Iki sausio 20-osios: V. Putinas ir „nereikalingi žmonės“

Buvęs vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) vadovas, dabar Rusijos valstybės dūmos deputatas Aleksandras Borodajus rusų kalba transliuojančiam televizijos kanalui RTVi patvirtino, kad dar 2023 m. gana paniekinamai atsiliepė apie Rusijos kariuomenės gretose kovojančius kariškius.
Internete buvo išplatintas įrašas, kuriame A. Borodajus rusų kariškius vadina „antrarūšiais pėstininkais“, „socialiniu požiūriu nereikalingais žmonėmis“.
Rusijos parlamentaras sakė, esą, nors įrašas yra „kryptingai pakarpytas“, reikia sakyti tiesą, kad ir kokia skaudi ji bebūtų. A. Borodajus tvirtino tuo metu kalbėjęs su keliais Rusijos kariuomenės karininkais apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą praėjusių metų antroje pusėje. „Su saviškiais reikia bendrauti atvirai sakant, kas vyksta iš tiesų“, – sakė A. Borodajus, tvirtindamas, kad iš „antrarūšių žmonių“ neišskiria ir savęs, kaip DLR savanorio ir „rusiško pasaulio plėtros“ aktyvisto nuo pat 2014-ųjų…
Iš esmės – nieko nauja. Ką kita sako Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas – esą karo veteranai ateityje bus „naujasis šalies elitas“ (dabartinė A. Borodajaus politinė pozicija šią pranašystę lyg ir atitinka). Nuo pat agresyvaus karo Ukrainoje pradžios kariuomenės gyvąją jėgą Rusija formuoja gana netikėtais būdais. „Dalinė mobilizacija“, paieška deklaruotų elementų, kurie norėtų pasirašyti „savanorių“ kontraktus (praėjusią savaitę Žemutinio Naugardo valdžia už sutartį su Gynybos ministerija pasirašiusiems žmonėms žada mokėti vienkartinę 4 mln. rublių (apie 40 tūkst. Eur) išmoką – tiek, kiek naujasis savanoris, kalinių bei teisiamųjų už nusikaltimus rekrūtingas, gal neuždirbtų per daugelį gyvenimo metų.
Kokiais 2012 m. Maskvoje teko bendrauti su tuometine Maskvos Carnegie centro analitike Lilija Ševcova (deja, nuo pat karo pradžios ligi dabar kažkodėl tylinčia). Ji tąsyk sakė, kad iš tikrųjų V. Putino režimui 140 mln. žmonių Rusijoje visiškai nereikia. Jis esą mato tik tuos, kurie dirba energetikos sektoriuje, tarnauja saugumiečiais ir policininkais. Visi kiti jam nereikalingi – „nereikalingos burnos“, kurios inkščia, nes nori valgyti. Prisipažįstu – tąsyk tokį teiginį laikiau labiau metafora. Tačiau karas, regis, patvirtina net metaforų tikroviškumą.
Paskutiniaisiais mėnesiais opoziciškai Maskvos režimui nusiteikę ekspertai bei medijos kone vienu balsu tvirtino, esą svarbiausias taktinis V. Putino tikslas aktualiuoju metu – proaktyviais veiksmais Ukrainos frontuose sulaukti lapkričio 6-osios prezidento rinkimų JAV rezultatų. Jie paaiškėjo trečiadienį Lietuvos laiku – triuškinamą pergalę pasiekė Donaldas Trumpas, savo rinkimų kampanijos metu kalbėjęs apie tai, kad jam esant JAV prezidentu joks karas Ukrainoje nė nebūtų prasidėjęs, be to, sakė, kad jam tereikia 24 valandų, kad šį karą sustabdytų.
D.Trumpas į Baltuosius rūmus Vašingtone įžengs kitų metų sausio 20-ąją. Vargu, ar imsis karo Ukrainoje bylos tuojau pat po to. Kita vertus, nepaisant gausios analitikos tuo klausimu, niekas nedrįsta prognozuoti, kokie gali būti naujojo JAV prezidento receptai šiai bylai. V. Putino parankiniai gali pamėginti rinkimus laimėjusį JAV lyderį vienaip ar kitaip mėginti įtikinti, tačiau klausimas, ar D. Trumpą galima lengvai paveikti. Ypač jei jis turi savo tvirtą nuomonę.
Antai prieš kelis mėnesius buvęs Lietuvos žvalgybos vadovas Gediminas Grina interviu išsakė įdomią prielaidą. Esą rinkimų kampanijos metu D. Trumpui buvo visiškai nenaudinga, kad kare ukrainiečius lydėtų didelė sėkmė. Nes tai būtų ir kadenciją baigiančios JAV demokratų administracijos sėkmė. Tuo pat metu visai gali būti, kad po laimėtų rinkimų sėkmingesnė nei iki šiol ukrainiečių kova frontuose gali tapti D. Trumpo interesu. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, savaime suprantama.
Žinia – tai tik prielaidos bei spėlionės. Tačiau didelis klausimas, kaip pasikeis socialinė-ekonominė Rusijos padėtis iki sausio 20-osios. Ypač, jei dabar prastos tendencijos – infliacija, ūkio stagnacija, žmonių trūkumas – aštrės ir gilės.

Rytas Staselis