Visada maniau, kad bene didžiausia mūsų kairiųjų, dešiniųjų, centristinių valdžių, buvusių po nepriklausomybės atkūrimo, išmintis buvo siekti, kad mūsų pinigai būtų stabilūs. Atmetus milžinišką infliaciją ligi 1993-iųjų, nuo tada, kai buvo įvestas litas, kuris buvo susietas su JAV doleriu, vėliau euru, lietuviams nereikėjo kvaršinti sau galvos, kokios naujienos valiutų biržoje, koks kursas šiandien, o koks bus gal po savaitės ar mėnesio.
Stabilus kursas, žinia, turėjo ir savo trūkumų. Ekonomikos krizės laikotarpiais vyriausybės dėl valiutų valdybos modelio (pririštos pinigų vertės) negalėjo laisvai manipuliuoti valiutų kursais, neturėjo galimybės sumažinus nacionalinių pinigų vertę paskatinti nacionalinio eksporto.
Išsamiau lapkričio 30 d. „Gyvenimo“ numeryje.