„Nežinau, ar man kas nors labiau patinka už gamtą, – ko gero, ne. Ir to aš nesirinkau, man atrodo, kad vos gimęs ja domėjausi, o atrasti ją padėjo mama ir tėtė, broliai, mūsų giria, esanti už kiemo tvoros, ir, žinoma, visi kiemo paukščiai bei gyvuliukai, kurie man labai patiko.“
(Selemonas Paltanavičius, „Su Gamta kišenėje“)
…Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje pristatyta 100-oji jubiliejinė vieno garsiausių Lietuvos gamtininkų Selemono Paltanavičiaus knyga „Su gamta kišenėje“. Rašytojas savo kūriniuose puoselėja vieną tikslą – sužadinti jaunąją kartą domėtis, pažinti ir branginti gamtos kūriniją.
Parodoje eksponuojama 100 autoriaus išleistų knygų, jo rankraščiai, diktofonas, filmavimo kamera, fotonuotraukos. Knygos leidėja – leidykla „Terra Publica“, jos vadovė Danguolė Kondrotienė pasidžiaugė, kad paroda pristatyta būtent Kaune, kur daug su gamta susijusių lankytinų vietų: Kauno zoologijos sodas, Botanikos sodas, Tado Ivanausko muziejus. Su parodos atidarymu pasveikino ir T. Ivanausko muziejaus direktorius Ramūnas Grigonis, linkėdamas autoriui sveikatos ir tolimesnės kūrybinės sėkmės.
Paukščiukus, vabaliukus stebėjo vaikystėje…
Selemonas gimė Suvalkijoje, Užbalių kaime. Šalia Kazlų Rūdos giria – trečioji pagal dydį Lietuvoje. Šeimoje augo keturi broliai, Selemonas – pats mažiausias.
„Dar vaikystėje man rūpėjo pažinti visus vabalus, paukščius, augalus, žvėrelius, tačiau knygų apie tai neradau. Tada tariau sau, kad užaugęs rašysiu apie gamtą, kad vaikai sužinotų jos įdomybes ir paslaptis. Taip galvojau, nors dar net nenumaniau, kaip tos knygos yra rašomos…“ – šypsodamasis prisimena rašytojas.
O būdamas septintoje klasėje parašė savo pirmąją knygą „Žalio miško istorijos“.
Dvylikametis paauglys pradėjo rimtai domėtis paukščiais. Jaunasis gamtininkas parašė laišką prof. Tadui Ivanauskui, kuris atsiliepė, pakonsultavo. Tai buvo džiugus įvykis. Pirmą kartą sėkmingai dalyvavo respublikinėje jaunųjų biologų olimpiadoje.
„Esu gamtos vaikas“
S. Paltanavičius dažniausiai rašo vaikams ir – apie gamtą. „Ne aš, o ji mane pasirinko. Ir man reikia visko“. Apie gamtą rašo, nes ji autoriui svarbiausia, apie ją turi daug žinių (dėsto ornitologijos kursą studentams), jas nuolat papildo.
„Rašyti vaikams būtina, nes, kaip visada, sakau – iš vaikų užauga žmonės, – tai pati geriausia mūsų ateities investicija…,“ – sako autorius.
„…Pamenu, rašiau pasaką apie ežį ir mamą. Tai ką jūs manot? Prisikroviau pilna knygų, įvairių enciklopedijų. O kai parašiau tą pasaką, gavau netikėtą įvertinimą: Tai geriausia tavo monografinė knyga apie ežį!“, – prisimena Selemonas. – Beje, yra net 44 ežių rūšys. Sunku įsivaizduoti, bet kai kurios kultūros ežį laiko …nacionaliniu patiekalu…“.
Su diktofonu rankoje
Rašytojas daug keliauja po Lietuvą. Kartais mintys aplanko netikėtai, sėdint prie automobilio vairo. Tada įsijungia savo diktofoną ir kalba…
Autorius rašo pasakas ranka. Vėliau tekstus surenka kompiuteriu. „Redaktoriai dažnai nepatenkinti, nes neleidžiu jiems išbraukti nė vieno sakinio. Juk tada suyra visa pasakojimo struktūra,“ – sako autorius.
„Man patinka ir sliekas, kurį gali paleisti sau ant delno, vabalas žygis, gyvenantis po akmeniu, ir voras kryžiuotis – mėgstu per lupą spoksoti į jo spygliuotas kojas, į apskritas akis.“ (Citata iš 100-osios knygos)
100-oji knyga „Su gamta kišenėje“
Pasak rašytojo, šis naujausias kūrinys – tai pažintinė kelionė po neaprėpiamą ir neišsenkantį gamtos pasaulį. Knygoje ištikimiems skaitytojams ir gamtos mylėtojams pasakoja apie savo tyrinėjimus gamtoje, dalinasi vaikystės prisiminimais, septintoko nuotykiais ir atradimais; negaili ir patarimų, kaip pajausti ir pastebėti gyvos gamtos stebuklus. Knyga iliustruota gražiais dailininkės Redos Tomingas darbais ir rašytojo darytomis fotografijomis.
„Man atrodo, jog gamta yra tokia didelė, kad neįmanoma jos pažinti visos. Taip jau kelintą vasarą gilinuosi į vabzdžių pasaulį, o kaskart sutinku vis naujų, nematytų. Ne geriau su augalais – jų tiek daug, negaliu jų pažinti be knygų.“
Nuotraukose – gamtos grožis
Kita gamtininko aistra – fotografavimas. Parodos metu jis su meile pristatė svarbų savo darbo eksponatą – filmavimo kamerą. „Ji nebijo nei vandens, nei smūgio. Ji nebijo nieko, – džiugiai pasakoja. – Per 50 metų fotografijos archyve sukaupta ketvirtis milijono nuotraukų apie mus. Nuo žemės grumsto iki baltų debesų..“
Parodos salėje iš nuostabių fotografijų į mus lyg gyvi žvelgia gamtos šeimininkai: paukšteliai, laputė, gulbės, net žalčiai savo vestuvėse…
Įdomi nepailstanti asmenybė
Gamtininkas, rašytojas, ornitologas, fotografas, radijo ir televizijos laidų vedėjas – tikras gamtos ir vaikų draugas. Gamta jam – ir džiaugsmas, ir neišsenkanti kūrybos versmė. Selemonas – aktyvus, visur spėjantis, mėgstantis pajuokauti. Dirbęs Aplinkos ministerijoje, Žuvinto rezervate, 8 metus sėmėsi žmogiškosios patirties dalyvaudamas nacionalinėje ekspedicijoje.
Jo knygos ne kartą išrinktos ir nominuotos Geriausių knygų rinkimuose, P. Abukevičiaus, P. Mašioto, Č. Kudabos premijų laureatas, apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“.
Veronika Pečkienė