Mokė senjorus, kaip saugiai plaukioti skaitmeniniame „vandenyne“

Skaitmeninės viešosios paslaugos Lietuvoje yra gerai išvystytos, tačiau dar yra kur pasitempti skatinant gyventojus, ypač senjorus, gerinti savo skaitmeninius įgūdžius. Tobulėjant technologijoms, daugeliui viešųjų paslaugų persikeliant į internetą, gyventojams, nepriklausomai nuo amžiaus, mokėti naudotis kompiuteriu ir internetu yra taip pat svarbu, kaip ir gebėti skaityti, rašyti ir skaičiuoti.

Projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ mokymai Prienuose
Dabartinėje visuomenėje skaitmeninė atskirtis lemia ir socialinę atskirtį, todėl Lietuvos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) inicijavo per Lietuvą keliaujantį projektą „Nė vienas nėra pamirštas“, kurio tikslas – ugdyti senjorų gebėjimą saugiai naudotis informacinėmis technologijomis, pristatyti jiems vartotojų teises ir išmokyti atpažinti kibernetinius sukčius. Lapkričio 6 d. LR Prezidento Gitano Nausėdos globojamo projekto komanda atvyko ir į Prienus pas Trečiojo amžiaus universiteto lankytojus.
Pirmoje renginio dalyje senjorai buvo pakviesti į Prienų švietimo pagalbos tarnybos kompiuterių auditoriją, kurioje surengtos skaitmeninių įgūdžių lavinimo dirbtuvės. Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros ir Registrų centro specialistai bei konsultantai prieniečius mokė praktiškai naudotis eValdžios paslaugomis konkrečiais gyvenimo atvejais: susirgus, slaugant šeimos narį, turint negalią; pristatė išankstinę pacientų registravimo pas gydytojus sistemą; parodė, kaip prisijungti prie elektroninės sveikatos istorijos ir peržiūrėti savo medicininius dokumentus.

