Kai rinkiminiai debatai – be debatų centriniu klausimu?!

Petras Eidukevičius

Bene centrinis visų rinkiminių klausimų klausimas yra užstrigusi mokesčių reforma. Šiuo klausimu Briuselio perspėjimas: baigti reformą iki 2026 metų liepos. Kitaip bus sankcijos.
Tik kodėl diskusijų mokesčių klausimu vengia visos partijos? Ko nors konkrečiau nėra ir jų programose.
Mokesčių temos nėra žurnalistų klausimuose politikams bei ekspertų viešuose komentaruose. Buvo sociologo profesoriaus G. Merkio kiek gilesnis straipsnis „Mokesčių reforma akla, kurčia“ (2023 04 27), kuriame paliestas mokesčių vengimo paplitimas ir mokesčiai, susieti su perskirstymu. Tik vėliau nebuvo jokio iškeltų problemų viešo aptarimo, jokių atgarsių.
Būsimai koalicijai, premjerui teks jau pačiais pirmaisiais kadencijos metais kibti į mokesčių reformą. Jos paruošimui, derinimui su koalicijos partneriais laiko kaip ir nebebus. Dabar prieš rinkimus proga partijoms pačioms išsiaiškinti ir rinkėjams paaiškinti, kaip jos supranta tuos dažnai kartojamus „teisingus mokesčius“. Viešos diskusijos labai praverstų.
Dabartinė „neteisinga“ mokesčių sistema, ką pripažįsta ir I.Šimonytė, augina nelygybes ir biudžeto deficitą, kerta per svarbiausių valstybės paslaugų – saugumo, švietimo, ūkinės plėtros skatinimo, sveikatos ir kitų sričių – finansavimo galimybes.
Toks PVM 21 proc. labai kerta per žmonių su mažais ištekliais pirkimo galimybes. Taip regresu smaugia smulkesnius verslus, kurių dauguma klientų kaip tik tokie nepritekliniai.
PVM su akcizais yra daugiau nei pusė įplaukų į biudžetą. Jie yra labai „neteisingi“ mokesčiai ir lemia visos mokesčių sistemos socialinį „neteisingumą“ bei ekonomikos destabilizaciją.
Kur debatai apie tai? Kadaise I.Šimonytė per TV laidą dėl progresinių mokesčių prasitarė: „esu už, tik kad visi prieš“. Tenka premjerės paklausti, kodėl ji, žinodama apie progresinių mokesčių didelius privalumus, neaiškina ir savo autoritetu neplatina teisingo supratimo apie juos?
Kairįjį akcentą šioje Seimo kadencijoje „bankų solidarumo mokesčiu“, įveikiant bankų diktatą, pateikė konservatoriai. Jie ankstesnį socialdemokratų projektą susiejo su saugumu, pamažino procentus, jį pateikė kaip savo. Nežiūrint bankų protestų, kelių konservatorių bei koalicijos daugumos nepalaikymo, įstatymas praėjo. Jam pritarė kai kas iš opozicijos, o socialdemokratai pritarė visi.
Solidarumo įstatymą bankai apskundė Briuseliui: kodėl „solidarumas“ baudžia tik bankus, kai perteklinius pelnus gauna ir kiti? Čia, ko gero, priekaištas vertas dėmesio ir diskusijų…
Progresinių mokesčių supratimas prasideda suvokimu: progresiniai, lygindami perkamosios galios duobes, gerina prekinę apyvartą, šalina krizes, daro ekonomiką tvaria, ilgainiui tampa naudingi visiems verslams. O tuojau pat – naudingi verslams su ribotų išteklių klientais.
Net keista girdėti naująją Darbdavių konfederacijos pirmininkę smerkiant progresinius.
Svarstant už ką balsuoti, praverstų informacija, kaip už „solidarumą“ balsavo seimūnai?
Rugsėjo 2-ą LRT „Forume“ prezidentas Gitanas Nausėda priminė socialdemokratų programinį 36 proc. biudžetinio perskirstymo siekį, kurio jie neišdrįso įtraukti į pagrindinių siekių trumpąją programą. Gal čia jau diskusijų pradžia esminiais mokesčių klausimais?
„Teisingi“ mokesčiai yra būtina valstybės stabilumo sąlyga. „Teisingi“ naudingi visiems.
Nors yra ir dešinių akcentų: „Ekonomiškai tikslingas apmokestinimas“. Kas tai, aiškina Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas R.Valiūnas: reikia Lietuvoje verslams „pelno mokesčio konkurencingumo“ ir jokių ten progresinių mokesčių, taip skatinant vidaus ir iš šalies investicijas. Kaip? Darytis mokesčių rojaus šalimi? Ar ne tema rinkiminei diskusijai?

Rubrikoje Nuomonė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *