1000 siaubingo karo dienų

Tėtušiui Joe Bidenui prireikė 1000 Rusijos sukelto agresyvaus karo Ukrainoje dienų, kad besiginančiai pusei suteiktų leidimą amerikietiškais ir amerikietiškų komponentų turinčiais ginklais apšaudyti šalies-agresorės teritoriją. Ir tai ne visą, o tik menką vieno Rusijos regiono (Kursko sritis) dydžio fragmentą. Ir tik tada, kuomet braukyti kalendoriaus datas ligi to momento, kai pasibuvimas Vašingtono Baltuosiuose rūmuose negrįžtamai baigsis, liko vos kelios dešimtys dienų.

Vėliau teliks galimybė misti apmąstymais – kodėl nepavyko Ukrainai padėti tiek, kiek buvo galima, ir tada, kada buvo laikas.
Rusų emigrantų medija „Svarbios istorijos“ (rus. Važnyje istorii) karo Ukrainoje tūkstantadienio proga mėgino suskaičiuoti, kiek sveria toji baisi kupros našta, kurią ligi gyvenimo pabaigos teks nešti ir kadenciją baigiančiam JAV prezidentui.

• Nuo karo 2022 02 24 pradžios, Jungtinių Tautų organizacijos duomenimis, žuvo per 12 tūkst. taikių ukrainiečių. Iš jų – 650 vaikų. Atitinkamai sužeistų ir sužalotųjų skaičius siekia 26 tūkst., iš jų 1700 – vaikai. Kitaip tariant, kiekvieną karo dieną nuo Rusijos kariuomenės ginklų žuvo vidutiniškai 12 ir buvo sužeisti 26 taikūs ukrainiečiai.
• Nors karą sukėlęs Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas sakė, esą „specialioji karinė operacija“ yra skirta nuo ukrainiečių nacių išlaisvinti rytines šalies teritorijas“ (Donbasą), jos metu čia žuvo keturiskart daugiau civilių nei nuo separatistų sukelto konflikto 2014 m. pradžios. Luhansko ir Donecko regionuose, pastebima, beveik nematyti jauno ir brandesnio amžiaus vyrų – diduma jų buvo mobilizuoti į karą prieš Ukrainą dar 2022-2023 m. ir žuvo arba buvo suluošinti.
• Amerikiečių „The Wall Street Journal“ vertinimu, šiame kare iš abiejų pusių žuvo ar buvo suluošinta apie milijoną žmonių. Ypač skaudžiai nukentėjo Ukrainos demografija. Gyventojų skaičius sumažėjo bent 15 proc., palyginti su prieškariu – nuo 45 mln. iki 35,8 mln. dabar. 4,7 mln. ukrainiečių tebegyvena Rusijos okupuotose teritorijose. Yra daug prielaidų, kad per artimiausius 25 metus Ukrainos gyventojų skaičius susitrauks dar 10 mln.
• Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, bent 10 mln. ukrainiečių šiandien patiria depresiją, psichikos sutrikimus, nerimą ar potrauminį sindromą.
• Nors Kremliaus pareigūnai įžūliai neigia kariuomenę atakuojant Ukrainos civilinę infrastruktūrą, Rusija per dvejus su puse metų visiškai ar iš dalies sunaikino mažiausiai 3,4 mln. žmonių būstus – 250 tūkst. gyvenamųjų pastatų. 90 mln. kv. m gyvenamojo ploto arba 8,6 proc. – 66 tūkst. pastatų yra nušluoti nuo žemės paviršiaus.
• Be to, sunaikinta 3800 mokyklų, 1804 kultūros objektai, 1203 medicinos įstaigos, 855 religijos, sporto, turizmo ir rekreacijos objektai.
• Rusijos bepiločių orlaivių, taip pat raketos smūgiais sunaikinta apie 70 proc. Ukrainos elektros generacijos. Ukrainoje nėra nė vienos stambios elektrinės, kuri karo metu nebūtų apšaudyta. Jau šią žiemą Ukrainos gyventojų laukia liūdna perspektyva turėti elektrą tik nuo 8 iki 20 val. per parą. „Politico“ skaičiavimu, 2022 m. vasarį Ukrainos energetikos sektorius pagamino 37,6 megavatvalandžių (Mh/h) elektros energijos, 2024 m. liepą – tik 12,1 Mh/h.
• 2024 m. sausį ekspertai žalą Ukrainos nekilnojamajam turtui, energetikos bei kitai infrastruktūrai vertina apytikriai 157 mlrd. JAV dolerių (yra ir mažiau kuklių vertinimų).
• Šiuo metu Rusija kontroliuoja 18 proc. tarptautiškai pripažįstamos Ukrainos teritorijos: 7 proc. buvo užimti 2014-aisiais, dar 11 proc. po 2022 m.
• Rusų išeivių platformos „Meduza“ ir „Media zona“ skelbia, esą nuo karo pradžios žuvo 120 tūkst. Rusijos kariškių. Ligi dabar tas skaičius galėjo padidėti dar 20 tūkst. Pažymima, kad šių platformų tyrėjai kliaunasi tik oficialia informacija ir atitinkamai nekrologais žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose. Trečdalis jaunų rusų (iki 40 metų) pernai neteko gyvybės karo frontuose.
• 400 rusų nuo 2022 m. žuvo per ukrainiečių apšaudymus Rusijos teritorijoje. 250 – nuo iš karo sugrįžusių veteranų rankų.

Rytas Staselis