Asmens duomenų naudojimas ir apsauga
Antroje renginio dalyje, vykusioje Prienų kultūros ir laisvalaikio centre, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Ryšių reguliavimo tarnybos specialistai skaitė paskaitas TAU lankytojams, jose daug dėmesio skirdami saugiam elgesiui internete.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Karolina Vilimaitė ir Karolina Grobovaitė papasakojo, kodėl taip svarbu saugoti savo asmeninius duomenis, priminė, kad jų apsaugą Lietuvoje užtikrina patys asmenys, organizacijos, tvarkančios asmens duomenis, taip pat Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, žurnalistų etikos inspektorius, policija, teismai, į kuriuos galima kreiptis su skundais ir prašymais.
Daugelis yra įsitikinę, kad asmens duomenys – pirmiausia tai žmogaus vardas ir pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, banko sąskaitos numeris. Iš tikrųjų ši sąvoka daug platesnė. Prie asmens duomenų priskiriamas IP adresas, parašas, prisijungimo prie darbinių ar socialinių tinklų duomenys, darbovietė, užimamos pareigos, fotonuotrauka, automobilio valstybinis numeris, socialinio draudimo numeris, inicialai, vaizdo ir garso duomenys, užduočių atlikimo rezultatai, darbuotojo veiklos vertinimas. Asmens duomenų apsauga yra nusakoma įstatymiškai. Ir kiekvienas paslaugų gyventojams teikėjas privalo laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), apsaugoti savo sistemas nuo asmens duomenų paviešinimo arba pavogimo.
Pranešėjos pateikė pavyzdžių, kokiais atvejais asmens veiklai (ne)taikomas BDAR, kokiu pagrindu gali būti tvarkomi asmens duomenys. Asmenys turi turėti laisvą pasirinkimą sutikti su jų asmens duomenų tvarkymu arba ne; be to, jiems turi būti suteikta galimybė laisvai atšaukti savo sutikimą (be jokių neigiamų pasekmių). Visgi, kaip rodo praktika, žmogui neretai nepaliekama laisvės dėl to apsispręsti, jis tampa aplinkybių įkaitu, kitaip negalės sudaryti sutarties, negaus prekės ar paslaugos.
Atvejai, kai asmens duomenų tvarkymui yra tinkamas teisinis pagrindas: esant sutartinėms prievolėms (pvz.: draudžiant būstą), siekiant įvykdyti teisinę prievolę (darbdavio pateikiami darbuotojų duomenys „Sodrai“, Mokesčių inspekcijai ir kt.), viešojo intereso tikslais (viešai skelbiami duomenys dažnu atveju turi būti nuasmeninti), užtikrinant asmens gyvybinius interesus (pvz., ligoninėje, kai žmogus yra nesąmoningas ir negali suteikti sutikimo), teisėtais interesais (turto apsaugos atvejais, jeigu tai nesikėsina į gyventojų, darbuotojų privatumą).
Pagal BDAR gyventojai turi teisę nesutikti su jų duomenų paviešinimu, naudojimu rinkodaros ir kitais tikslais, gali prašyti juos ištrinti, ištaisyti neteisingus duomenis, apriboti jų naudojimą, taip pat pateikti prašymą leisti susipažinti su įstaigose tvarkomais jo duomenimis, juos perkelti iš vienos įstaigos (pvz.: finansų ar telekomunikacijų) į kitą.
Viena mažiau žinoma asmens teisė yra susijusi su automatizuotais sprendimais. Pranešėja pateikė tokį gyvenimišką pavyzdį. Kelionių agentūra pagal sudarytą algoritmą automatizuotai priima sprendimą neapdrausti vyresnio nei 70 metų asmens kelionių draudimu, todėl jis gali ginčyti sprendimą ir prašyti, kad jį peržiūrėtų darbuotojas.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovės davė ir naudingų patarimų, kaip apsaugoti savo asmens duomenis internete, naudojantis elektroniniu paštu. Anot jų, reikėtų rinktis sudėtingesnius slaptažodžius, nenaudoti tų pačių slaptažodžių visoms paskyroms, būtina periodiškai juos keisti. Naršant internete, iššokus slapukų nustatymams, nespausti „priimti viską“, „sutinku“, kol neperskaitėte visų sąlygų; nespausti nepatikimų (kenkėjiškų) nuorodų. Dar vienas patarimas – neatskleisti savo asmens duomenų nepažįstamiems telefonu, SMS žinute.
Nutekinus asmens duomenis, galima susidurti su nemaloniomis pasekmėmis: asmens tapatybės vagyste, suklastotų mokėjimo kortelių operacijomis, telefoniniu sukčiavimu, netgi šantažu.
Senjorai gali apsidrausti nuo nemalonumų, jei bus budrūs: neviešins savo asmens kodo internete, nereaguos į primygtinius nepagrįstus priminimus sumokėti įsiskolinimus ar baudas, atnaujinti banko ir kitas paskyras, nuolat peržiūrės savo bankinius išrašus ir kt.
Tais atvejais, kai duomenų valdytojų veiksmai (neveikimas) pažeidžia BDAR ar Elektroninių ryšių įstatymo nuostatas, asmenų teises, su įrodymais galima kreiptis į Valstybinės duomenų apsaugos inspekciją, kuri nemokamai nagrinėja asmenų skundus. Administracinė nuobauda pažeidėjams gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo ar jo paaiškėjimo datos. Aptartais klausimais asmenys gali pasikonsultuoti nuvykę į tarnybą asmeniškai bei telefonu +370 5 212 7532.

