Prienų krašto ūkininkų šventė su metų iššūkių aidais

Į darbą tu netelpi, į poilsį tu netelpi,
ak, rugio žmogeli, tai kur tavo žemė?
Jeigu ji ant stalo – kokia ji maža,
o kokia ji didelė, jeigu ji širdyje.
(Just. Marcinkevičius)

Tikiu, kad šis mūsų žymaus kraštiečio ir mylimo poeto Justino Marcinkevičiaus posmas, nuskambėjęs „Metų ūkio“ šventės pradžioje, tapo ne tik šviesia renginio įžanga, bet ir prasminga gija, vienijančia ir konkurso dalyvių, ir daugumos mūsų krašto ūkininkų požiūrį į darbą. Būtent tikėjimas tuo, ką jaučia ir daro, bei optimistinis požiūris į ateitį jiems ir padeda ūkininkauti. Net ir tuomet, kai retsykiais supykstanti gamta ir dažnai realybės nejaučianti valdžia žemę mylintiems ir ją dirbantiems žmonėms siunčia nelengvus iššūkius bei išbandymus.

Iššūkius, kurie verčia žemdirbius pamiršti savo kasdienius darbus ir ryžtis drastiškoms, nekasdienėms protesto akcijoms. Akcijoms, kuriose, pasak Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkės Astos Gluoksnienės, labai aktyviai dalyvavo ir Prienų krašto žemdirbiai. Jie važiavo su traktoriais ir į Vilnių, ir surengdami mitingą prie Prienų rajono savivaldybės bandė atkreipti dėmesį į drastiškai padidėjusį žemės mokestį. Dėkodama ūkininkams už solidarumą ir susiklausymą pirmininkė apgailestavo, kad ūkininkai liko ne tik kad nesuprasti savivaldybės Tarybos daugumos, bet dar ir atstumti. Žemdirbių atstovų neliko visose komisijose, sprendžiančiose melioracijos bei paramos ūkininkams ir kaimo bendruomenėms klausimus.

Iš prieniškių protesto, ko gero, daugiausia laimėjo kaimynai iš Marijampolės rajono. Kaip žaismingai teigė šventės dalyvius sveikinęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės rajono skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas, jų rajono Taryba po prieniškių protesto priėmė sprendimą ženkliai sumažinti žemės ūkio mokestį.
Į įtemptus ir nieko gero neduodančius ūkininkų ir vietos valdžios santykius atkreipė dėmesį ir Seimo narys Kęstutis Mažeika, kviesdamas abi puses: ir ūkininkus, ir savivaldybės vadovus pamiršti ambicijas ir siekti bendrų tikslų. Būsimasis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas išreiškė viltį, jog naujosios Seimo daugumos koalicijos sutartyje įrašyta nuostata, kad žemės ūkis yra svarbus Lietuvai ir jos nacionaliniam saugumui, padės pakilti iš dugno, į kurį jį nustūmė buvusios valdžios vykdyta žemės ūkio politika.
Sveiko proto, sprendžiant su žemės ūkiu susijusius klausimus, pasigedo ir Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkės pavaduotojas Martynas Butkevičius. Didžiausią nerimą jam kelia juntamas noras išstumti arba tiesiog sunaikinti šeimos ūkius, kurių, beje, Prienų krašte – daugiausia. Pasak buvusio ilgamečio vietos Ūkininkų sąjungos lyderio, apmaudu ir dėl į Lenkiją iškeliavusių karvių bei sunykusių fermų, ir dėl grūdų rinkos, ir dėl vis kylančių žemės mokesčių. Tad, M. Butkevičiaus nuomone, ir Seimo, ir Vyriausybės dėmesio laukia nemenkas užduočių paketas.
Su viltimi apie tvirtą ir atsakingą požiūrį į kaime gyvenančių ir dirbančių žmonių stabilumo sąlygas bei perspektyvą mintimis su susirinkusiaisiais dalijosi ir Žemės ūkio rūmų prezidentas dr. Arūnas Svitojus. Beje, dauguma dalyvavusiųjų šventėje – naujai atėjusi arba perėmusi tėvų ūkius karta. Karta, kuri, kaip kalbėjo A. Gluoksnienė, nenori taikstytis su esama politika ir linkusi atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų. Tai jie jau įrodė ir rodo savo darbais. Į modernizuotą, su diegiamomis pažangiausiomis technologijomis vystomą Martyno Krūvelio pieno ūkį šiandien pasisemti patirties atvyksta ne tik kitų rajonų ūkininkai, bet ir svečių iš užsienio delegacijos. Taigi, pasak M. Butkevičiaus, ir vietoje turime pastebėti ir vertinti tai, ką turime ir kuo galime didžiuotis.
31-ajame „Metų ūkio“ konkurse dalyvavo 10 ūkininkų.
Konkurso komisija aplankė įvairiuose rajono kampeliuose įsikūrusius ūkininkus, apžiūrėjo jų valdas, pasikalbėjo apie ūkininkavimo iššūkius.
Konkurse dalyvavę ūkiai skiriasi vykdomos veiklos specifika, dirbamų hektarų skaičiumi, turima technika ir jos kokybe. Vieniems iš aplankytų žemdirbių ūkininkavimas yra pragyvenimo šaltinis ir gyvenimo būdas, kiti ūkininkavimą derina su darbu pagal įgytą profesiją kitose įmonėse ir įstaigose. Tačiau visus konkurso dalyvius jungia vienas bruožas – meilė žemdirbio verslui ir darbštumas. Akivaizdu, kad išrinkti geriausius buvo nelengva. Visi konkurso dalyviai verti padėkų ir aukščiausių vietų. Žavi vyresniųjų kantrybė ir jaunųjų entuziazmas, naujų ūkininkavimo sričių paieška. Tad bendrauta ir su tradicinių gyvulininkystės ir augalininkystės bei mišrių ūkių šeimininkais. Lankytasi žirgyne, pas daržininkus ir uogų augintojus. Komisijos nariai turėjo progą pabendrauti ir su draugiškai nusiteikusiomis ožkelėmis, alpakomis, danieliais, iš arčiau pažinti bitininkavimo ypatumus. Dauguma aplankytų ūkių – šeimos ūkiai. Apie juos pasakojome ankstesniuose „Gyvenimo“ numeriuose.
Šventės metu į sceną pakviestus konkurso dalyvius pasveikino Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkė Asta Gluoksnienė, Ūkininkų sąjungos tarybos narys Tadas Keturakis, Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė. Dalyviams įteiktos Ūkininkų sąjungos padėkos ir atminimo prizai, „Gyvenimo“ ir „Valstiečių“ laikraščio prenumeratos.
O konkurso nugalėtojams Aušrai ir Modestui Rutkauskams, antrosios vietos laimėtojams Jolitai ir Eimantui Kazakevičiams ir trečią vietą užėmusiems Redai ir Dominykui Barisams ir įmonės TIMAC AGRO, Prienų rajono savivaldybės dovanų kuponai ir savivaldybės Tarybos opozicijos dovanos. Rutkauskų namus papuoš ir „Gyvenimo“ laikraščio atminimo ženklas, jau 31 kartą įteiktas „Metų ūkio“ konkurso laureatams.
Dovanų darbštiesiems mūsų krašto ūkininkams nestokojo ir atvykę svečiai.

Ramutė Šimukauskaitė