„Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, padarėte man…“

„Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, padarėte man…“ (iš Evangelijos skaitinio)

Gyvename nepalyginamai geriau ir atrodo, kad mūsų visuomenėje nėra vargstančių žmonių. Prienų Kristaus Apsireiškimo parapijos klebonas dekanas Vaidotas Labašauskas svarsto, kad vargas gali būti įvairiai įvardinamas ir suprantamas. Šventosios Teresės iš Kalkutos žodžiais tariant, didžiausias šių laikų skurdas yra ne materialinis, o jaustis nereikalingam.

„Carito“ savanorės J. Vilkienė, D. Račaitienė, K. Žuklienė, klebonas dekanas V. Labašauskas, „Gilės sodo“ projekto vadovė I. Urbonaitė.

– Tas tiesa, gyvename vis geriau, bet daugėja vienišų asmenų, žmonių, kuriems trūksta artimųjų ir aplinkinių meilės, dėmesio. Kalbame, deklaruojame meilę, o nemažai žmonių jaučiasi nemylimi, nepriimti, – pabrėžia klebonas dekanas Vaidotas Labašauskas.
Po vienu stogu įsikūrę Prienų parapijos „Caritas“ savanoriai ir viešosios įstaigos „Gilės sodas“ Žemo slenksčio paslaugų kabineto darbuotojai dirba išvien, teikdami humanitarinę pagalbą tiems gyventojams, kurie dėl skirtingų priežasčių stokoja maisto, drabužių, neįstengia nusipirkti higienos priemonių.

Kartą per savaitę – Šiltos sriubos akcija
„Carito“ patalpose, esančiose Kęstučio g.16A, laukiami visi gyventojai, kuriems reikia pagalbos: nepasiturinčios šeimos, senjorai, žmonės, nukentėję nuo gaisro, benamiai ar asmenys, turintys priklausomybių… Karitietės moterys visus vienodai priima, išklauso, aprengia pagal poreikį ir sezoną, aprūpina trūkstamais daiktais. Neturintieji patogumų gali išsimaudyti duše. Nevyriausybinė organizacija „Gilės sodas“ pagal sutartį su Maisto banku gauna įvairių maisto produktų, kurie išdalinami nepasiturintiems lankytojams.
Nuo spalio 1 d., siekiant geriau atliepti klientų poreikius, išplėsti teikiamų paslaugų pasiūlą, „Carito“ ir „Gilės sodo“ organizacijų atstovai drauge paskelbė Šiltos sriubos akciją. Kiekvienos savaitės antradienį 10–12 val. „Carito“ namuose savanorės dalina sriubą tiems, kurie pasigaminti karšto maisto patys neįstengia.
Prienų „Carito“ veiklos koordinatorė Kristina Žuklienė pasakoja, kad pirmajai Šiltos sriubos akcijai buvo išvirti šeši litrai sriubos, jos paskanauti susirinko 13 žmonių. Ilgainiui žmonių skaičius augo. O praėjusią savaitę sriuba išdalinta 28 lankytojams.
– Kviečiame pavalgyti ir tuos, kurie ateina pasirinkti drabužių. Užsuka ir pagyvenusių vienišų senjorų, bet ne tiek daug. Kai kam sriubos įpilame išsinešimui. Be abejo, yra ir daugiau sunkiai iš pensijos besiverčiančių prieniečių, bet kai kuriems senjorams orumas neleidžia paprašyti pagalbos iš šalies. Todėl kreipiuosi į Prienų visuomenę su prašymu: jeigu jūs savo aplinkoje, kaimynystėje žinote vienišą žmogų, kuriam lėkštė sriubos suteiktų ir sotumo, ir šilumos, paraginkite jį ateiti arba palydėkite į „Carito“ bendruomenės namus. Pavaišinsime skania ir sočia sriuba, – ragina K.Žuklienė.
Lauknešėliais, surinktais iš Maisto banko dovanotų produktų, aprūpinama vidutiniškai 8–20 Carito lankytojų. Anot savanorių, krepšeliuose – duonos gaminiai, konservai, kruopos, daržovės (bulvės, svogūnai, kopūstai, burokėliai), milteliai skalbimui, tai, ko reikia šeimoms patenkinti būtiniausius poreikius.

„Carito“ patalpose visi laukiami ir svarbūs
– Kristus yra pasakęs: „Ką padarėte vienam iš mažiausių mano brolių, padarėte man“, – primena klebonas dekanas V.Labašauskas. Jo teigimu, krikščioniškomis vertybėmis besivadovaujančio „Carito“ veiklos esmė yra tarnauti patiems mažiausiems: alkaną pamaitinti, ištroškusį pagirdyti, nuogą aprengti, pakeleivį priglausti, ligonį, kalinį aplankyti…Visgi pagrindinis to tikslas – parodyti dėmesį žmonėms, juos angažuoti, kad visi laukiami ir yra vienodai svarbūs.
– Orientuojamės į socialiai izoliuotų žmonių grupes. Pirmiausia tai žmonės su priklausomybėmis, kuriems labai trūksta socialinių įgūdžių. Patenkiname jų fizinius poreikius, kad, nepaisant susiklosčiusių aplinkybių, pasirinkto gyvenimo būdo, labiau pasijustų žmonėmis. Padedame jiems atkurti pasitikėjimą, savivertę ir socialinius įgūdžius, – klebonas patikina, kad paslaugos klientams teikiamos kompleksiškai.
Todėl jis mato prasmę bendradarbiauti, dalintis idėjomis ir patalpomis su „Gilės sodo“ specialistais, kurie turi tam tikrų profesinių gebėjimų, žinių, praktikos, kaip tuos žmones surasti, sukviesti, organizuoti.
– Mūsų tikslas ne tik pamaitinti žmogų, bet parodyti jam žmogiškumą, su juo pabūti, pakalbinti. Lėkštė sriubos – tai galimybė išeiti iš namų, pabendrauti. Svarbu juos priimti, atjausti, jokiu būdu neatstumti, nepasmerkti, nes visi esame Dievo vaikai, – „Carito“ savanorių misiją primena klebonas.

„Carito“ ir „Gilės sodo“ paslaugų gavėjai atvyko į talką.

Prienų „Carite“ besidarbuojančios savanorės Janina ir Danutė pritaria, kad kartais žmogui reikia labai nedaug: lėkštės sriubos ir nuoširdaus pokalbio. Anot Janinos Vilkienės, vieni ateina dėl drabužių, daiktų, kuriuos paaukoja geros valios prieniečiai, kitiems – svarbiau pasikalbėti.
– Turime dušą, tad paprašo leisti išsimaudyti. Kol geria arbatą, su juo pasėdi ir pabendrauji. Pasikalbam ir patenkintas žmogus išeina, – sako moteris, kuri Prienų parapijoje savanoriauja apie dešimt metų, yra teikusi pagalbą vargstantiems ir užsienio parapijoje.
Anot savanorės Danutės Račaitienės, bendraujant su likimo nuskriaustaisiais reikia švelnumo.
– Stengiuosi prie jų prieiti, pakalbinti, noriu, kad liktų patenkinti. Pamenu, vienas vargšulis ateidavo… Išsimaudė, susėdom prie stalo. O jis žiūri į mus ir sako: „Žinot, aš pasijutau žmogumi“. Nustebau: „Ką jūs kalbat! Taigi jūs ir esat žmogus!“ O dabar ateina visuomet apsirengęs žmoniškai, švariai, darbinius (kaip pats sako) drabužius namuose palikęs… – Danutė įsitikinusi, kad kiekvienam žmogui reikia pagarbos. – Atneši lėkštę sriubos, nusišypsai, palinki skaniai pavalgyti, paklausi, kaip jam sekasi. Jei žmogus turi laiko, nedrąsiai pasiskundžia, kitą kartą būna drąsesnis. Taip juos ir jaukinamės…

Parodo kelią, o sprendimus priims patys…
Antradienis, 10 val. ryto, prie „Carito“ bendruomenės namų šnekučiuojasi keli vyrai. Jie atėjo ne tik dėl sriubos. Jie pasitaria su „Gilės sodo“ specialiste, kur, vykstant „Carito“ namų ir aplinkos atnaujinimui, galėtų prisidėti. Užkalbinti vyrai pastato karučius, pirmiausia pasidžiaugia nuo šiukšlių iškuopta Nemuno pakrante, išgražėjusiu kiemu, kuriuos padėjo sutvarkyti, pasidalina želdynų vizija. Jų kalboje juntamas šeimininkiškas požiūris ir pasididžiavimas, kad gali būti šių akivaizdžių pasikeitimų dalimi.
Viešosios įstaigos „Gilės sodas“ projekto vadovės, psichologės Irmos Urbonaitės teigimu, šie lankytojai – iš margos publikos, kuriuos jos atviliojo iš minėto paupio. Pakrantėje veikė Prienų „taškas“, kuriame rinkosi benamiai ir nuo alkoholio priklausomi žmonės.
– Mes jų nevijome, pakalbinome, pakvietėme ateiti į „Carito“ namus ir kartu išgerti arbatos. Taip užmezgėme ryšius. Einam šiukšlių rinkti, pasitvarkyti, jie mielai įsitraukia į talkas, tokiu būdu ir teritoriją susitvarkėm, – tvirtina I.Urbonaitė. – Kai klebonas pakvietė į šias patalpas, jie pradėjo čia lankytis, gauti paslaugas. Ir Carito, ir „Gilės sodo“ veiklos principai sutampa, dirbame dėl tų pačių žmonių…
Pasak pašnekovės, dalis klientų gauna „Gilės sodo“ specialistų teikiamas nemokamas psichosocialines paslaugas, psichologų, psichoterapeutų, priklausomybių konsultantų ir kt. konsultacijas.
– Mus kviečia Prienų visuomenės sveikatos biuras, Prienų rajono savivaldybė, vykdydama Gyventojų užimtumo didinimo programą, kurios tikslas – įgalinti ilgalaikius bedarbius. Visgi supratome, kad daliai mūsų klientų pirmiausia reikia ne psichologo, o patenkinti svarbiausius bazinius poreikius: apsirengti, pavalgyti, nusiprausti, sušilti. Todėl kartu su „Carito“ savanoriais stengiamės klientams padėti atstatyti socialinius įgūdžius, kad sustiprėję jie galėtų savarankiškai kabintis į gyvenimą, įveikti psichologinius iššūkius, – viliasi „Gilės sodo“ projekto vadovė.
„Gilės sodo“ specialistai dirba su tais Prienų rajono gyventojais, kurie atsidūrę gyvenimo kryžkelėje. „Suteikiame tinkamas sąlygas, paramą, bet sunkius sprendimus savo, Dievo, visuomenės atžvilgiu jie privalo priimti patys. Mes to kelio už juos nenueisim: nesigydysim nuo priklausomybių, nepasirūpinsim jų sveikata…“ – I.Urbonaitė pabrėžia, kad nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų tikslas šią visuomenės dalį integruoti, paskatinti įsilieti į Prienų parapijos namuose veikiančias bendruomenes – Anoniminių alkoholikų, Veiklių žmonių bendrijas ir kitas savitarpio pagalbos grupes, kuriose sulauktų palaikymo ir paramos, pasimokytų, kaip įveikti kilusius sunkumus, ir sugrįžtų į normalų gyvenimą.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos