Praėjusį savaitgalį Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse vykusios Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės organizuotos praktinės kompleksinės pratybos „Tauras 2024“ prasidėjo sveikinimais ir linkėjimais Birštono J. Basanavičiaus aikštėje. Juos išsakė LŠS vado pavaduotojas plk. ltn. Gediminas Latvys, Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius. Pusšimtis naujų šaulių prisiekė būti ištikimiems Lietuvos valstybei, negailint jėgų ir gyvybės ginti, saugoti jos Nepriklausomybę, teritorinį vientisumą, konstitucinę tvarką. Juos palaimino kunigas Vaidotas Labašauskas ir prašė Dievo šiems broliams ir sesėms suteikti ryžto ir drąsos atliekant šaulio pareigą.
Po atidarymo – į Naująją Ūtą
Pasibaigus atidarymo iškilmėms, žiniasklaidos atstovai buvo pakviesti į Naująją Ūtą stebėti pratybų. Čia turėjo vykti „riaušės“ ir diversantų „išpuolis“.
Visi keliai į miestelį buvo kruopščiai saugomi, tad į buvusios mokyklos pastatą, kuriame buvo įsikūrę šauliai, patekti nebuvo paprasta. Praleido. Mokykla uždaryta – mažai vaikų, bet ne tuščia – vietos moterys ateina į jogos užsiėmimus. Nustebino puikiai įrengtos, tvarkingos, išklotos naujoviška danga sporto aikštelės. Žvilgsnį traukė lauko virtuvė. Čia smagiai klegėdamas plovą virti ruošėsi garbaus amžiaus šaulių būrelis, tarp jų – ir neįgaliųjų vežimėlyje sėdinti šaulė. Antrą valandą pratybos prasidėjo: atskridęs sraigtasparnis MI-8 išlaipino „diversantus“, kurie nuskuodė į miškelį, bet buvo sugauti ir areštuoti. „Sužeisti“ keli šauliai, jiems suteikta skubi pagalba.
Laukiam riaušių. Buvom perspėti būti drausmingiems, nelandžioti, kur nereikia, nes galim nukentėti. Staiga iš už mokyklos kampo su plakatais išlėkė agresyviai nusiteikusių jaunuolių būrelis. Šūkaudami jie reikalavo mero ir stengėsi patekti į pastatą. Nepavyko, šaulių buvo nustumti tolėliau. Į pagalbą atskubėjus Viešo saugumo tarnybai, panaudojus vandens sroves, riaušininkai buvo išvaikyti. Netikėtai iš sukrautų medinių padėklų pakilo ugnies liežuviai, bet juos greit numalšino atskubėję gaisrininkai.
Pratyboms vadovavo Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vado pavaduotojas ats. kpt. Valdas Pempė. Paklaustas, kaip vertina šaulių veiksmus, atsakė: „Visuomet galima geriau, bet tam ir mokomės“. Pratybas stebėjo ir grupelė Naujosios Ūtos gyventojų. Vienas vyras piktinosi, kad, vaikant riaušininkus, sunkiasvorė karinė technika sugadino sporto aikštelių dangą. Išties, ji atrodė apgailėtinai. Kitą dieną gerb. V. Pempės paklausiau, ar bus sutvarkyta danga? Jis atsakė, kad jau sutvarkė.
Po poros savaičių – į Alytų
Uždarymas sekmadienį vyko Prienų Laisvės aikštėje, į kurią susirinko beveik visi pratybose dalyvavę šauliai – daugiau nei pusė tūkstančio.
– Noriu, kad ir kitą kartą dalyvautume pratybose. Tam turime ruoštis, o mūsų pasiruošimas tegul atbaido visas negandas. Žinau, kad niekas jūsų čia varu nevaro, todėl didžiulė pagarba ir ačiū jums, – susirinkusiesiems dėkojo Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius.
Kaip žinia, pratybos vyksta pagal skirtingus lygmenis: skyriaus, būrio, kuopos. Kartą permetus organizuojamos šaulių rinktinės pratybas. Birštono ir Prienų savivaldybėse organizuotose pratybose dalyvavo šauliai iš visų Kauno rinktinės padalinių. Tokios pačios pratybos už kelių savaičių vyks Alytuje, paskui – Klaipėdoje ir kitur. Pagrindinės lapkričio 8–9 dienomis numatytos Kaišiadoryse.
„Noriu būti naudingas“
Smalsu buvo sužinoti, kodėl žmonės tampa šauliais? Pirmiausia to paklausiau su žiniasklaida bendravusios ir daug mums padėjusios LŠS Komunikacijos skyriaus vedėjos Aušros Garnienės.
– Esu žurnalistė. Su šauliais susipažinau 2002 metais, atsitiktinai atėjusi dirbti Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo „Trimitas“ redaktore. Atėjau tiesiog dirbti, bet jie mane taip įtraukė, kad kitaip negaliu. Šaulio priesaiką daviau gerokai vėliau, nors niekada nebuvau nutolusi nuo šios veiklos, net ir nedirbdama „Trimite“. Tapau šaule, nes man yra priimtinas šaulio modelis – gali būti naudingas Tėvynei tuo, kuo gali, piliečiu, kuriam rūpi, kas vyksta valstybėje. Jei žmogus sužeistas, tu padėsi, jei reikia kažkam pagalbos, tu irgi būsi pirmas. Kai siautėjo koronavirusas, dauguma šaulių dirbome savanoriais: registruodavome telefono skambučius tyrimams, suteikdavome reikiamą informaciją. Mūsų pareiga ir yra padėti kiekvienam šalia esančiam žmogui. Tai nėra kažkokie lozungai, kad mes gelbstim valstybę, bet mes tikrai ją stipriname paprastais kasdieniais savo darbais, pagalba kitiems, ruošiamės ekstremalioms situacijoms, – sakė A. Garnienė.
To paties paklausiau ir LSŠ vado pavaduotojo plk. ltn. Gedimino Latvio.
– Esu Lietuvos kariuomenės karininkas, profesinės tarnybos karys, tarnauju Lietuvos kariuomenėje nuo 1997 metų, taigi daugiau nei 25-erius metus. Į Šaulių sąjungą įstojau, nes supratau, kad savo žinias, įgytas Lietuvos kariuomenėje, galiu pritaikyti būtent ir civilinėje organizacijoje. Į šias pareigas paskyrė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kadangi priešas yra už sienos, politinė situacija nerami, būtent Šaulių sąjunga sudaro galimybę prisidėti prie Valstybės gynybos. Norint tapti šauliu, turi būti geros reputacijos Lietuvos pilietis ir nepatrauktas baužiamojon atsakomybėn. Koviniams šauliams reikia ir sveikatos pažymėjimo. Amžius neribojamas. Jaunieji šauliai yra nuo 11 iki 18 metų, tuomet prisiekia ir tampa suaugusiais šauliais. Mūsų organizacija stipri, nes veiklos kiekvienam randame…
Onutė Valkauskienė
Autorės nuotraukos
Laikraščio veiklą ir projektą „Gyvenimo medis augina naujas šakas“ iš dalies remia VšĮ „Medijų rėmimo fondas“ (2026 m. bendrai skirta suma – 38132 Eur).