Savanoriškoje veikloje save atranda ne tik jaunimas

Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais nevyriausybinėse organizacijose buvo susitelkę 116 660 savanorių, kurie neatlygintinai veiklai paskyrė per 5 milijonus valandų. Ir nors savanoriška veikla vis dar labiau siejama su jaunimu, Nevyriausybinių organizacijų (NVO) koalicijos vadovės Gajos Šavelės pastebėjimu, pastaraisiais metais savanorystę atranda vis daugiau vyresnių žmonių.

NVO koalicijos vadovė Gaja Šavelė.

„2021 m. Pilietinės galios indekso tyrimo duomenys rodo, kad maždaug kas ketvirtas Lietuvos gyventojas yra bent kartą dalyvavęs savanoriškoje veikloje. Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2022 metų daug suaugusių žmonių įsitraukė į įvairias pagalbos Ukrainai iniciatyvas, tikėtina, jog šiandien savanorių skaičius – dar didesnis“, – sako NVO koalicjos vadovė.
Įdomu tai, jog, pasak G. Šavelės, minėto tyrimo duomenimis, 40–49 m. amžiaus žmonės dažniau įsitraukia į savanoriškas veikas nei 16–29 m. jaunimas. Tai reiškia, kad savanorystė tampa vis patrauklesnė įvairaus amžiaus žmonėms.
NVO koalicijos vadovės nuomone, tokiam rodiklių pasiskirstymui įtakos turi ir tai, jog vyresni žmonės jau yra atradę save, užauginę vaikus, susikūrę finansinį pagrindą bei įgiję profesinės patirties, kurią, kaip rodo tendencijos, vyresnieji savanoriai nori „įdarbinti“ ir savanoriškoje veikloje. Be to, G. Šavelės pastebėjimu, pastaraisiais metais vis daugiau dirbančių žmonių savanorystę atranda, ieškodami priemonių, kaip pabėgti nuo kasdienės rutinos. Pavyzdžiui, dirbantys sėdimą darbą ieško fizinių veiklų, o kasdien judantys savanoriškoje veikloje siekia atskleisti savo kūrybinį ir intelektualinį potencialą.
Nors savanorystės populiarumas Lietuvoje auga, anot pašnekovės, daugybė žmonių vis dar nežino, kaip jie galėtų būti naudingi visuomenei. „Valstybės pastangos skatinti vyresnio amžiaus žmonių socializaciją, įtraukiant juos į savanorystės veiklas, yra svarbus žingsnis, tačiau dabartinės pastangos nėra pakankamos. Norint pasiekti geresnių rezultatų, būtina sukurti aiškią ir ilgalaikę strategiją, kuri apimtų ne tik savanorystės galimybių kūrimą, bet ir skatinimą bei švietimą apie jos naudą visuomenei ir pačiam savanoriui“, – sako G. Šavelė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog, siekiant, kad kuo daugiau žmonių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, galėtų atrasti savo vietą savanoriškoje veikloje, būtina informacijos sklaida ir švietimas apie savanorystės galimybes.
„Tad, nors ir pradedame matyti tam tikrus žingsnius teisinga linkme, dar turime daug galimybių ir potencialo savanorystės skatinimui ir stiprinimui Lietuvoje, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių“, – situaciją Lietuvoje komentuoja G. Šavelė.
Paklausta, kokiose organizacijose labiausiai reikalinga vyresnio amžiaus savanorių patirtis, G. Šavelė atkreipia dėmesį, jog pasirinkimo laukas – ypač platus, mat savanorių nuolat laukia įvairios emocinės pagalbos linijos, kur, beje, ypač vertinama vyresnių žmonių emocinė branda, taip pat „Maltiečiai“, „Raudonasis Kryžius“, gyvūnų globos ir kitos organizacijos, dirbančios socialinės paramos, kultūros, švietimo ir kitose srityse… „Birštono ir Prienų savivaldybėse taip pat veikia nemažai įvairių nevyriausybinių organizacijų, kuriose kiekvienas gali rasti savo vietą“, – sako G. Šavelė.
Be to, nevyriausybines organizacijas vienijančios koalicijos vadovės teigimu, Lietuvoje veikia ir platus Trečiojo amžiaus universitetų (TAU) tinklas, siūlantis įvairias veiklas senjorams, įskaitant ir savanorystės galimybes. Šie universitetai ne tik skatina garbaus amžiaus žmones aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime, bet ir suteikia jiems galimybę tobulėti, mokytis naujų dalykų bei savo žiniomis ir patirtimi dalintis su kitais.
G. Šavelės teigimu, svarbu paminėti, kad, padėdami kitiems, savanoriai ir patys praturtina savo gyvenimą: sustiprinti socialinius ryšius, atranda naujas veiklas ir galimybes ir netgi pagerina savo emocinę savijautą.
Rimantė Jančauskaitė