Kredito unija „Prienų taupa“ – ketvirčio amžiaus patirtis ir ateities vizija

Prieš 25-erius metus įsikūrusi kredito unija „Prienų taupa“ – šiandien stabiliai ir sėkmingai dirbanti finansinė įstaiga, gyventojams teikianti visas svarbiausias bankines paslaugas: priimanti indėlius, suteikianti paskolas, atliekanti įvairias finansines operacijas. „Prienų taupa“ turi daugiau kaip 3 tūkstančius narių, valdo daugiau kaip 10 mln. eurų turtą, priklauso finansinį saugumą savo nariams užtikrinančiai Lietuvos centrinei kredito unijai. „Gyvenimo“ kalbinamo „Prienų taupos“ administracijos vadovo Rimanto Slavinsko teigimu, prie rajono ekonomikos augimo prisidedančios kredito unijos svarba kasmet dar labiau stiprės.

Kredito unijos „Prienų taupa“ administracijos vadovas Rimantas Slavinskas.

– Kredito unijos – žemdirbių sumanymas. Jos pradėtos steigti siekiant paprasčiau spręsti finansavimo poreikį ūkiams kurti, jiems stiprinti, technikai įsigyti. Kaip ir kada buvo įkurta „Prienų taupa“?
– Kredito unijos, tuomet vadintos taupmenų bendrovėmis, pradėjo kurtis dar XIX amžiuje. Pirmasis kredito kooperatyvas Lietuvoje įsikūrė 1871 m. Pabiržėje. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Lietuvoje veikė 155 unijos, turėjusios apie 67 tūkst. narių.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šis judėjimas vėl atgijo – 1994 m. Kanados Kvebeko provincijos Desjardins kredito unijų konfederacijos tarptautinis skyrius atidarė savo atstovybę Kaune. 1995 m. buvo priimtas Kredito unijų įstatymas. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 60 kredito unijų. 45, tarp jų ir „Prienų taupa“, yra susivienijusios į Lietuvos centrinę kredito uniją, likusios – į Jungtinę centrinę kredito uniją „Kreda“.
Kredito unija Prienuose įsisteigė 1999 m. spalio 28 d. ir buvo, berods, vienuolikta Lietuvoje įsikūrusi kredito unija. Jos steigėjais tapo Angelė Martusevičienė, Arvydas Bijaminas, Ona Račkienė, Jonas Putkis ir Romas Malaškevičius. Unijos veikla prasidėjo nuo 50 pajininkų ir 15 tūkst. litų įstatinio kapitalo. Per ketvirtį amžiaus „Prienų taupa“ gerokai išaugo, sustiprėjo – valdo daugiau kaip 10 mln. eurų turtą ir dirba ne vien Prienuose, nutolusias kasas turi Jiezne, Stakliškėse ir Veiveriuose.
Kredito unijos kūrėsi todėl, kad bankai nelabai norėjo kredituoti žemės ūkį, žemdirbiams nustatydavo blogesnes sąlygas. Pirmiausia ir atsirado kaimiškos kredito unijos, dabar jos jau veikia ir miestuose, kredituoja ne tik žemės ūkį, bet ir verslą.
– Kredito unijų išskirtinumas – jos aptarnauja tik savo narius. Kaip juo tampama? Kiek narių turi „Prienų taupa“?

Kredito unijos „Prienų taupa“ darbuotojos.

– Kredito unijos nariu tapti labai paprasta. Ateini, parašai prašymą ir įstoji į finansinį kooperatyvą (uniją). Tiesa, reikia sumokėti 30 eurų, tuomet gauni pajų ir tampi vienu iš kredito unijos savininkų. Šiuo metu turime apie 3200 unijos narių-savininkų. Prienams tai nėra mažai. Nepriklausomai nuo to, kiek turi paskolų ar pinigų sąskaitoje, kiekvienas narys turi vieną balsą ir dalyvauja kredito unijos valdyme. Aukščiausias jos valdymo organas – visuotinis narių susirinkimas, vykstantis kartą metuose. Nariai susipažįsta su finansinėmis ataskaitomis (beje, mūsų interneto puslapyje galima rasti ir balansus, ir pelno-nuostolio ataskaitas), išrenka 5 asmenų valdybą, aptaria einamuosius reikalus.
– Visos finansinės įstaigos siekia pelno. „Prienų taupa“ dirba pelningai?
– Mūsų tikslas – ne pelnas, o nauda nariui. Dividendų mes nemokame. Visas uždirbtas pelnas yra nukreipiamas į rezervą, stiprinamas kapitalas. Kuo stipresni esame, tuo pigesnes paskolas galime suteikti, neskubėti kelti komisinių mokesčių. Taip yra dėl to, kad mes neturime vieno savininko – mūsų savininkas yra 3200 unijos narių. Bankai turi vieną arba kelis savininkus, kurie reikalauja grąžos, pelno. Mūsų kapitalas suformuotas iš savo narių pajų įnašų ir iš to, ką uždirbame (palūkanos už paskolas, komisiniai mokesčiai). Žinoma, mes irgi turime stengtis dirbti pelningai, nes turime mokėti palūkanas indėlininkams, išsilaikyti (išlaikyti patalpas, 10 darbuotojų), plėstis. Privalome investuoti ir į naujas technologijas, o tai gana brangu, vieni neįstengtume to padaryti. Kadangi esame Lietuvos centrinės kredito unijos nariai, ji pasirūpina ir naujomis kompiuterinėmis programomis, ir kreditinėmis kortelėmis. Žinoma, tai kainuoja, bet ne tiek, kiek reikėtų mokėti vieniems.
– Kodėl savo finansinėms operacijoms žmogus turėtų rinktis ne banką, o kredito uniją?
– Kredito unijų teikiamos finansinės paslaugos niekuo nesiskiria nuo bankų: ir sąskaitas atidarome, ir paskolas suteikiame. Mūsų nariai gali naudotis internetine bankininkyste, momentiniais pinigų pervedimais, programėle telefone, mokėjimo kortelėmis ir pan. Prienuose nebeliko nė vieno su klientais bendraujančio banko. Mes vieninteliai betarpiškai dirbame su žmonėmis. O tai ypač svarbu vyresnio amžiaus klientams. Be to, didesnė mūsų narių dalis (apie 70–80 proc.) – kaimiškų vietovių žmonės. Ne visi moka naudotis internetu, už komunalines paslaugas atsiskaito pagal įrašus mokėjimo knygelėse. Šiais laikais reta finansinė įstaiga dirba su grynaisiais pinigais, o mes juos ir priimame, ir atiduodame. Taigi esame arti žmogaus, galime padėti, patarti, paaiškinti, ne vien atlikti pačią finansinę operaciją.
– Maždaug prieš dešimtmetį gana garsiai nuskambėjo kelių kredito unijų bankrotas. Tikėtina, kad būtent to baimindamiesi žmonės ir šiandien nepatikliai žvelgia į kredito unijas ir dažniau renkasi ne jų, o bankų paslaugas.
– Bankrutavo ne tik kredito unijos, bet ir bankai. Vis dėlto po tų įvykių buvo priimta daug svarbių pakeitimų, saugumo garantijų, sugriežtinta kontrolė. Mus kontroliuoja Lietuvos bankas, kasdien turime vykdyti finansinius rodiklius (kapitalo pakankamumo, likvidumo ir kt.). Kai apsijungėme į Lietuvos centrinę kredito uniją ir 2017 m. buvo pakeistas Kredito unijų įstatymas, dabar dirbame pagal kryžminių garantijų sistemą. Tarkime, Prienams pradėtų nesisekti. Ankstesniais laikais imtum ir bankrutuotum. Tiesa, unijos nariai indėlių neprarastų, nes visi iki 100 tūkst. eurų indėliai yra drausti, kaip ir bet kuriame banke. Bet dabar mes ir bankrutuoti negalime. Kryžminių garantijų sistemos principas – kiekviena kredito unija garantuoja už kitas unijas. Jeigu, pavyzdžiui, Prienams blogai, Lietuvos centrinė kredito unija gali paskirti laikinąjį administratorių, o visos unijos sudeda pinigus ir išgelbėja Prienų kredito uniją. Taigi kreiptis į kredito uniją ir patikėti jai savo finansus nėra jokio pavojaus.
– Kredito unijos kūrėsi dėl lengviau gaunamų paskolų žemės ūkiui. Ar ši nuostata tebėra aktuali ir šiandien?
– Paskolos – viena svarbiausių mūsų veiklos sričių. Per metus vidutiniškai jų suteikiame daugiau nei už milijoną eurų. Prienų rajonas – žemdirbiškas, todėl žemdirbiai ir dabar pagrindiniai paskolų gavėjai, žemės ūkio paskolos sudaro daugiau kaip 70 proc. Jos svyruoja nuo 10 tūkst. iki pusės milijono eurų. Vieniems žemdirbiams kredito prireikia apyvartinėms lėšoms (kurui, sėkloms, trąšoms ir pan.), kitiems – technikai, žemei įsigyti.
Ne paslaptis, kad ne visada paskolą pasiėmusiems žmonėms pavyksta laiku ją grąžinti. Gyvenime atsitinka įvairių nenumatytų situacijų. Atidžiai išanalizavę aplinkybes mes atidedame mokėjimus, neskubame kreiptis į antstolius. Per 12 mano darbo metų gal tik 3 kartus turėjome reikalų su antstoliais. Esame išgelbėję daug žemdirbių ir verslininkų, kurie banke būtų žlugę.
Su vienu savo klientu kantriai dirbame jau daugiau kaip 10 metų. Buvo laikas, kai jam labai nesisekė, nugrimzdo į dideles skolas. Iš mūsų kredito unijos paimta paskola irgi nemaža – daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Kadangi žmogus yra įkeitęs turtą, taip pat ir gyvenamąjį namą, bet kuris bankas tikrai nebūtų tiek laukęs, o jį išvaržęs. Mes to nedarėme. Tiesa, mums tai irgi nėra gerai, nes tai atsiliepia blogų paskolų statistikai, bet mes dirbame, palaikome klientą, o jis irgi stengiasi, prasideda mokėjimai. Ir šis atvejis – ne vienintelis. Lankstumas, tolerancija – mūsų stiprybė, kurią „Prienų taupos“ klientai labai vertina ir todėl mumis pasitiki.
– Kaip įsivaizduojate „Prienų taupos“ ateitį?
– Regioniniu principu susikūrusios ir veikiančios kredito unijos labai svarbios tų regionų ekonomikai. Mes aptarnaujame Prienų miestą ir rajoną, Birštoną ir aplink Prienų rajoną esančius rajonus. Esame 100 proc. lietuviška finansinė įstaiga. Mums būdinga tvari, žiedinė ekonomika – pinigai niekur iš rajono neišeina, sukasi čia, kelia rajono ekonomiką.
Prienai auga, plečiasi, gražėja, atsidaro naujos kavinės. Čia graži gamta, čia labai patogu gyventi, auginti vaikus. Ranka pasiekiami Kaunas, Alytus, Marijampolė, o ir iki sostinės tik 100 kilometrų. Jau dabar čia atvyksta gyventi kauniečiai, vilniečiai, galintys dirbti nuotoliniu būdu. Neabejoju, kad po 10-20 metų Prienus atras ir aukštesnio pajamingumo žmonės, kursis nauji verslai, viskas užsisuks. Reikės ir paprasčiau bei lengviau gaunamų paskolų. Kredito unija „Prienų taupa“ jiems bus pasiruošusi ištiesti ranką. Visi drauge galėsime pasirūpinti ir dar spartesniu Prienų, jų ekonomikos klestėjimu.
Kalbėjosi Aldona Milieškienė
Autorės nuotr.