Nežinojimas ir patiklumas brangiai kainuoja
RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės informacinių technologijų specialistas Aurimas Macijauskas renginyje kalbėjo apie tai, kaip atpažinti kibernetinius sukčius ir nuo jų apsisaugoti.
Jis atkreipė senjorų dėmesį į tai, kad sukčiai nusižiūrėtas aukas atakuoja skambučiais, trumposiomis telefono žinutėmis, Messinger, WhatsApp pranešimais ir elektroniniais pašto laiškais. Jo teigimu, žmonėms reikėtų suklusti, kai skambina nepažįstamas asmuo, iš nežinomo, ne lietuviško ar paslėpto numerio; kai prašoma pateikti asmeninę informaciją, prisijungimo prie banko duomenis, informuojama apie neužsisakytą siuntą; kai gąsdinama ir skubinama; siūloma investuoti su 100 proc. grąža, pranešama apie laimėjimą loterijoje, gautą palikimą, grąžinamus mokesčius ir pan.
Pateikti pavyzdžiai iš policijos įvykių suvestinių rodo, kad žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, dar trūksta įgūdžių naudotis technologijomis, jie nemoka atsirinkti, kuri informacija yra teisinga, o kuri – sukčių paspęsti spąstai. Nežinojimas ir patiklumas skaudžiai atsieina. Antai investavimo galimybėmis susigundęs Vilniaus rajono gyventojas prarado apie 49 tūkst. eurų. O iš Anykščių rajono gyventojos apgaule buvo išviliota per 17 tūkst. eurų suma.
A.Macijauskas perspėjo: sukčiai nesnaudžia, tobulėja, taiko įvairias taktikas. Skambučiui pateisinti sugalvojama rimta priežastis, skambinama nakties metu, neretai kalbama apie pažįstamus žmones, apsimetama žinomu asmeniu ar institucija (banko, policijos, Sodros, VMI, draudimo bendrovės, pašto, savivaldybių atstovais).
Todėl gavus tokio pobūdžio žinutes, reikia įvertinti situaciją, nespausti nuorodų į nurodytus tinklalapius, neskambinti nurodytais telefonais. Apie pasitaikiusius sukčiavimo atvejus būtina informuoti atsakingas institucijas: www.nkc.lt/pranesti.html, el.p. cert@nksc.lt.

Galima kreiptis dėl nekokybiškų ryšio paslaugų
Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės ir vartotojų apsaugos grupės patarėja Lina Stankevičienė informavo gyventojus, turinčius sutartis su televizijos, telefono ryšio, interneto paslaugų teikėjais, apie galimybę kreiptis į tarnybą dėl elektroninių ryšių paslaugų kokybės ir prieinamumo, nepagrįstų sąskaitų už paslaugas, sutarčių nutraukimo mokesčių, nesutarimų dėl sutarties sąlygų, vienašališko jų keitimo. Tarnyba gali padėti ir esant nesutarimams dėl nekokybiškų pašto paslaugų – siunčiant siuntas, naudojantis paštomatais ir kurjerių paslaugomis, kai siunta nepasiekia gavėjo, yra pažeista, joje trūksta prekių, susiduriama su pristatymo nesklandumais. Nemokamai tarpininkaujama sprendžiant tarp šalių iškilusius ginčus tais atvejais, kai paslaugų teikėjui raštu išsakytos pretenzijos neduoda norimo atsako. Tarnybos tel. +370 800 20030 galima registruoti TV antenų trukdžius ir pasikonsultuoti su RTT specialistais.“

Mokė pasikeisti telefono numerius su 0, 00, +370
Nuo kitų metų kovo 1 d. Lietuvoje veiks tik telefono numeriai, kurie prasidės 0 ir 00 ir +370 (šiuo metu dar galima rinkti ir 8). Todėl tarnybos darbuotojai TAU senjorams padėjo pakeisti mobiliuose telefonuose įrašytus numerius, pasirenkant App store ir Google Play ir įdiegiant „Contacts Prefix Fixer“ programėlę.
RTT Strateginio valdymo grupės komunikacijos projektų koordinatorė Rita Karpuvienė už galimybę surengti senjorams mokymus Prienuose, projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ sklaidą padėkojo Prienų rajono savivaldybei, merui Alvydui Vaicekauskui, Prienų švietimo pagalbos tarnybos, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojams, „Gyvenimo“ redakcijai ir kitiems partneriams.
Dalė Lazauskienė