 1954 metais jų lankymo ilgis praplėstas dar 235 metrais.
Urvo pradžioje mus pasitiko Didžioji meška, kurios ūgis atsistojus siekia 3 metrus. Dabar ji, žinoma, netikra, bet anais laikais, sako, buvusi nuolatinė urvo gyventoja. Radome ir kitų urvo gyventojų liekanų. Dabar urve gyvena daug šikšnosparnių. Mums labai pasisekė, kad lankėmės jų miego sezonu.
Slovakijoje susitikome su ūkininkais. Lankėmės ūkyje „FARMA VYHODNA“. Jame laikoma apie 500 Vokietijos, Olandijos juodmargių veislės karvių. Karvės melžiamos 20 vietų Tandemo tipo aikštelėje. Visos karvės sėklinamos, išmilžis siekia apie 30–40 kg pieno per parą. Veislei prieauglis atsirenkamas labai anksti. Buliukų auginama tik dalis. Kiti parduodami maži. Ūkyje dirba 50 darbuotojų, pieno pasiliekama tik sūrių gamybai, kita dalis parduodama užsienio rinkai. Šeimininkai mielai pasidalino darbo ir užduočių sprendimais. Pademonstravo, kaip vietoje pasigamina ir kombinuotų pašarų. Turėjome progos padegustuoti ir ūkyje pagamintų įvairių rūšių sūrių. Jų gaminama apie 20 rūšių, didelė dalis pagamintos produkcijos taip pat teikiama užsienio rinkai. Ūkyje gaminami produktai ne tik iš pieno. Gaminami ir taip vadinami „SLOV CHIPS“, įvairių rūšių ekologiniai makaronai, arbatos, tyrelės, medus, sirupai ir dar daug skanių dalykų. Nusipirkome lauktuvių.
Kita edukacija Slovakijoje vyko užeigoje „Koliba“. Čia susipažinome su slovakų papročiais, o mus priėmę organizatoriai mielai klausėsi lietuviškų dainų.
Paskutinę kelionės dieną praleidome Zakopanės mieste. Ekskursiją pradėjome nuo seniausių miesto kapinių, kuriose palaidota daug žymių žmonių: daktarų, kalnų vedlių, kunigų, vienuolių. Šalia stovi ir seniausia miesto medinė bažnytėlė. Dabar kapinės jau neveikiančios. Jose radome ir Jono Biliūno pirmą kapavietę. Rašytojas paskutinius 3 savo gyvenimo metus praleido Zakopanėje, kur gydėsi. Jis labai norėjo grįžti į Lietuvą, bet dėl sunkios ligos ir finansinės padėties 1907 metais taip ir mirė Zakopanėje. Buvo palaidotas šiose kapinėse. Vėliau 1953 metais buvo parvežtas į Lietuvą ir palaidotas Anykščiuose, Laimės kalnelyje.
Lankėmės miesto turguje. Pirkome lauktuvių. Grožėjomės senoviniais pastatais. Miestas jau alsavo švenčių laukimu… Kelionės metu pakerėjo kalnų grožis, jų didybė, augmenija.
Visi sveiki, pilni įspūdžių laimingai grįžome namo. Ačiū kelionės organizatoriams už nuostabią kelionę. Pamatyta daug gražių vietų, patirta nuostabių įspūdžių, o svarbiausia labai šiltai bendrauta tarpusavyje. Dar kartą turėjome progos pajusti, kad bendrystė visus suburia ir suvienija.
Ūkininkams  artėjančių švenčių proga linkime sveikatos, kantrybės, šeimyninės laimės, sėkmės jų labai sunkiuose, bet reikalinguose darbuose…
Lauksime ir daugiau tokių kelionių!

Ūkininkų vardu – Lina Kriukelienė