Baltų vienybės dienos ir Rudens lygiadienio šventė

Rugsėjo 22-ąją, Rudens lygiadienio dieną, prie garsiojo Ustronės riedulyno Stakliškių seniūnijoje, Prienų rajone, iškilmingai buvo paminėta Baltų vienybės diena.
Šventę organizavo ir šios tradicijos tęstinumą užtikrino Prienų rajono Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Užuguosčio ir Vyšniūnų bibliotekų bibliotekininkės Rasa Žvirblienė ir Živilė Višniauskienė kartu su Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos kultūrologe Rita Balsevičiūte.
Šventė vyko Antaveršio kaime, tautodailininko, kalvio Martyno ir pedagogės Vilmos Breikštų sodyboje, netoli Ustronės riedulyno. Ši vieta buvo pasirinkta ne tik dėl savo gamtinio grožio, bet ir dėl ryškaus kultūrinio konteksto, siejančio regioną su baltų vienybės idėjomis.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Aukštadvario regioninio parko grupės patarėjas Talvydas Špiliauskas pabrėžė ilgalaikio bendradarbiavimo svarbą su Prienų rajono Justino Marcinkevičiaus viešąja biblioteka bei kitomis organizacijomis, ypač rengiant tokias šventes kaip ši. Renginyje dalyvavo žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių – Prienų, Trakų, Kaišiadorių rajonų bei Vilniaus ir Kauno miestų.
Šventės dalyviai, praėję pro simbolinius vartus ir užkopę ant kalvos, įžiebė lygiadienio ugnį, kuri simbolizuoja protėvių pagerbimą ir vienybę. Buvo atnašautos giros, duonos bei grūdų aukos, skambėjo giesmės, skirtos seniesiems lietuvių dievams – Perkūnui ir Žemynai.
Šventės metu buvo dalinamasi namine duona ir senolių perduotomis legendomis apie Stakliškių krašto kaimus, piliakalnius ir kalnus. Pasakojimai atgaivino regiono istoriją, o Antaveršio kaimo vardas išsiskyrė įdomia legenda apie „Antanio veršį“, kuris, kaip manoma, nuskendo vietiniuose vandenyse.
Renginio svečias, mokslininkas biologas Šarūnas Ašmantas paaiškino Baltų vienybės dienos kilmę. Rugsėjo 22-ąją minima diena siejama su 1236 m. Saulės mūšiu, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai nugalėjo Kalavijuočių ordiną. Šią dieną 2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai paskelbė Baltų vienybės diena, simbolizuojančia abiejų tautų istorinį ir kultūrinį ryšį.
Šventės kulminacija buvo baltų vienybės simbolio – ugnies – uždegimas. Ugnis, uždegama ant aukščiausių kalvų ir piliakalnių, simbolizuoja senovės baltų genčių signalinius laužus, kuriais jos įspėdavo viena kitą apie artėjantį priešą. Renginį „Baltų vienybės ugnis – kalnų sąšauka“ kasmet organizuoja Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ ir daugelis nacionalinių parkų bei Saugomų teritorijų direkcijų.
Šventė Antaveršio kaime baigėsi tradicinėmis suneštinėmis vaišėmis, o renginio dalyviai galėjo grožėtis koplytstulpiu, puošiančiu Breikštų sodybą. Šeimininkė Vilma Breikštienė pasakojo apie koplytstulpio istoriją bei jį puošiančių baltiškų simbolių reikšmę. Koplytstulpis buvo pastatytas 2024 m. pavasarį, kaip bendras tautodailininko Algimanto Sakalausko ir kalvio Martyno Breikšto kūrinys, simbolizuojantis baltų kultūrinę ir istorinę vienybę.
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos informacija