Prisipažįstu: kai trečiadienį ukrainietiškose medijose perskaičiau informaciją apie tai, kad Rusijos kariuomenė karui Ukrainoje gavo rekvizitinių tankų iš „Mosfilm“ kino studijos, šyptelėjau, tačiau kartu ir suabejojau. Tokių, prašau man atleisti, „žinių“ pasirodo kone kasdien. Spėju, kad tokiais pranešimais kai kurios Ukrainos medijos siekia kiek pakelti savo auditorijos ūpą, ypač tuo metu, kada padėtis karo frontuose jau kurį laiką yra ne ukrainiečių naudai.
Tačiau truputį po pietų tą pačią dieną jau kituose kanaluose pasirodė originalūs vaizdai. Juose rodytas „Mosfilm“ vadovas, įžymus (tiesa, dabar aršiu propagandistu tapęs) kino režisierius Karenas Šachnazarovas, kuris audiencijos pas diktatorių Vladimirą Putiną metu jam aiškino, kaip reikšmingai kino studija padeda Ukrainoje kovojančiai šalies kariuomenei. Tarp jų – 28 tankus T-55, aštuonis plaukiojančius tankus PT-76, šešias pėstininkų kovos mašinas (rus. BMP) ir dar aštuonis karinius vilkikus. Vėliau pranešimą žiniasklaidai išplatino ir „Mosfilm“, paaiškinusi, esą karinis-techninis studijos skyrius iš viso turi apie 190 karinės technikos vienetų, kuri leidžia tuo pat metu filmuoti net keletą karinės tematikos filmų.
V.Putinas plačiau šia tema nieko nekomentavo, tik, linksint K. Šachnazarovui, pasidžiaugė, kad „Mosfilm“ šiuo metu yra didžiausia filmų studija Europoje ir esą niekuo nesiskiria nuo amerikietiškosios „WarnerBros“ (kas, tiesą sakant, yra kliedesys).
Rusijos diktatorius „Mosfilm“ vadovo tuose vaizdo karduose klausėsi nutaisęs keistą pusiau šypsenėlę. Ką turi jausti politinis lyderis, kuris prieš kelerius metus, iki pradėdamas agresiją Ukrainoje, iš aukštų tribūnų savo šaliai tvirtino, esą Rusijos kariuomenės aprūpinimas naujausio modelio technika siekia 80 proc.? O dabar tankai iš kino studijos rekvizito tai kariuomenei paremti…
„O karalius juk nuogas!“
Tuo pat metu agentūra „Reuters“ praneša, kad JAV paskelbtas sankcijas prižiūrintys pareigūnai iš OFAC (Office of Foreign Assets Control) jau prilipo ir prie Šveicarijos bankų. Konkrečiai – garsaus, 160 metų istoriją turinčio UBS (Union Bank of Switzerland). UBS pernai perėmė kitą šveicarišką banką „Credit Suisse“, su kurio aktyvais į UBS perėjo ir banko klientai iš Rusijos. JAV pareigūnai sako esantys patenkinti, nes UBS visais įmanomais būdais rodo norą bendradarbiauti ir jau net ėmė uždaryti kai kurių klientų iš Rusijos sąskaitas.
Bankų susijungimo metu į UBS perėjo 1,3 mln. privačių klientų. 2022 m. buvo skelbiama, esą 4 proc. „Credit Suisse“ banko aktyvų sudaro klientų iš Rusijos pinigai. Arba 35 mlrd. JAV dolerių. OFAC pareigūnams bus įdomu peržiūrėti bei įvertinti tų sąskaitų išrašus, nes JAV senokai reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad Šveicarijos bankai, dangstydamiesi toje šalyje galiojančiais įstatymais, pro pirštus žiūri į vietos bankų transakcijas, susijusias su Rusija ir Iranu.
Tai gali būti itin prasta žinia V. Putinui ir jo artimiausiai aplinkai, kuri, siekdama apeiti JAV bei ES sankcijas, naudojasi tokių šalių, kaip Šveicarija ar Lichtenšteinas, bankų paslaugomis. Nekalbant apie kai kurias buvusios Sovietų Sąjungos valstybes.
Kadenciją baigiantis JAV valstybės sekretorius Anthony’s Blinkenas atvyko į Europą tartis su sąjungininkais dėl pagalbos Ukrainai. JAV medijos tvirtina, kad jo piniginėje – daugiau nei 7 mlrd. JAV dolerių, kuriuos Joe Bideno administracija gali vis dar skirti karinei-techninei bei finansinei pagalbai Ukrainai, kad jų neužblokuotų naujoji – išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo – administracija.
Blogai tai, kad šios pagalbos Kyjivui reikėjo ir šiemet, ir pernai, ir dar 2022 m. O uodegas pabrukusios šlubos antys (politiniu žargonu – politikos lyderiai, kuriems po poros mėnesių jau niekas nebešviečia) susisgribo tik dabar. Kada įsivyrauja ne Ukrainos pergalės kare, o kažkokio kariaujančių pusių „kompromiso“ naratyvas.
Rytas Staselis