Dvigubai iššvaistytas maistas: nesuvalgyti produktai ir neišrūšiuotos atliekos

Kur galima rasti neišpakuotų keksų, sausainių, saldainių, bandelių? Tikrai ne tik parduotuvių lentynose – atliekų konteineriuose taip pat.
„Pastaruoju metu aptinkame tikrai daug išmestų duonos gaminių. Kai kurie produktai būna net neišpakuoti – greičiausiai žmonės per daug prisiperka, nesuvalgo ir išmeta. Pastebime, kad išmetama ir daug įvairių grūdinių kultūrų gaminių: dribsnių, košių“, – pasakoja Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro aplinkosaugos specialistė Erika Bulovienė.
Dėl tokių dalykų dvigubai apmaudu: gyventojai ne tik švaisto maistą, bet ir neišrūšiuoja to, ko nesuvalgo. Maisto atliekos Alytaus regione atskirai renkamos jau šešerius metus, bet nemažai jų vis dar išmetama kartu su mišriomis atliekomis.
Kiekvieną sezoną, keturis kartus per metus, yra atliekami mišrių atliekų morfologiniai tyrimai. Jie rodo, kad mišrių atliekų konteineriuose išmetamo maisto ir jo likučių nuolat mažėja. Praėjusiais, 2023 metais, mišriose atliekose aptikta tik kiek daugiau kaip 21 proc. maisto atliekų ir tai yra 12 proc. mažiau nei 2022 m., kai maistas mišrių atliekų sraute sudarė apie 33 proc.
Atliekant tyrimus pastebima, kad daugiausia neišrūšiuotų maisto atliekų išmetama šaltuoju metų laiku – rudenį ir žiemą.
„Kiekvieną rudenį labai išauga kartu su mišriomis atliekomis išmetamų daržovių, vaisių kiekiai. Aptinkama daug skerdienos, ypač avių, atliekų“, – pastebėjimais dalijasi E. Bulovienė.
Tačiau ji turi ir gerų žinių: atskirai surenkamų maisto atliekų kiekiai regione didėja. Per aštuonis šių metų mėnesius Alytaus regione surinkta beveik 6 tūkst. 520 tonų maisto ir virtuvės atliekų. Tai – pusantro karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį ir beveik 2,2 karto daugiau nei per aštuonis mėnesius 2022 metais.
Maisto atliekas beveik visame regione geriau rūšiuoja individualių namų gyventojai – iš jų surenkami gerokai didesni maisto atliekų kiekiai nei iš daugiabučių namų. Kitokia situacija yra tik kurortinėse Birštono ir Druskininkų savivaldybėse, kur iš daugiabučių namų surenkama daugiau atliekų nei iš individualių.
Neišrūšiuotos maisto atliekos teršia kitas atliekas, aplinką ir didina visos atliekų tvarkymo sistemos kaštus. Išrūšiuotos maisto atliekos nedaro jokios žalos, o priešingai – duoda naudą: iš jų gaminama elektros energija ir kompostas. Praėjusiais metais iš atskirai surinktų maisto ir virtuvės atliekų ARATC pagamino daugiau kaip 2 tūkst. 100 tonų komposto.
Rugsėjo 29-ąją minima Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena yra dar viena proga kiekvienam paskaičiuoti, kiek maisto, o tuo pačiu ir gamtos resursų bei savo asmeninių finansų iššvaistome ir ką galime padaryti, kad patiems savęs netektų įrašyti į švaistūnų sąrašą.
Neatsakingas maisto atliekų rūšiavimas taip pat yra savotiškas maisto švaistymas, nes nerūšiuojant betiksliai išmetama tai, kas dar galėtų būti panaudota. Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad atsakingai atliekas rūšiuojantys gyventojai sąmoningiau apsipirkinėja, mažiau vartoja, dažniau atsisako perteklinių dalykų.
Tegu į konteinerius keliauja tik atliekos, o ne maistas.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro inf.