Prienuose pristatyta naujausia V. Zabielsko knyga, skirta Lietuvos kariuomenės karininkų atminimui

Lapkričio 19 dieną Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje viešėjo lietuvių karybos istorijos tyrinėtojas, visuomenininkas Vytautas Zabielskas, kuris susirinkusiesiems pristatė naujausią savo knygą „Lietuvos kariuomenės karininkai – sovietinės ir nacistinės okupacijų aukos“.
Nors pagal specialybę Vytautas Zabielskas yra inžinierius, nemažą savo gyvenimo dalį vyras paskyrė visuomeninei veiklai. Nuo Nepriklausomybės pradžios Vytautas rūpinasi Lietuvos kariuomenės karininkų atminimo išsaugojimu. Jo iniciatyva Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse įamžintas Lietuvos karininkų – sovietinės ir nacistinės okupacijų aukų – atminimas, o Norilske iškilo Baltijos šalių kariuomenių karininkams skirtas memorialas. Tiesa, neseniai pasirodžius žiniai, jog Rusijoje uždaromas Gulago muziejus, šiandien Vytautas abejoja, ar memorialas Rusijoje išliks, mat, pasak jo, karas Ukrainoje rodo, jog Rusija nepasikeitė. Ji ir šiandien remiasi melu ir žiaurumu.
Apie praėjusio amžiaus autoritarinių režimų žiaurumą, kai buvo žiauriai kankinami ir žudomi Lietuvos karininkai, pasakojama ir naujausioje V. Zabielsko knygoje „Lietuvos kariuomenės karininkai – sovietinės ir nacistinės okupacijų aukos“.
Tiesa, knygos autorius prisipažįsta, jog sunku kalbėti apie kariuomenę, kuri neiššovė nė vieno šūvio. Tačiau visai ne dėl to, jog mūsų kariuomenė buvo prastai parengta, o todėl, kad buvo kone priversta pasiduoti be jokio pasipriešinimo. Mat, svarstant SSRS ultimatumą, už pasipriešinimą ginklu tuomet pasisakė tik Prezidentas Antanas Smetona, krašto apsaugos ministras Kazimieras Jokantas ir valstybės kontrolierius Konstantinas Šakenis. Tačiau kitiems Vyriausybės nariams ir tuometiniam kariuomenės vadui Vincui Vitkauskui pasisakius prieš, Lietuva priėmė SSRS ultimatumą, su kuriuo ir prasidėjo 50 metų trukusi okupacija, pareikalavusi tūkstančių aukų ir sudaužytų likimų.
Apie tas aukas pasakoja ir V.Zabielsko parengta enciklopedinio pobūdžio knyga, kurioje pateikta 851 Lietuvos karininko biografiniai duomenys: paskutinės tarnybos vieta, kariniai laipsniai, apdovanojimai ir likimas. Vieni jų buvo okupantų nužudyti, sušaudyti, kiti buvo tremiami į lagerius, žiauriomis sąlygomis kalinami kalėjimuose…
Kartu su knygos autoriumi atvykęs Gaudentas Aukštikalnis susirinkusiesiems pademonstravo pluoštelį nuotraukų iš to dar nesudaužyto į šipulius jų gyvenimo. „Labai norime, kad už šių statistinių duomenų pajustumėt jų gyvenimus, daugumos labai dramatiškus, skaudžius, tragiškus. Tarp datų ir eilučių pajauskite nuoskaudą, kančią, baisų pažeminimą, nužudytą viltį. <…> Supraskite jų troškimus, viltis, svajas ir siekius, kai jie tarnavo Tėvynei, mylėjo ir buvo mylimi, kūrė šeimas, augino vaikus“, – susirinkusiesiems sakė G. Aukštikalnis.
Beje, „Lietuvos kariuomenės karininkai – sovietinės ir nacistinės okupacijų aukos“ – tai ne vienintelė autoriaus parengta knyga, skirta nuo okupanto rankos kritusiems mūsų kariams atminti. Kartu su bendraminčiais autorius 1998 m. įkūrė Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungą, kurios iniciatyva išleistas 10 tomų fundamentalaus pobūdžio enciklopedinis leidinys „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ (2001–2015). Šioje knygoje V. Zabielskas kartu su bendraminčiais sudėjo per 7000 biografijų, žyminčių pačius svarbiausius to meto karininkų gyvenimo faktus. Už šį darbą 2017 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė „Už nuopelnus Lietuvai“ V. Zabielską apdovanojo Riterio kryžiumi.
Rimantė Jančauskaitė