Savo entuziazmą ir ryžtą Laurynas Andrius pavertė ir įspūdingu rezultatu

Stakliškių gimnazijos abiturientui Laurynui Andriui prieš savaitę suėjo 18 metų, tačiau didžiausią išankstinę dovaną gimimo dienos proga vaikinas sau pasidovanojo pats, mat prieš pat 18-ąjį gimtadienį jis vienviete baidare pasiekė Lietuvos rekordą nepilnamečių kategorijoje.
Iš mažo miestelio kilęs Laurynas Andrius nėra profesionalus irkluotojas, o tik mėgėjas entuziastas, tačiau baidarininkų bendruomenei šis pozityvus, nuolat besišypsantis ir aktyvus jaunuolis jau gerai pažįstamas. Jis nuolat dalyvauja įvairiuose ištvermės ir ryžto reikalaujančiuose plaukimo maratonuose ir kituose renginiuose, o jei iššūkių neužtenka, gimnazistas susigalvoja juos pats.
Savo entuziazmą ir ryžtą vaikinas pavertė ir įspūdingu rezultatu – per parą vienviete baidare įveikęs 235 kilometrus, pasiekė Lietuvos rekordą nepilnamečių kategorijoje. Tiesa, „Lietuvos vaikų išskirtinių pasiekimų knygoje“ jo pasiektas rezultatas kol kas nėra užfiksuotas, tačiau Laurynas jau baigia tvarkyti formalumus ir tikisi, kad netrukus šis pasiekimas bus oficialiai patvirtintas.
Savo kelionę rugsėjo 11 dieną Laurynas pradėjo Buivydžiuose, kur Lietuvos sieną kerta iš Baltarusijos atitekanti Neris, ir, lydimas patyrusių irkluotojų, upe leidosi Kauno link. Dar iki saulėlydžio jis praplaukė Vilnių, vėliau pasiekė ir vieną svarbiausių (penktą iš dvylikos, – aut.p.) sustojimo punktų – Saidę. Čia, stabtelėjęs trumpai pertraukėlei, irkluotojas pasiruošė nakčiai, su kuria atėjo ne tik fizinis nuovargis, bet ir kiti iššūkiai. Pirmiausia, dėl techninių nesklandumų Lauryną paliko visą naktį jį lydėti turėjęs patyręs irkluotojas, vėliau šviesos dingo ir jo paties baidarėje.
Likus be palydos, Laurynui kone pavojingiausią maršruto atkarpą teko praplaukti pasikliaujant tik pačiu savimi ir vienu žibintuvėliu. Baidarių entuziastai puikiai žino, jog tamsiu paros metu kiekvienas klaidingas judesys gali brangiai kainuoti, o tuomet dar tik septyniolikmečiui jaunuoliui reikėjo vienam naktį įveikti ypač pavojingas upės rėvas, rūką ir, žinoma, fizinį nuovargį. „Kartais būdavo taip sunku, jog prasidėdavo haliucinacijos, sutemus atrodė, kad laikas tiesiog sustojo“, – pasakoja sau rimtą iššūkį metęs jaunuolis.
Visgi atsakomybė savo užsibrėžtam tikslui Laurynui neleido pasiduoti, tad, kas 2–3 valandas trumpam stabteldamas pasimankštinti, užkąsti, o naktį – apsišilti, Laurynas tęsė savo kelionę. Kiekviename sustojimo punkte rekordo siekiančio vaikino laukė palaikymo komanda – tėvai Žydrūnė ir Vaidas, senelis, Lauryno klasiokai Kasparas ir Tadas bei prie idėjos įgyvendinimo prisidėjęs patyręs baidarininkas Darius Janušonis. Jis ne tik padėjo Laurynui pasirūpinti reikalingu inventoriumi, suplanuoti maršrutą ir laukė jo krante, bet ir, pasikeisdamas su kitais irkluotojais, drąsų jaunuolį lydėjo beveik pusę maršruto.
Visgi didžiausia palaikytoja buvo mama Žydrūnė. Tiesa, iš pradžių tokiu sūnaus sumanymu Žydrūnė nebuvo sužavėta, tačiau sužinojus, jog Laurynas plauks ne vienas, mamos širdis kiek aprimo. Visgi, pasak Lauryno, krante laukianti mama jaudinosi labiau nei jis pats. „Be krante visą parą laukusių artimųjų palaikymo ir pagalbos šio pasiekimo tikrai nebūtų. Esu jiems labai dėkingas“, – sako Laurynas. Vaikinas taip pat dėkoja jo kelionę palaikyti sutikusiems rėmėjams www.rawpowders.lt ir netgi tiems, kurie visai netikėjo, jog jam pavyks pasiekti Kauną. Norėdamas įrodyti, kad nieko nėra neįmanomo, vieną tokių komentarų Laurynas netgi buvo užsiklijavęs ant savo baidarės. Laurynui ne tik pavyko pasiekti tikslą, bet ir įveikti keliais kilometrais daugiau nei planuota.
Paklaustas, kokius iššūkius brandina dabar, Laurynas atvirai pasakojo, jog vieną jų – 18-ojo gimtadienio proga nubėgti 18 kilometrų – jau spėjo įgyvendinti. Vaikinas juokauja, jog beliko tik į kokį nors ugnikalnį užlipti. „O jeigu rimtai, didesnius tikslus atidėsiu vėlesniam laikui, nes dabar didžiausias iššūkis – sėkmingai baigti mokyklą“, – sako Stakliškių gimnazijos abiturientas L. Andrius.
Rimantė Jančauskaitė
Kasparo Balsevičiaus nuotraukos

Rubrikoje Gyvenimą kuriame patys. Bookmark the permalink.